Kas yra Renovotas Šilumos Punktas ir Kodėl Jis Svarbus?

Siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“, primena Aplinkos ministerija. „Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau.

Atlikus būtinuosius vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujino darbus, galima sutaupyti bent 15-20 proc. šilumos energijos, o tai reikšmingai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.

Šildymo sąskaitos gali būti mažesnės šeštadaliu, o namas šilumai gali sutaupyti iki 15 proc. išlaidų kas mėnesį, net jei jis nėra renovuotas ar naujas. Tai išmanusis šilumos punktų nuotolinis valdymas, kuris naudoja dirbtinio intelekto algoritmus. Visame name sistema reguliuoja šildymo srautus, prisitaiko prie išorės ir vidinių temperatūrų pokyčių bei parenka tinkamiausią šildymo būdą kiekvienai patalpai. Su „SMART HOME” vidutiniškai sutaupoma 15 proc. šilumos energijos sąnaudų.

Panevėžio senos statybos daugiabučių šilumos punktuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo, todėl tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą.

Automatizuoto šilumos punkto privalumai:

• Automatiškai palaikoma pasirinkta temperatūra.
• Tolygus šilumos paskirstymas butams.
• Galimybė priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos.
• Atitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus.

Valstybės Parama ir Finansavimas

Šiam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol - net 20 mln. eurų. 2024 m. liepos mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė 70 paraiškų už 3,73 mln. eurų. Už šią rezervuotą sumą planuojama renovuoti 70 šilumos punktų. Aktyviausiai „mažąja renovacija“ susidomėjo Kauno miesto daugiabučių gyventojai, taip pat Šilutės bei Klaipėdos. Šiuo metu yra likę dar 16 mln. eurų, už šią sumą būtų galima renovuoti dar 300 šilumos punktų.

APVA 2024 m. liepos 24 d. paskelbė naują 20 mln. Paraiškas nuo š. m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d., galima pateikti APVIS aplinkoje. 2025 m. liepos 17 d., sulaukus paraiškų visai numatytai sumai, sustabdytas „mažosios renovacijos“ kvietimas, skirtas daugiabučių namų šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Gauta virš 400 paraiškų, prašoma suma siekia 21,7 mln. eurų.

Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus ir atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

• Iki paraiškos pateikimo namas buvo renovuotas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, bet jame nebuvo atliktas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas.
• Bendrasis namo plotas ne didesnis kaip 1000 m².
• Namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
• Namas yra medinių konstrukcijų.
• Namo šilumos punktas yra elevatorinis arba jau susidėvėjęs automatinis, negalintis reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio.

Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. p., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.

Norint pasinaudoji subsidija, daugiabučio namo atstovai arba gyventojai, turi kreipti į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas (-ai) turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo keičiami šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimai, taikomi gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Automatizavus šilumos punktą, įgyvendinami daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti energetikos ministro 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-212. Akcentuotina tai, kad reikalavimuose nustatyta, kad sistemos, neatitinkančios daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, turi būti pertvarkytos pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas iki 2026 m.

Iki 2026 m. liepos 1 d. daugiabučiuose namuose seni šilumos punktai privalės būti modernizuoti.

Paramos intensyvumas:

• Jei paramos gavėjai gyventojai - 60 proc. subsidija. Padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą.
• Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
• Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - intensyvumas 30 proc. Subsidija didinama 5 proc.

Įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc. APVA 2024-07-24 d.

Šilumos kainos dedamosios dalys:

• Pastovioji dalis: darbo užmokestis, nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos.
• Kintamoji dalis: kuras šilumos gamybai, elektros energija ir termofikacinio vandens paruošimas.

Šildymo kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.

Šilumos kainos pokyčiai priklauso nuo:

• Oro temperatūros.
• Daugiabučio namo būklės.
• Vidaus vamzdynų sistemų subalansavimo.
• Papildomų šildymo prietaisų.
• Šilumos punkto automatizavimo lygio.
• Visa tai prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacijos bei pastangų.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas aiškina, kad atskiro daugiabučio šildymo sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos suvartojimo - tai tiesioginis energetinio efektyvumo įrodymas.

Abonemento mokestis už „SMART HOME“:

Taikomas mėnesinis abonemento mokestis, kuris yra paskaičiuojamas atskirai kiekvienam namui, pagal turimą nekilnojamojo turto plotą bei esamą šilumos punkto valdiklį ir kt. įrangą.

Panevėžio mieste 137 daugiabučiams namams su elevatoriniais šilumos punktais karštas vanduo tiekiamas atviru būdu: tiesiogiai iš šilumos trasos. Tokia karšto vandens sistema yra potencialiai pavojinga, netvari ir neatitinka privalomųjų reikalavimų dėl šių priežasčių: karšto vandens sistemoje vandens slėgis dažniausiai viršija šešias atmosferas, o karšto vandens temperatūra viršija maksimalią leistiną saugią temperatūrą, ypač šaltuoju metų laiku.

BETA direktorius Valius Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“

Renovuotas daugiabutis sunaudoja mažiau energijos nei nerenovuotas, todėl proporcingai mažėja ir kintamosios išlaidos. Tuo metu, dėl šilumos tinklų infrastruktūros pritaikymo, pastoviosios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, tačiau šilumos punktas tampa kur kas efektyvesnis: šiluma tiekiama žemesnės temperatūros, efektyviau dirba įrenginiai ir ilgiau tarnauja vamzdynai, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.

Padėti sumažinti suvartojamas šildymo energijos sąnaudas gali ir šilumos teikimo tinklų atnaujinimas. Tiesa, investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės ir gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiektos naudos yra ilgalaikės.

„Nors investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą. Dėl jų galima efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus, reikšmingai padidinti vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą“, - sako V. Lukoševičius

tags: #renovuotas #siluminis #punktas