Dauguma Lietuvos daugiabučių namų yra pastatyti gana seniai ir skirtingais laikotarpiais. Norint juose pasiekti vidutinį šiluminio komforto lygį, sunaudojama daug kuro. Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 m. jis būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip renovacijos procesas gali paveikti balkonų plotą, kokie yra galimi sprendimai ir ką svarbu žinoti gyventojams.
Balkonų įstiklinimas ir šilumos taupymas
Daug lietuvių jau pakankamai seniai medinius langų rėmus yra pakeitę plastikiniais. Tokiu būdu, būsto renovacijos procesas lengvėja, tačiau esant tam tikriems techniniams neatitikimams, pavyzdžiui, nesandarumui ar sugedusiems mechanizmams, reikalinga apie tai pranešti ir pasirūpinti stiklo paketų keitimu. Priešingu atveju visas kruopštus būsto apšiltinimo procesas gali nueiti šuniui ant uodegos.
Vienos langus Jurbarke projektuojančios įmonės specialistas pabrėžia, kad prieš pradedant daugiabučio modernizaciją, būtina paskaičiuoti kiekvieno lango šiluminę varžą. Norint maksimizuoti renovacijos kuriamą energetinį efektyvumą, šilumos varžos turėtų būti vienodos visame name. Taip pat, idealiu atveju langai neturėtų būti senesni nei 7 metų amžiaus.
„Teisybės dėlei, verta paminėti, kad daugumai žmonių svarbiausiu faktoriumi lieka kaina. Tačiau atsiranda ir tokių gyventojų, kurie nori įdomesnių estetinių sprendimų, pavyzdžiui, jie nutaria įsidėti brangiau kainuojantį matinį balkono stiklą, kuris, nors ir šviesą praleidžia lygiai taip pat, iš išorės atrodo pilkšvas ar net gelsvas”, - dėsto pašnekovas.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad balkono įstiklinimas šilumą taupo menkai, nes už tai labiausiai atsakinga vidinė balkono siena. Pastarąją galima apšildyti tokia pačia danga kaip ir visas išorines namo sienas, bet toks sprendimas turi vieną minusą: sienos išplatėjimas sumažina balkono plotą. Plačiame balkone to galbūt nesimatys, tačiau siaurame balkone ploto sumažėjimas bus ryškesnis. Kita vertus, apšiltinus vidinę balkono sieną, balkoną galima palikti ir nestiklintą, tik su tvorelėmis.
Apie balkono įrengimą ✅✅✅
Siaurų balkonų problemos sprendimas Vilniuje
Siaurų balkonų problema buvo inovatyviai išspręsta Vilniuje, Žirmūnų g. 5 esančiame 1965 m. statybos name. Pastato modernizacijai artėjant prie pabaigos, gyventojai jau gali džiaugtis apšiltintu stogu, sienomis, pakeistais langais, lauko durimis. Tai vienas iš nedaugelio daugiabučių Lietuvoje, kuriame atnaujinant buvo praplatinti balkonai. Anot statinio statybos techninės priežiūros vadovo Sauliaus Skrodenio, esami balkonai buvo perdaryti į lodžijas.
„Šiam tikslui įrengėme papildomus pamatus, ant kurių buvo sumontuota tam tikra metalo konstrukcija. Tai yra vadinamoji šalta balkonų įstiklinimo konstrukcija, kuriai naudojami aliuminio profilio langai, apšiltinamos visos balkono vidinės sienos. O šiltos konstrukcijos dažniausiai yra plastikiniai langai: tokiu atveju, balkono sienos galima ir nešildyti arba bent jau suploninti šiltinamosios medžiagos sluoksnį ir taip sutaupyti vietos balkone“, - technines subtilybes aiškina S. Skrodenis.
Vientisumo svarba renovacijoje
„Gyventojams svarbiausia, kad balkonai nepraleistų šilumos. Įstiklinimų būna įvairių, pavyzdžiui, slankiojančios sistemos, kurios nėra sandarios. Vykstant renovacijai, namo gyventojai pasirūpino ir plastikiniais rėmais - ne vien dėl šilumos, bet ir tam, kad atitiktų bendrą namo vaizdą, neišsiskirtų. Tas pats galioja ir langams, nes kai pas vienus rudi rėmai, o pas kitus balti, tai nei šis nei tas gaunasi“, - pasakoja Šarūnas Martinkus, Valančiaus g. 4 namo Jurbarke bendrijos pirmininkas.
Pašnekovas džiaugiasi Jurbarko renovacijos sėkme: 10 tūkst. gyventojų turinčiame mieste modernizuoti jau 35 daugiabučiai. „Pagrindinėje gatvėje estetinis vaizdas visai kitoks. Gyventojai sugebėjo efektyviai pasinaudoti palankiomis pirmojo renovacijos etapo finansavimo sąlygomis, kurios leido modernizuoti iki 15 daugiabučių“, - tvirtina pašnekovas.
Matydami geruosius pavyzdžius, renovacijos ėmė pageidauti vis daugiau gyventojų, tiek dėl estetikos, tiek dėl galimybės sutaupyti. „Pats galiu iš patirties pasakyti: gyvenu keturių kambarių bute ir už šilumą dabar moku gal tik trečdalį to, ką mokėdavau prieš renovaciją“, - tikina Š. Martinkus.
Energinis efektyvumas po renovacijos
Straipsnyje vertinamas 1976 m. pastatyto mūrinio 12 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo energinis efektyvumas prieš ir po modernizavimo priemonių komplekso įdiegimo. Nustatyta, kad jeigu iki modernizacijos septynių sezonų vidutinis šiluminės energijos poreikis buvo ~ 108 kWh/m2, tai po modernizacijos dviejų sezonų vidutinis poreikis - ~ 38 kWh/m2.
Skaičiuojamosios bendros namo šiluminės energijos sąnaudos patalpoms šildyti prieš modernizavimą - ≤ 142,86 kWh/(m2×metai), po modernizavimo - ≤ 47,15 kWh/(m2×metai). Numatoma, kad šiluminės energijos sąnaudos sumažės ≥ 67 procentų.
Sumažėjęs šiluminės energijos poreikis pastebimas nagrinėjant tiekėjo duomenis. Fasadų ir stogo modernizacija buvo atlikta 2018 m. vasarą, todėl jau iki 2019 m. akivaizdus sumažėjęs šiluminės energijos poreikis.
Šiluminės energijos poreikis prieš ir po modernizacijos
| Laikotarpis | Vidutinis šiluminės energijos poreikis (kWh/m2) |
|---|---|
| Prieš modernizaciją (7 sezonai) | ~108 |
| Po modernizacijos (2 sezonai) | ~38 |
2019 m. sausio mėn. buvo baigti pastato inžinerinių tinklų modernizavimo ir reguliavimo darbai, tad vasario mėn. pastebimas šiluminės energijos poreikio kritimas dar 35 procentais. Modernizavus pastatą, kiti du - 2019-2020 ir 2020-2021 metų - šildymo sezonai tai patvirtina.
Lietuvos energetikos agentūra analizavo du energijos sutaupymų apskaičiavimo būdus, lygiagrečiai taikomus projekto rodikliams įvertinti: energijos vartojimo auditas (EVA) - energijos nuostolių nustatymas ir priemonių jiems sumažinti įvardijimas ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo (PENS) metodika - STR 2.01.02:2016 pagrindu - pastato energinio naudingumo klasės nustatymas. Dėl verčių tarpusavio kompensacijos vidutiniai dydžiai yra panašūs, tačiau atskirų atvejų gaunamų prognozių santykis kinta intervale nuo 0,18 iki 3,4 karto [8].
tags: #renovuojant #sumazejo #balkonu #plotas