Renovacijos Naujienos Panevėžyje: Sėkmės Istorijos ir Ateities Vizijos

Panevėžys, kaip ir daugelis Lietuvos miestų, susiduria su senų daugiabučių namų atnaujinimo iššūkiais. Tačiau sėkmingi renovacijos projektai mieste rodo, kad atnaujinimas ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir padidina būsto vertę bei sumažina šildymo sąnaudas. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausias renovacijos tendencijas Panevėžyje, sėkmingus projektus ir gyventojų patirtis.

Suprato renovacijos naudą Panevėžio centre, vos keli šimtai metrų nuo Laisvės aikštės, 1965 m. statybos Katedros g. esantis penkiaaukštis parodė, kad sprendimą atsinaujinti gali lemti ne tik pastato būklė, bet ir patys gyventojai. Šiame daugiabutyje renovacija nebuvo avarinės situacijos ar per šaltų namų nulemtas sprendimas - veikiau bendras sutarimas siekti kokybiško, estetiško ir ilgaamžio būsto.

Daugiabučio renovacija: prieš ir po

Situacija Prieš Renovaciją

Namo gyventojų atstovas Darius Žirkauskas teigia, kad prieš renovaciją situacija buvo pažįstama daugeliui senos statybos daugiabučių gyventojų. „Vamzdynai buvo susidėvėję, elektros instaliacija pasenusi - anksčiau dėl trumpo sujungimo net buvo kilęs gaisras. Taip pat seni elektros instaliacijos laidai nebetenkino ir šiuolaikinių poreikių. Be to, neefektyvi buvo ir šildymo sistema - penkto aukšto gyventojai skųsdavosi, kad žiemą per šalta, o vasarą per karšta. Trupėjo fasadas bei balkonai, byrėjo tinkas. Šias problemas galėjome spręsti remontais, tačiau tam būtų reikėję labai didelių lėšų, o laiko neturėjome, situacija tik blogėjo. Nors pradėti renovaciją buvo nelengva, pokyčius paskatino iniciatyvūs, sąmoningi gyventojai - jie pradėjo domėtis kitų namų patirtimis, kalbėtis su jau atnaujintų daugiabučių butų savininkais ir pamažu suprasti naudą“, - sako D. Žirkauskas.

Gyventojų Indėlis į Pokyčius

Anot šio renovacijos projekto administratoriaus Mindaugo Liutkaus, nors šiame name yra 70 butų, juose gyvena daugiausia 40-50 metų amžiaus žmonės, kurie yra aktyvūs ir pilietiški, be to, neretas turi inžinerinį išsilavinimą, todėl supranta renovacijos privalumus. Šio daugiabučio gyventojai neapsiribojo tik valstybės kompensuojamais darbais - dalį sprendimų jie įgyvendino papildomai ir iš savo lėšų.

„Buvo apšiltintos sienos, pakeistos karš­to ir šal­to van­dens, nuo­te­kų sistemos, atnaujintas stogas. Ant jo įreng­tos tur­bi­nos ven­tiliaci­jai sus­tip­rin­ti, su­montuo­tos sau­lės elekt­ri­nės. Prie radiatorių butuose pritaisytos termostatinės galvutės, suteikiančios šilumos reguliavimo galimybę. Taip pat, tam kad rūsyje nesikauptų drėgmė, papildomai įrengtas drenažas. Po renovacijos sumontuotas ir vamzdynų nukalkintojas. Gyventojai taip pat finansiškai prisidėjo prie laiptinių dažymo darbų, kad viskas būtų atlikta kokybiškai ir estetiškai. Įrengtos kodinės durų spynos, atnaujintas šaligatvis prie įėjimo - visa tai nebe renovacijos projekto dalis, o pačių bendruomenės narių iniciatyva, kilusi po atsinaujinimo“, - teigia pašnekovas.

Ekonominė Nauda ir Pavyzdys Kitiems

Renovuoti daugiabučiai miesto centre tampa pavyzdžiu aplinkiniams - anot renovacijos projekto administratoriaus, Katedros g. namo gyventojai atnaujinimui ryžosi matydami sėkmingą renovaciją vos už kelių žingsnių esančiame Ramygalos g. name. Šių namų keliu seka ir kiti - rangos darbai jau užsakyti dar viename Ramygalos g. daugiabutyje.

Kaip teigia M. Liutkus, žmonės mato gerus pavyzdžius, dalinasi patirtimi, džiaugiasi mažesnėmis sąskaitomis, tai dažnai paskatina renovuotis dvejojančius. „Renovacija seną namą pavertė nauju: modernizuotos visos svarbiausios sistemos, pagerėjo šildymas, vėdinimas, pats būstas tapo kur kas šiuolaikiškesnis ir patogesnis. Lyginant su buvusiu vartojimu, dabar gyventojai šildymui sutaupo apie 40 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjo iki 152 tonų per metus. Pats pastatas dabar atrodo prabangiau, išsiskiria spalviniais sprendimais. Be to, jau anksčiau name buvo stiklintos ir beveik grindis siekiančios lodžijos bei svetainės langai, kurie suteikia pastatui modernumo. Taip pat po namo atnaujinimo daugelis ėmėsi ir savo butų kapitalinių remontų. Žmonės tiesiog „užsikrėtė“ - atsirado noras ir savo butuose gyventi dar gražiau bei jaukiau“, - pasakoja M. Liutkus.

Anot namo gyventojų atstovo D. Žirkausko, svarstantiems apie renovaciją verta pasidaryti savo daugiabučio techninės apžiūros ataskaitą - joje aiškiai matysis, kokios namo problemos yra opiausios. Tokia apžvalga leis įvertinti realią pastato būklę ir kiek kainuoja ją atstatyti. „Mūsų atveju vien stogo keitimas galėjo kainuoti 120 tūkst. eurų, pinigus tam būtume rinkę metų metus. Kompleksinė renovacija tapo ekonomiškiausiu pasirinkimu, juolab, kad ją įgyvendinant taikoma valstybės parama. Dabar rezultatas akivaizdus - pasikeitė namo išorė, pakilo ne tik būsto vertė, bet ir gyvenimo kokybė. Namas dabar atrodo moderniai, yra šiltas ir patogus gyventi“, - sako D. Žirkauskas.

Šildymo Sąskaitų Skirtumai: Renovacija VS Nerenovuoti Namai

Sausio šalčiai ir smarkiai išaugusios šildymo sąskaitos dar kartą išryškino seną problemą - didžiulį skirtumą tarp renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių. Panevėžio mieste renovuoti daugiabučiai šių metų sausį vidutiniškai suvartojo apie 30,7 proc. mažiau šilumos nei nerenovuoti, todėl šildymas renovuotų namų gyventojams kainavo mažiau.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, sausį didžiausios šildymo sąskaitos buvo Kaune, o vasarį jos, prognozuojama, augs dar labiau. Skaičiuota, kad naujos statybos 60 kv. metrų bute šildymo sąskaita už sausį galėjo siekti apie 70 eurų, renovuotame senos statybos name - apie 113 eurų, o nerenovuotame - net apie 187 eurus.

Palyginimas:

AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnio 2 dalis ir Energetikos ministro 2022-07-05 įsakymas Nr.1-212 „Dėl daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“) visos sistemos, neatitinkančios daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, turi būti pertvarkytos pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas iki 2026 m. liepos 1 d.

Šiuo metu Panevėžyje dar yra 137 daugiabučiai namai su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo.

Valstybės Parama Renovacijai

AB „Panevėžio energija“ gyventojams siūlo savo paslaugą - modernizuoti šilumos punktą ir suteikia galimybę už atliktus darbus išsimokėti dalimis per sutartą laikotarpį. Šiuo metu yra galimybė šilumos punktui atnaujinti išleisti dar mažiau - pasinaudoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programa („mažoji renovacija“), kurioje numatytas net iki 70 proc. visų tinkamų išlaidų finansavimas. Nepasiturintys gyventojai nemokės nieko.

Tam, kad galėtų pasinaudoti 100 proc. subsidija, gyventojai turėtų kreiptis į Savivaldybės Socialinių reikalų skyrių. Dėl šilumos punkto modernizacijos ir pagalbos, pateikiant paraišką valstybės paramai gauti, namo bendrija gali kreiptis į AB „Panevėžio energiją“.

Valstybės parama skiriama ne tik senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimui naujais, bet ir pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Per tokią renovaciją gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos įrenginiai, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.

Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. punktų, jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams skiriama 100 proc. Paraiškas valstybės paramai gauti galima pateikti iki 2025 m.

Šilumos Punktų Modernizavimas: Kaip Tai Veikia?

Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Automatizavus šilumos punktą, galima nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus: šildymo ir karšto vandens temperatūrą nakties metu, darbo dienų ar savaitgalio režimus, o reguliuojamas į butus perduodamas šilumos kiekis priklausytų nuo lauko oro temperatūros pokyčių. Pakilus temperatūrai, šildymas būtų išjungiamas, o jai nukritus - įjungiamas.

Nerenovuotose daugiabučiuose, esant elevatoriniams šilumos punktams, komfortiškos šilumos kiekviename bute užtikrinti praktiškai neįmanoma. Gyventojai susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Kitaip tariant, vienuose butuose gyventojai kaista ir priversti atverti langus, o kiti to paties namo gyventojai skundžiasi vos šiltais radiatoriais.

Tokį netolygų šilumos pasiskirstymą name gali veikti ir gyventojų savavališkai atlikti remonto darbai bei ant šildymo sistemos stovų nesumontuoti balansiniai vožtuvai. Namo šildymo prietaisai (radiatoriai) turi atitikti namo šildymo sistemos projekte numatytas galias. Kitaip tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.

Modernizavus šilumos punktą, įrengus automatinius šilumos sistemų balansinius vožtuvus bei atkūrus šildymo sistemos prietaisų galią pagal projektą, šilumos punkte esantys įrenginiai leidžia nustatyti reikiamus įrangos parametrus, tinkamai subalansuoti šilumos paskirstymą. Gyventojai gali ekonomiškiau naudoti šilumą ir sumažinti šildymo sąskaitas bei mėgautis kokybišku šilumos patiekimu į butus. Efektyviai veikiantis šilumos punktas pastate leidžia sutaupyti iki 15 proc.

Būsto Rinka Panevėžyje: Tendencijos ir Kainos

Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžyje iš viso buvo įsigyti 1128 butai arba 19,2 proc. daugiau nei 2024 m. Seklesnėje namų rinkoje užfiksuoti 245 sandoriai, bet tai buvo net 36,1 proc.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai butų pardavimo kainos Panevėžyje augo lygiai 10 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1236 Eur. Toks pokytis buvo mažiausias tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau jis nedaug nusileido Vilniui (10,7 proc.), Klaipėdai (10,9 proc.,) ar Šiauliams (11 proc.).

Bendrovės duomenimis, Panevėžyje senos statybos tipinio buto kainos, priklausomai nuo įrengimo, aukšto, rajono, renovacijos, sąlygų automobiliams ir kitų aplinkybių, šiuo metu svyruoja tarp 1100 ir 1800 Eur/kv. m. Įdomu tai, kad visi šie kainų rėžiai yra iš esmės identiški Šiauliams.

„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas komentuoja, kad Aukštaitijos sostinė niekuomet negarsėjo didele naujos statybos apimtimi, o paskutinis stambus daugiabutis mieste išplėtotas tik 2006-2009 m. „Pirkėjai labai laukia naujų būsto projektų. Naujų butų pasiūla šiuo metu labai menka, todėl nauji projektai turėtų būti paklausūs. Baigiami išparduoti tokie projektai kaip „Ainių namai“, „Parko rezidencija“. Tie, kas ieško naujos statybos butų, neturi iš ko rinktis, todėl yra suaktyvėjęs susidomėjimas alternatyvomis, pvz., „Senvagės loftais“ renovuotame pastate miesto centre arba „Marių loftais“ buvusioje „Ekrano“ gamyklos teritorijoje“, - pasakoja R. Paulauskas.

Plėtotojai šiuo metu nagrinėja galimybes ir dar keliuose buvusiuose administraciniuose pastatuose, kurie galėtų būti racionaliai konvertuoti į gyvenamąją paskirtį.

„O kalbant apie platesnę rinką, Panevėžio pirkėjus šiuo metu labiausiai domina ekonominės klasės būstas: 45-65 kv. m ploto butai ir 65-80 kv. m kotedžai. Perkantys namus daugiausia domisi naujos statybos, 150-200 „kvadratų“ objektais su nedideliais, 4-8 arų žemės sklypais. Visgi nepaisant pernykščio rinkos ir kainų augimo, naujo būsto pasiūlos trūkumo bei šiemet visoje Lietuvoje prognozuojamo tolesnio aktyvumo, mūsų miestas šiemet neturėtų išsiskirti iš kitų didmiesčių. Tikėtina, kad kainų dinamika šiemet iš principo atkartos kitų miestų tendencijas ar net bus nuosaikesnė“, - R. Paulauskas.

Būsto kainų apžvalga Panevėžyje

„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas taip pat pastebi, kad Aukštaitijos sostinėje pernai padažnėjo didmiesčiams būdingas reiškinys, kai pavieniai investuotojai ar net įmonės įsigyja senos statybos butus norėdamos juos suremontuoti ir parduoti brangiau arba išnuomoti. Dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Panevėžio rajonuose siekia 290-420 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje - 340-550 Eur/mėn. Per metus, „Ober-Haus“ skaičiavimais, Panevėžyje nuomos kainos augo 5-6 proc.

„Paklausiausi butai nuomai yra 1-3 kambarių, ekonominės klasės. Nuomininkai - dažniausiai nuo 20 iki 30 metų amžiaus, neretai jaunos šeimos, dar negalinčios nusipirkti būsto. Butus taip pat nuomojasi karininkai, kuriems kompensuojama būsto nuomos kaina. Yra Ukrainos piliečių, besinuomojančių butus, taip pat šeimos, kurios statosi namą ir tam tikrą laiką, kol baigs statybas, nuomojasi didesnį butą arba netgi namą“, - apžvelgia R. Paulauskas.

Savo ruožtu komercinių patalpų rinka, jo vertinimu, šiuo metu mieste nėra aktyvi.

„Panevėžys dar išsiskiria tuo, kad vietos verslininkai gana aktyviai perka nebenaudojamus komercinius pastatus, buvusias bankų, draudimo įmonių buveines, gamybines patalpas, netgi buvusias mokyklas. Dėmesio turėtų sulaukti ir buvęs policijos pastatas su garažais Tulpių gatvėje. Šie objektai renovuojami, pertvarkomi į būstus arba mažesnes komercines patalpas“, - pasakoja R. Paulauskas.

Jo teigimu, paklausūs mieste išlieka ir naujesnės statybos gamybiniai bei sandėliavimo objektai, patalpos kavinėms, grožio salonams, taip pat tvarkingi nedidelio ploto biurai. Dėl mažesnių komercinių objektų kainų nei pagrindiniuose šalies didmiesčiuose, Panevėžiu jau domisi ir pelningumo ieškantys kitų miestų investuotojai.

tags: #renovacijos #naujienos #panevezio #mieste