Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Tai ne tik keičia miestų veidus, bet ir prisideda prie energijos taupymo bei aplinkosaugos. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius kvietimus teikti paraiškas, regioninius renovacijos pavyzdžius ir sėkmingus projektus Klaipėdoje.
Nauji kvietimai daugiabučių renovacijai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (Agentūra) nuolat skelbia naujus kvietimus teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Agentūra priims paraiškas iki 2024 m. birželio 28 d. 15.00 val.
Investicijų planai rengiami ir paraiškos priimamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo informacinėje sistemoje (APVIS) nuo 2024 m. kovo 15 d. 08.00 val. Paraiškos teikiamos APVIS. Kai APVIS funkcinių galimybių nepakanka ar jos laikinai neužtikrinamos, Agentūra gali teikti, gauti ar kaupti (ta pačia forma) reikalingą informaciją raštu. Informaciją apie APVIS funkcinių galimybių laikiną neužtikrinimą Agentūra skelbia interneto svetainėje.
Šis kvietimas numatytas 250 mln. Eur investicijų sumai. Specialieji reikalavimai projektams - atnaujinimui (modernizavimui) naudoti skydus. Penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus.
Paraiškų vertinimas ir atranka
Paraiškos vertinamos ir atrenkamos Paraiškų atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą teikimo, vertinimo ir atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Agentūrai įvertinus ir suderinus paraišką, ši įtraukiama į finansuojamų projektų sąrašą.
Įtraukus pateiktą paraišką į šio kvietimo finansuojamų projektų sąrašą, jis bus išbrauktas iš Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinto ANKSTESNIO atitinkamo finansuojamų projektų sąrašo, į kurį daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas buvo įrašytas kaip finansuojamas, ir nutraukta pasirašytą valstybės paramos teikimo sutartis atsižvelgiant, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto paraiška pateikta pagal šio kvietimo sąlygas.
Nepateikus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) paraiškos pagal kvietimo sąlygas, laikoma, kad projektas negali būti įgyvendinamas dėl neužtikrinto finansavimo ir išbraukiamas iš atitinkamo finansuojamų projektų sąrašo, nutraukiama valstybės paramos teikimo sutartis ir tuo pagrindu -Agentūros inicijuojamas suteiktos valstybės paramos grąžinimas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr.
Renovacijos pavyzdžiai Suvalkijoje
Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Suvalkijos regione, senų daugiabučių modernizacija pamažu įsibėgėja ir negrįžtamai keičia miestų veidus. Suvalkijos sostine tituluojama Marijampolė renovacijos srityje šiandien yra perkopusi 10 proc. ribą, o kaimyninė Vilkaviškio r. sav. ima pavyzdį ir sparčiai vejasi - šiuo metu renovuotų namų skaičius siekia 7,4 proc.
Šiandien tiek Marijampolės m. sav., tiek Vilkaviškio r. sav. Pasitelkus aplikacijos filtrus, galima matyti, kad šiuo metu Marijampolės m. sav. yra suderinti 28 daugiabučių investiciniai planai, dėl 9 namų projektų yra gautas finansų įstaigos pritarimas, o 6-iems daugiabučiams jau nupirkti rangos darbai. Lygiai taip pat didžioji dalis namų (20 daugiabučių) Vilkaviškio r. sav. yra pirmame renovacijos etape, kuomet derinami investiciniai planai.
Marijampolės m. sav. administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Domarkienė pasakoja, kad savivaldybė yra aktyviai įsitraukusi į daugiabučių modernizacijos procesą ir skiria daug dėmesio aktualios informacijos ir įgyvendintų projektų viešinimui, taip skatinant žmones labiau domėtis daugiabučių namų ir juos supančios aplinkos atnaujinimu.
„Be jokios abejonės, savivaldybės įdirbis labai svarbus, tačiau matome, kad gyventojus labiausiai motyvuoja kaimyninis pavyzdys. Tuomet žmonės itin aktyviai domisi kokios priemonės buvo pasirinktos, kaip tam tikri sprendimai atrodo vizualiai ar atnaujinto namo bendruomenė yra patenkinta galutiniu rezultatu. Kaimynystėje esantys gerieji pavyzdžiai verčia susimąstyti apie renovaciją ir neatnaujintų daugiabučių gyventojus“, - pažymi B.
Panašia patirtimi dalinasi ir Vilkaviškio r. sav. administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Lenčiauskas. Anot jo, tik prasidėjus daugiabučių renovacijos bangai Lietuvoje, gyventojų požiūris buvo gana skeptiškas, todėl jie vangiai jungėsi prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, tačiau pamažu situacija pasikeitė.
„Didžiausias lūžis įvyko, kai savivaldybėje atsirado daugiau sėkmingai atnaujintų daugiabučių, kurie suveikė kaip geriausia renovacijos programos reklama. Savivaldybė suteikia visą reikiamą informaciją gyventojams, juos konsultuoja, o šie patys priima sprendimą dėl savo būsto renovacijos. Primygtinio skatinimo nėra, tačiau patys žmonės noriai domisi programos sąlygomis“, - sako V.
Įsibėgėjusi daugiabučių renovacija pakeis ir Zarasų miesto veidą
Energijos sutaupymas po renovacijos
Naudojantis renovacijos žemėlapio įrankiais, galima rasti detalią informaciją apie atnaujintuose daugiabučiuose pasiektą šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą. Šiuo atžvilgiu Vilkaviškio r. sav. V. Lenčiausko teigimu, renovacijos nauda yra įvairialypė, tačiau žmonės labiausiai koncentruojasi į energinį pastato efektyvumą bei inžinerinio patikimumo didinimą.
„Būtent tvarkinga šildymo ar namo vėdinimo sistema, kitaip tariant, inžineriniai ir techniniai aspektai užtikrina didesnį gyventojų komfortą. Vizualiniai sprendimai ir estetiškai atrodantis namas glosto akį, tačiau svarbiausi išlieka pastato techniniai rodikliai“, - pažymi V.
Panašūs šiluminės energijos sutaupymai matomi ir Marijampolės savivaldybėje: didžioji modernizuotų namų dalis sutaupė 60-80 proc. šiluminės energijos po renovacijos, rodo aplikacijos duomenys.
„Senų daugiabučių modernizacija daro teigiamą įtaką miesto tvarumui, o didžiausia nauda yra ne tik perpus ar dar daugiau sumažėjusios daugiabučių šiluminės energijos sąnaudos, bet ir ženkliai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 kiekis, kurį gausiai generuoja energetiškai neefektyvūs pastatai“, - sako B.
Kvartalinės renovacijos svarba
B. Domarkienė pasakoja, kad Marijampolė m. sav. aktyviai skatina daugiabučių kvartalų atnaujinimą, kai sutvarkomi ne tik pavieniai namai, bet ir juos supanti infrastruktūra. Tokiuose kvartaluose savivaldybė teikia pirmenybę įvažiavimų į kiemus praplatinimui, šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų infrastruktūros objektų atnaujinimo ar įrengimo darbams.
„Renovacija socialinę miesto aplinką išties keičia teigiamai: miestas tikrai tampa gyvybingesnis, žmonės daugiau laiko praleidžia drauge bendrose viešosiose zonose, sutvarkytose poilsio erdvėse. Taip pat miestas tampa labiau pritaikytas įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių gyventojams, o ir patys žmonės jaučia didesnę atsakomybę už sutvarkytą aplinką, jos tausojimą. Kompleksiškas daugiabučių kvartalų sutvarkymas padeda maksimaliai išnaudoti renovacijos galimybes bei pasiekti ryškesnius socialinius pokyčius“, - pažymi B.
Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolėje yra suformuoti trys daugiabučių namų kvartalai - Draugystės kvartalas, Marijampolės miesto P. Kriaučiūno g., Bažnyčios g., Vytauto g. ir Marijampolės miesto Aušros g., Vytauto g., Vytenio g., Artojų g.
Sėkmingi renovacijos projektai Klaipėdoje
Klaipėdos mieste daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesas kasmet įsibėgėja vis sparčiau. Nuo 2005 m. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams dalyvaujantiems Programoje yra teikiama valstybės parama šioms priemonėms:Klaipėdos miesto gyventojai labai tiki daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) nauda ir aktyviai siekia namus atnaujinti.
- 2016 m. Klaipėdos mieste atnaujinti 49 daugiabučiai namai.
- Per laikotarpį nuo 2013-2017 m. atnaujinta net 92 daugiabučiai namai.
- Pagal Programą 2018 m. Klaipėdos mieste buvo atnaujinti (modernizuoti) 10 daugiabučių namų.
- Pagal Programą 2019 m. Klaipėdos mieste buvo atnaujinti (modernizuoti) 15 daugiabučių namų.
- Pagal Programą 2020 m. Klaipėdos mieste buvo atnaujinti (modernizuoti) 16 daugiabučių namų.
Visi namai po namo atnaujinimo pasiekė B arba C energinio naudingumo klasę ir įgyvendinus šilumos energiją taupančias priemones, 526 butų ir kitų patalpų savininkų taupo ne mažiau 60 proc.
Pavyzdžiai
Štai keletas sėkmingų renovacijos projektų Klaipėdoje:
- Švyturio g. 8: Prieš namo atnaujinimą energinio naudingumo klasė buvo D, o po renovacijos pasiekta C energinio naudingumo klasė. Atlikus energinį sertifikavimą po renovacijos užfiksuota, kad name sutaupoma daugiau kaip 60 proc. šiluminės energijos.
- Pušyno g. 29A: Prieš namo atnaujinimą energinio naudingumo klasė buvo E, o atlikus energinį sertifikavimą po renovacijos pasiekta C energinio naudingumo klasė.
- Sportininkų g. 28: Prieš namo atnaujinimą energinio naudingumo klasė buvo D, o atlikus energinį sertifikavimą po renovacijos pasiekta C energinio naudingumo klasė.
- Taikos pr. 33: Namo atnaujinimo projektas įgyvendintas itin efektyviai ir sklandžiai.
Valstybės parama ir sąlygos dalyvauti programoje
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams dalyvaujantiems Programoje yra teikiama valstybės parama šioms priemonėms.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą.
tags: #renovacijos #investiciniai #projektai