Lietuvoje daugiabučių renovacija yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energetinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta daugiabučių renovacijos procesas, kokie yra iššūkiai ir galimybės, bei kokia yra valstybės ir savivaldybių parama šioje srityje.
Valstybės Parama Renovacijai
Vienas pagrindinių skirtumų tarp senojo ir naujojo renovacijos modelio yra valstybės parama projektams. Anksčiau daugiabučių gyventojai galėjo pretenduoti į 50 proc. kompensaciją, tačiau likusias lėšas projektui turėjo skolintis savarankiškai. Dabar siūloma 15 proc. parama, o jei pasiekiamas 40 proc. energetinis efektyvumas - 30 proc. parama, tačiau nustatytos palūkanų lubos skolinantis likusią projekto sumą: fiksuotos metinės palūkanos turi būti ne didesnės nei 3 proc.
Tačiau, pasak jo, renovacija gyventojams su nauju finansavimo modeliu gali atrodyti mažiau patrauklesnė, nes siūloma nebe 50 proc., o 15 arba 30 proc. projekto vertės valstybės indėlis.
Šiai dienai Lietuvoje turime geriausias sąlygas renovuotis daugiabučius namus, nes valstybė finansuoja ir socialiai remtiniems žmonėms iki 100 proc. visų kaštų, yra subsidijuojama iki 30 proc. energetinio efektyvumo didinimo priemonėm. Taip pat teikiama papildoma parama daugiabučių namų šildymo punktų modernizavimui, 100 proc. finansuojamos taip vadinamos „minkštosios“ išlaidos, t. y. techninės dokumentacijos parengimo, techninė priežiūra, administravimas. Lietuvoje turime tikrai išskirtines sąlygas visoje Europoje - tokių niekas kitas neturi šiai dienai.
Taigi, šiuo metu jau yra renovuoti arba renovuojami 12 proc. Iš viso Aplinkos ministerijos skelbtoje daugiabučių modernizacijos programoje šiais metais dalyvauti panoro 240 daugiabučių. Dėl 25 daugiabučių jau yra pasirašytos rangos darbų sutartys, dar maždaug 150 daugiabučių namų šiuo metu yra ruošiami renovacijai.
Renovuotų daugiabučių namų auditas: ką parodė šių metų rezultatai? (2025-03-25)
Savivaldybių Vaidmuo
Tobulintinų vietų renovacijos programoje mato ir pirmaujanti Panevėžio savivaldybė. „Manau, naujas renovacijos modelis yra koreguotinas. Mūsų manymu, svarbiausia finansinį įpareigojimą priskirti prie buto, o ne prie žmogaus, bei leisti savivaldybėms ar savivaldybės įmonėms renovuoti daugiabučius, o gyventojai vėliau už renovaciją galėtų sumokėti sąskaitomis už šilumą: jie mokėtų mažiau nei mokėjo iki renovacijos, bet ne daugiau nei moka dabar“, - siūlo Panevėžio savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Ji pasakoja, jog Panevėžyje daugiabučių renovacija įsibėgėjo dar senojo finansavimo mechanizmo laikais. „Lietuvoje Panevėžys pirmauja ir bendrijų kiekiu, mūsų miesto bendruomenė yra susitelkusi ir savo namus administruoja ir prižiūri steigdama namų bendrijas. Dėl to ankstesniais metais buvo padaryta sparti renovacija ir labai apgailestaujame, kad BUPA padalinio neliko mūsų mieste, tačiau savivaldybės administracijos darbuotojai intensyviai dirba su bendrijų pirmininkais ir teikia visokią pagalbą: aiškina teisės aktus, vykdo mokymus“, - dėsto K. Vareikienė.
Savivaldybėse, kur savivaldybės įsitraukia, paprastai aktyvumas yra didesnis. Kaip portalui LRT.lt sakė kurorto vicemeras Edvardas Citvaras, daugiabučių atnaujinimą spartinti padeda pokalbiai su bendruomene. „Savivaldybė stengiasi maksimaliai pagelbėti, kad renovacijos procese gyventojams viskas būtų paprasta ir suprantama“, - kalbėjo E. Jis taip pat teigė, kad Birštonas buvo viena pirmųjų savivaldybių, pradėjusių kvartalinę renovacijos programą.
Daugiabučių Renovacija: Skaičiai ir Faktai
Lietuvoje 2005 - 2012 m. pagal senąjį finansavimo modelį atnaujinti 468 daugiabučiai, o pagal naująjį - 6. Iš viso renovuoti 474 daugiabučiai. Nuo 2013 m. Lietuvoje renovuota daugiau nei 3300 daugiabučių namų. Šiai dienai turime nemenką projektų srautą - daugiau nei 1700, įgyvendinamų rangos darbų yra apie 600.
BUPA statistika rodo, kad antroje vietoje po Panevėžio pagal renovuotų daugiabučių kiekį yra Vilniaus regionas (97 namai), Kauno (64) ir Šiaulių (56), tačiau visi daugiabučiai atnaujinti pagal senąjį finansavimo mechanizmą. Klaipėdos regione atnaujinti 46 daugiabučiai, kurių 1 pagal naująjį finansavimo modelį, Alytaus - 22 namai, Telšių - 12 ( iš kurių 2 pagal naująjį modelį), Utenos - 10 (1 pagal naująjį modelį).
Šiuo metu renovuojami iki 1993 m. pastatyti daugiabučiai, pagrindiniai reikalavimai - pasiekti B energetinę klasę ir sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šiluminės energijos.
Iššūkiai ir Kritika
Priekaištų naujam finansavimo modeliui turi ir statybų bendrovių vadovai, dirbę su daugiabučių renovacijos projektais. „Viena iš pagrindinių priežasčių (kodėl renovacija vyksta lėtai - DELFI) yra ta, kad ministerijų, verslo atstovai ir įvairūs ekspertai, kurdami ir aptarinėdami renovacijos programą, neįsigilino į daugiabučių namų gyventojų lūkesčius ir motyvaciją. Nemaža dalis socialiai pažeidžiamų žmonių, gaunančių valstybės kompensacijas už šildymą, nėra suinteresuoti energijos išteklių taupymu ir daugiabučių atnaujinimu. Tuo tarpu iniciatyvūs daugiabučių namų gyventojai neretai pasigenda aiškaus ir patogaus finansavimo mechanizmo bei valstybinių institucijų palaikymo.
Kita vertus, daugelis renovaciją suvokia kaip milijoninių lėšų reikalaujančias investicijas, neįvertindami dalinės renovacijos galimybių - keletas racionalių investicijų pakeičiant laiptinės langus ir duris, atnaujinant pastato šilumos ūkį, optimizuojant inžinerines sistemas ir jų eksploatavimą gali duoti apčiuopiamą efektą“, - mano pastatų administravimo bendrovės „Servico“ verslo plėtros vadovas Vytautas Dobilas.
Anot jo, aktyviau galėtų dirbti ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, kurios turėtų patarti gyventojams, kaip efektyviai valdyti savo namo ūkį, konsultuoti pildant renovacijos projektams reikalingas paraiškas, padėti atsirinkti rangovus ir taip toliau.
Tačiau kalbant bendrai, žmonės nenori eiti į bankus, dėti pinigų, nes yra gaunančių kompensacijas už šildymą ir jiems gerai, kaip yra. Daug žmonių išsikraustė gyventi į sodus, butus išnuomavo, o namai ir stovi nerenovuoti. Dar kai BUPA panaikino padalinį, dirbusį su daugiabučių renovacija, o mes turime vežtis žmones iš kitų miestų, kurie aiškintų apie daugiabučių renovacijos programą, atrodo, jog valstybėje viskas juokais daroma. Juk Marijampolė yra didelis miestas, septintas pagal dydį, ir nei vieno žmogaus konsultacijoms dėl renovacijos nepaliko“, - piktinasi Marijampolės miesto meras Vidmantas Brazys.
Teigiami Pavyzdžiai ir Perspektyvos
Tauragės regiono savivaldybės meras Pranas Petrošius nesutinka, kad Tauragės regione renovuota mažai daugiabučių. „Mes kaip tik esame vieni geriausių Lietuvoje, esame pavyzdžiu. Dabar yra renovuoti 8 namai, o 5 planuojame priduoti dar šiais metais. Be to, 8 namus planuojame renovuoti per kitus metus ir, jeigu skaičiuoti tūkstančiais gyventojų, Tauragė yra viena geriausiai besirenovuojančių savivaldybių, - dėsto P. Petrošius.
„Aš manau, kad situacija pas mus tikrai yra gera, džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pagaliau suprato renovacijos naudą ir darbas suaktyvėjo. Juo labiau, mes turime gerų pavyzdžių: sąskaitos už šildymą renovuotuose namuose perpus mažesnės, o kai kur ir daugiau.“
Didelį postūmį davė tai, kad tuos abejojančius, ypatingai socialiai remtinus gyventojus, kurie neturi galimybių ir lėšų finansuoti pilnai renovacijos proceso, ėmė remti valstybė. Taip pat administratorių aktyvumas, savivaldybių įsitraukimas irgi lėmė aktyvesnį gyventojų norą renovuotis savo gyvenamuosius namus. Be abejo, padėjo ir gerieji pavyzdžiai, jie užkrečia - jeigu namas šalia renovuotas, gražiai atrodo, sutaupo šiluminės energijos, natūralu, kad šalia esantys gyventojai apsižiūri, pasidomi ir tos iniciatyvos daugiau atsiranda.
Apatinė riba, teikiant paramą, skaičiuojama, kad daugiabutis po renovacijos turi sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos, bet vidutiniškai pastatas sutaupo daugiau - apie 60 proc. Bet čia irgi ne riba - viskas priklauso nuo to, kokios priemonės taikomos - galima sutaupyti ir 80-90 proc. šiluminės energijos.
Visgi planuojama peržiūrėti Vakarų patirtis, ten įsibėgėja serijinė renovacija, kai yra iš anksto paruošiami modeliai fasadų, apšiltinimo medžiagos, langai sudedami - tiesiog atvažiuoja įranga, pristato prie sienų modulius - šį procesą taip galima sutrumpinti iki kelių mėnesių.
Apibendrinimas
Daugiabučių renovacija Lietuvoje yra sudėtingas, bet labai svarbus procesas. Valstybės parama, savivaldybių įsitraukimas ir gyventojų iniciatyva yra būtini, norint pasiekti geresnių rezultatų. Nors yra iššūkių ir kritikos, teigiami pavyzdžiai rodo, kad renovacija gali atnešti didelę naudą gyventojams ir visai šaliai.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba telefonu 8 614 99699
tags: #renovacijai #ruosiami #daugiabuciai