Daugiabučių renovacijos darbai ir temperatūros režimas: kaip užtikrinti komfortą ir energijos efektyvumą

Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Žiemą gyventojai šąla, bet sąskaitos už šildymą išlieka aukštos. Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

Daugiabučio renovacija - būdas pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti išlaidas šildymui.

Šildymo sezono pradžia ir pasiruošimas

2022 m. prasideda šildymo sezonas. Kaune pradedamas šildymo sezonas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai pasiruošti šildymo sezonui ir ką daryti, jei kyla problemų.

1. Kas įjungia šildymą namuose?

Šildymą įjungia prižiūrėtojas. Tvarka - pateikiant pastatų parengties šildymo sezonui aktų kopijas. SVARBU: vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama.

2. Į ką kreiptis, jei prasidėjus šildymo sezonui, nešyla radiatoriai?

Reikia kreiptis į administratorių arba bendrijos paskirtą šilumos punkto prižiūrėtoją, o ne į šilumos tiekėją.

3. Ar galima daugiabutyje atidėti šildymo sezoną?

Taip, galima. Tačiau gali būti proc. hidrauliniai bandymai arba trasos remonto darbai. Atlikus darbus, pastatą - šiluma bus pradėta vartoti ir patalpų šildymo reikmėms.

Šilumos suvartojimas ir energijos efektyvumas

4. Nuo ko priklauso suvartojamas šilumos kiekis?

Suvartojamas šilumos kiekis priklauso nuo pastato šiluminės izoliacijos (energinio efektyvumo). Šilumos suvartojimas pastate, spaudžiant šalčiams, didėja. Jei daugiabučio šiluminė izoliacija prasta, šiluma paprasčiausiai išspinduliuojama į lauką. Modernizuotas daugiabutis leidžia efektyviau išsaugoti šilumą.

5. Kaip pasiekti, kad sąskaitos už suvartotą šilumą būtų mažesnės?

Jei sąskaitos didelės, reiškia, kad daugiabutyje jos suvartojama neproporcingai daug. Siekiant sumažinti sąskaitas, būtina pasirūpinti karšto vandens sistemomis ir pastato energiniu efektyvumu. Galima atlikti mažąją renovaciją. Tikslas - kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau. Mažoji renovacija gali sumažinti net 25 proc. šilumos nuostolius. Šilumos punkto atnaujinimo darbų galima imtis ir šildymo sezono metu. Valdymo agentūra (APVA) mažajai renovacijai skiria net iki 80 proc. paramos, todėl tai palankus metas.

6. Kokios yra renovacijos galimybės?

Viena iš galimybių - pasirūpinti radiatoriais: pakeisti nesandarias jų tarpines, už radiatorių įrengti atspindinčią medžiagą. Atspindinčios medžiagos galima įsigyti statybinių ir buitinių prekių parduotuvėse. Užuot leidusi įkaisti už radiatoriaus esančiai sienai, atspindi net 90 proc. šilumos. Taip pat svarbu pasirūpinti esamų langų ir durų sandarumu, kad šiluma ne "bėgtų" pro plyšius ir nebūtų švaistomi pinigai.

7. Kaip kompensuojamos sąskaitos už šildymą?

Būsto šildymo kompensacijų skyrimo tvarka sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Kompensacijos mokamos už rugsėjo 27 d. tiekiamai šilumai ir m. balandžio mėnesio pabaigos. Pasitikrinti, ar priklauso kompensacija, galima būsto šildymo kompensacijų skaičiuokle.

Šildymo sistemos atnaujinimas - vienas iš svarbiausių renovacijos etapų.

Daugiabučių renovacijos privalumai ir poveikis

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) metu yra keičiamos arba pertvarkomos namo inžinerinės sistemos, langai, lauko durys, vykdomi stogų, sienų apšiltinimo darbai, stiklinami balkonai, diegiamos atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės sistemos.

Dr. teigimu, patalpų oro kokybė po renovacijos dažnu atveju pagerėja, tačiau tam būtina tinkamai įrengta ir efektyviai veikianti vėdinimo sistema. Tačiau, jei vėdinimas nėra tinkamai sureguliuotas, pavyzdžiui, natūralios vėdinimo sistemos pastatuose, tokiu atveju po renovacijos gali būti pastebimas oro apykaitos sumažėjimas, kas lemia padidėjusias CO₂ koncentracijas.

Dr. teigia, kad santykinė oro drėgmė po renovacijos keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Tačiau natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose pastatuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, o tai gali skatinti pelėsio bei drėgmės sukeltus pažeidimus.

Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika, taip sumažinant šilumos diskomfortą visų metų laikotarpiu. Tačiau, šiluminis komfortas priklauso ir nuo šildymo sistemų reguliavimo. Atlikus tyrimus pastebėjome, kad gyventojų pasitenkinimas po renovacijos dažniausiai didėja. Sveikatos rodikliai taip pat rodo teigiamus pokyčius: sumažėjęs kvėpavimo takų ligų dažnis ir geresnė bendra savijauta siejami su geresniu mikroklimatu.

Gyventojų suvokiama mikroklimato kokybė gali skirtis nuo pamatuotų verčių. Siūloma, jog patalpų oro kokybės vertinimas taptų standartine pastatų energinio naudingumo vertinimo procedūra.

Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad vidutinė 1 kv. metro renovacijos kaina yra apie 200 Eur iki valstybės paramos. Jeigu labai apytiksliai laikysime, kad 2023 metais vidutinė renovacijos kaina gali būti jau 250 Eur/kv. m, su valstybės parama (minus 30 proc.) ji būtų 175 Eur/kv.m. Vadinasi, 60 kv. m ploto butui namo renovacija kainuotų 10 500 Eur.

Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą. Atnaujinant pastatus pastarosios, t.y., dvigubos investicijos yra efektyviausios.

Kai kurie mokslininkai prie gyvenimo kokybės ir energijos efektyvumo priemonių siūlo pridėti vėdinimą su šilumos grąža, nes toks vėdinimas yra ir higienos sąlygų užtikrinimas, ir gyvenimo kokybė bei komfortas, ir energiją taupanti priemonė. Renovavus namą, gyvenimo kokybė neabejotinai pagerėja. Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv. m butas per metus išmeta į aplinką iki 1 tonos mažiau CO2.

Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. „Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.

Šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas: privalomas reikalavimas

Ilgai laukiate, kol iš čiaupo „atbėgs“ šiltas vanduo? Šildymo sezono metu namuose per šilta arba per šalta? O gal tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo? Gali būti, kad jūsų daugiabutis patenka į sąrašą, kuriems privalomas šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas. Jei iki 2026 m. liepos 1 d. šios sistemos daugiabutyje nebus atnaujintos, gali grėsti baudos.

Tokiuose daugiabučiuose šilumos punktai neturi automatizuoto valdymo, todėl negali prisitaikyti prie lauko oro sąlygų. Dėl to gyventojams tenka taikytis prie nekomfortiškos vidaus temperatūros ir mokėti dideles sąskaitas už neefektyviai naudojamą šilumos energiją. Ne mažiau problemų kelia ir pasenusi karšto vandens tiekimo sistema. Daugelyje senų daugiabučių ji vis dar veikia be cirkuliacijos, todėl karšto vandens tenka ilgai laukti - jis atkeliauja iš centrinio šilumos punkto ir per tą laiką atvėsta vamzdžiuose.

Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m.

Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus. Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas.

Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc.

Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą.

Specialistas pabrėžia, kad rangos darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu - tai padeda išvengti trikdžių ir leidžia darbus įgyvendinti sklandžiai. Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų. liepos - ne rekomendacija, o įstatymu nustatyta pareiga.

„Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę. Tuo pačiu G. „Visoje Lietuvoje jau esame įgyvendinę 16 daugiabučių mažosios renovacijos projektų, o dar 10 šiuo metu vykdomi.

Pagal šiais metais nustatytus kriterijus, buvo tiriami 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų: Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24-100. Auditas buvo atliekamas šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučio modernizacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.

„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo - infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui - nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių.

Daugumos audituotų daugiabučių vidaus oro temperatūra pateko į higienos normose rekomenduojamą 18-22 °C diapazoną. Žemesnė temperatūros ribinė vertė (žemiau nei 18 °C) nebuvo nustatyta nei viename iš tirtų pastatų. Viršutinę ribą (22 °C) viršijo kiek daugiau nei trečdalis tirtų pastatų.

Viena iš svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti gaivų ir kokybišką orą bute, o kartu - ir tinkamą mikroklimatą patalpoje, yra rekuperacinė sistema. Esant prastam mikroklimatui, kai patalpose susikaupia didesnė nei rekomenduojama anglies dvideginio koncentracija, žmogus ima justi mieguistumą, oro kokybė būna prasta.

„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, - teigia E. Neturint šios sistemos ir buto patalpas vėdinant atidarius langus, kyla grėsmė dėl galimo kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo.

Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygius, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės kiekio susidaro palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.

Sėkmingi renovacijos projektai

Net trys Klaipėdoje - Pilies g. 13, Taikos pr. 34, Kauno g. 13 - renovuoti daugiabučiai dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose. Visų trijų daugiabučių modernizavimo istorijos ir pritaikyti sprendimai skiriasi, tačiau šiuos daugiabučius vienija po renovacijos sumažėjusios sąskaitos.

Klaipėdoje Pilies g. 3 daugiabučio gyventojus atnaujinti namą paskatino ne tik augančios sąskaitos už šildymą, pastato remontą, bet ir rekonstruojamas senamiestis. Atlikus projekte numatytus pastato renovacijos darbus, ne tik kardinaliai pasikeitė šio, 49 butus turinčio, namo išvaizda, bet ir aiškiai sumažėjo suvartojamos šilumos kiekis. Iki atnaujinimo suvartojamos šilumos kiekis siekė 204,90 MWh per metus, atnaujinus - 51,82 MWh per metus; energijos sutaupymas siekia 74,71 proc.

Klaipėdoje Taikos pr. 34 renovuotas 1974 m. Po daugiabučio modernizacijos energijos sąnaudos sumažėjo pastebimai - 2019 m. sausį vidutiniškai sunaudota 18,55 KWh už kv. m. Vidutinė oro temperatūra buvo - 1,1. 2023 m. sausį, kai vidutinė oro temperatūra buvo laipsniu dviem aukštesnė, sunaudota 8,31 KW/h už kv. m. Atnaujinus daugiabutį Klaipėdoje Kauno g. 13, pastato išvaizda pasikeitė, gyventojai skaičiuoja, kad mažiau sumoka už šildymą. Šis 5 aukštų gyvenamasis daugiabutis, statytas 1966 m.

Ne paslaptis, jog daugelyje Kauno daugiabučių šildymo sistemos dar nėra renovuotos. Todėl energija pleškinama ne atsižvelgiant į realią lauko temperatūrą, o rankinio reguliavimo būdu. Pagal šalies vyriausybės patvirtintą planą, per kelis artimiausius metus visi daugiabučių šilumos punktai turės būti automatizuoti.

Pernai šilumos punktų atnaujinimui daugiabučių gyventojai turėjo puikią galimybę gauti net iki 80 proc. finansavimo. Bendrovė „Kauno butų ūkis“, gavusi gyventojų pritarimą, pernai pateikė daugiausia Kaune - vienuolika paraiškų daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimo išlaidų kompensavimui. Juose buvo keičiamas ne tik šilumos punktas, bet ir visi vamzdynai, radiatoriai, sumontuoti nauji apskaitos prietaisai bei atliktas balansavimas.

Dideliuose daugiabučiuose namuose priimti daugumos sprendimą visos šildymo sistemos modernizavimui yra gana sudėtinga, kadangi darbus tektų atlikti ir butų viduje, pavyzdžiui, keičiant radiatorius bei vamzdynus.

Skaičiuojama, kad automatizavus šilumos punktą bei atlikus sistemos balansavimą galima sutaupyti apie 15 proc. energijos. „Per keletą artimiausių metų visuose daugiabučiuose turės būti įdiegti automatizuoti šilumos punktai, tad, nepasinaudojus valstybės skiriama parama, ateityje šildymo sistemos atnaujinimą gyventojams tektų atlikti savo pačių lėšomis.

M. Zaborskas pastebi, jog daugiabučiuose namuose daugėja aktyvių gyventojų, todėl administratoriui tampa lengviau įtikinti žmones pasiryžti namo ar jo inžinerinių sistemų atnaujinimui. Kalbant apie daugiabučių atnaujinimą, žmonės dažnai turi nemažai klausimų bei klaidingų įsitikinimų. Gyventojai, norėdami gauti daugiau informacijos apie valstybės finansuojamas priemones, namo atnaujinimą bei remonto darbus, gali drąsiai kreiptis į „Kauno butų ūkio“ įmonę.

Renovuotas daugiabutis - komfortas ir mažesnės sąskaitos.

Ši lentelė iliustruoja, kaip renovacija gali žymiai sumažinti šilumos suvartojimą ir energijos sąnaudas daugiabučiuose.

tags: #renovacija #temperatura #nuo #16