Pašilaičiai - tai nuo 1987 m. besiformuojantis gyvenamasis rajonas, kuriame gausu prekybos centrų ir komercinių objektų, tačiau didelė dalis teritorijos vis dar neišvystyta. Rajonas nuolat atsinaujina, įgaudamas naują veidą.
Monolitinės architektūros ypatumai Pašilaičiuose
Su architektėmis Indre Ruseckaite ir Aušra Černauskiene susitinkame viename iš Pašilaičių ketvirtojo mikrorajono kiemelių. Mus supa triaukščių kotedžų tipo gyvenamųjų namų su sodeliais, sujungtų su aptakių formų dviejų laiptinių devynaukščiais, kiemas. Mūsų pokalbio tema: sovietmečio monolitinė architektūra ir būtent šis ketvirtasis Pašilaičių mikrorajonas (1986-1990), kurį suprojektavo Aida Lėckienė (išplanavimas ir kiemų kraštovaizdžio architektūra), Danas Ruseckas (išplanavimas ir pastatai), Irena Maknienė (pastatai ir kiemelių kraštovaizdžio architektūra), Jurgis Sidaravičius (inžinerija), Vilmantas Aidžiulis, Januli Pavlidi ir Lena Stukienė (konstrukcijos).
Indrė pasakoja prisimenanti Pašilaičių projektavimo procesą. Žodis Indrei: „Tėtis ir I. Maknienė pasakojo, kad šių triaukščių namų projektus buvo labai sunku suderinti su Lietuvos SSR Valstybiniu statybos reikalų komitetu, dalį atstovų glumino ne visai socialistinei santvarkai pritinkantys architektūriniai sprendimai, kuriuos siūlė architektai: beveik uždaras kiemas ir pusiau privatūs sodeliai, kuriais būtų galėję naudotis pirmų aukštų gyventojai“.
Indrei tėvas privačiuose pokalbiuose užsimindavo, jog projektuodamas Pašilaičių IV mikrorajoną artinosi prie dar XIX a. pabaigoje išsikristalizavusio miesto-sodo idealų: „Tėtis Pašilaičiuose norėjo miesto-sodo įspūdžio su daug žalumos, įvairiais erdvių tipais, privačių, viešesnių ir visai viešų erdvių deriniu.“
Indrė pasakoja, kad tėvas norėjo iš karto matyti ryškesnes miesto-sodo apybraižas, todėl laukdamas delegacijų (Pašilaičių IV mikrorajono projektuotojų kolektyvas buvo pasiūlytas TSRS valstybinei premijai už pasiekimus urbanistikoje, tai pačiai, kuria apdovanoti ir Žirmūnų I mikrorajono projektuotojai) skubinosi rajonui suteikti miesto-sodo vaizdą: „Su architekte Aida Lėckiene žiemos metu jiedu važiavo į mišką, kasė liepaites ir sodino jas mikrorajono skersgatviuose, kad atvažiavusi delegacija geriau įsivaizduotų, jog čia drieksis alėja.
Pasak Aušros, statant iš surenkamų betono plokščių, architektai galėjo projektuoti tik labai ribotų formų ir matmenų pastatus, todėl monolitinė statyba matyta kaip tam tikra standartizacijos alternatyva: „Dėl jos galima išgauti įdomesnius, lankstesnių, plastiškesnių formų pastatus, suprojektuoti didesnius butus. Architektai šią inovaciją priėmė labai palankiai, „gal net su euforija“. Be to, buvo manoma, kad monolitinė statyba bus ekonomiškesnė nei surenkamoji, bus išvengta blokų gabenimo iš gamyklų ir surinkimo statybų aikštelėje.“
Pasitikrinu, ar žvilgsnis neapgauna. Indrė patvirtina, Pašilaičiuose išties daug referencijų į istoriją ir žaidimo formomis: „Postmodernizmui būdingas ironiškas (o kartais ir sentimentalus) praeities perfrazavimas ir urbanistiniame, ir architektūriniame lygmenyje, estetikos sureikšminimas ir racionalumo absoliuto kvestionavimas.“ Ji paragina pažvelgti į lenktus devynaukščio balkonus ir juos atskiriančias sienutes.
Vienas iš tuometę Lietuvos SSR valdžią trikdžiusių Pašilaičių IV rajono projekto aspektų - siekis sukurti sąlygas didesniam privatumui, kartu organiškam bendruomeniškumui. Kiemelis, kuriame sėdime, buvo formuojamas kaip bendravimo / bendruomenės erdvė. Pasivaikščiojus po šiuos kiemelius galima pastebėti, jog kai kuriuose išlikę savotiškų amfiteatrų.
Anksčiau minėta, kad vienas iš Pašilaičių IV mikrorajono architektų siekių buvo rasti sąsajų su senuoju Vilniumi. Viena iš šių sąsajų buvo pastanga sudaryti sąlygas laisvam, vingiuotam vaikščiojimui kaip senamiestyje. Ar pavyko įgyvendinti šią gairę, klausimas, tačiau tenka konstatuoti, kad taip tarp kvartaliukų leidžiantys vaikščioti praėjimai po 1990-ųjų buvo užtverti. Taip, priešingai, nei siekė architektai, privatumo, saugumo išsiilgę posovietinės Lietuvos gyventojai su(si)formavo beveik uždarus kiemus.
Drįsčiau teigti, kad jų aktyvumas pastarąjį dešimtmetį padidėjęs, kadangi būstus įsigijusios jaunos šeimos vertina šių kiemelių teikiamus privalumus: saugumą ir ramybę. Vis dėlto į bendruomenės kiemus nukreipti sodeliai (kitaip nei buvo sumanę architektai) atitverti nuo viešos erdvės augalijos sienomis arba tvorelėmis, o tie, kurie išeina į praėjimus, atriboti dar stipriau.
Ar galėtų Pašilaičių IV mikrorajonas būti įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą kaip monolitinės architektūros pavyzdys? Neabejoju, kad tūlas šio rajono gyventojas, sužinojęs, kad gyvena paveldiniame rajone, tikrai sutriktų, tačiau Lazdynų gyventojams toks priskyrimas turbūt nėra labai keistas.
Naujo gyvenamojo kvartalo vizija Pašilaičiuose
Vilniuje, tarp Perkūnkiemio ir Leičių gatvių, planuojamas modernus gyvenamasis kvartalas, kuris taps reikšminga Pašilaičių mikrorajono plėtros dalimi.
Leičių gatvės kvartalo vizija - tai ambicingas, bet jautrus miesto audiniui projektas, kurio esmė - subalansuota plėtra, atliepianti šiuolaikinio vilniečio poreikius: jauki gyvenamoji aplinka, pasiekiamos paslaugos ir bendruomeniškumą skatinančios erdvės. Vystant šį projektą bus pastatyti trys daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose suplanuoti 223 butai - bendras jų plotas viršys 10 tūkst. kv. metrų. Taip pat numatyta įrengti 12 komercinių patalpų, kurių bendras plotas sudarys apie 570 kv. metrų.Namai iškils gerai pažįstamame ir vilniečių vertinamame rajone, atsinaujinančioje Pašilaičių dalyje, kuri šiandien įgauna naują veidą. Šis projektas derins kokybę, estetiką ir ilgalaikę vertę naujakuriams bei visai bendruomenei.
V. Žutautaitės teigimu, projekto pavadinimą įkvėpė pastatų eksterjeras - organiškos formos, porėta tekstūra ir gilios, natūralios spalvos. Migdolai, arba dangiškieji migdolai, asocijuojasi su kokybe, brandumu ir aukštesne verte. Projekto prekės ženklas kuriamas žemiškas, tačiau su subtiliu romantizmo prieskoniu - tai atsispindės tiek architektūriniuose sprendimuose, tiek bendrose erdvėse.
Statant gyvenamuosius namus bus sutvarkyta ir Grigalaukio gatvės atkarpa, taip prisidedant prie aplinkinės teritorijos infrastruktūros gerinimo bei patogesnio susisiekimo. Šiuo metu jau vyksta senųjų sandėlių griovimo darbai. Statybas numatoma baigti 2027 metų pabaigoje. Į juos vystytojas planuoja investuoti apie 25 mln.
Ties naujai projektuojama Pušaloto gatve numatytas 9 aukštų tūris. Kiti daugiabučių namų korpusai bus išdėstomi ratu, lygiuojamasis į gretuminį užstatymą. Formuojama dviejų lygių vidinė kvartalo erdvė, kurioje kuriama žalioji kiemo erdvė, pritaikyta kokybiškam gyventojų naudojimui.Numatoma įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Projektuojami ekonominės klasės 1-3 kambarių butai. Gyventojų automobiliams numatomas požeminis parkavimas. Dviračių saugojimo vietos numatomos požeminėje saugykloje ir vidiniame kieme. Automobilių judėjimas kvartalo viduje nenumatytas.
Projekto techniniai parametrai
- Planuojamo objekto adresas - Justiniškių g. 136, Pašilaičiai;
- Sklypo plotas - 10 000 kv. m;
- Apželdintas sklypo plotas - 3 400 kv. m (34 proc. sklypo ploto);
- Pastatų bendras plotas - 21 100 kv. m:
- Antžeminis plotas - 11 900 kv. m;
- Požeminės dalies plotas - 9 200 kv. m;
- Statinių aukštis - iki 9 aukštų (iki 19,68 m aukščio);
- Pastatų energetinio efektyvumo klasė - A++;
- Prekybos/paslaugų paskirties plotas - 300 kv. m;
- Butų kiekis - 234 vnt.;
- Automobilių parkavimo vietų skaičius - 200 vnt. (požeminis parkavimas);
- Dviračių stovėjimo/saugojimo vietų skaičius - 48 vnt. (parkinge ir vidiniame kieme);
- Vaikų žaidimų aikštelės - 300 kv.
Pašilaičių seniūnija Vilniuje
VILNIUS TECH laboratorijų korpuso statybos projektas
Laboratorijų korpuso pastatas yra L formos, o jo triaukštė dalis išdėstyta palei Plytinės gatvę ir atriboja pastatų kompleksą bei vidinį komplekso (ansamblio) kiemą nuo gatvės. Nuo kaimyninių gyvenamųjų vienbučių namų bei nuo sklypo antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių LK „prisidengia“ aukščiausia - keturaukšte (25,0 m aukščio) savo dalimi.
Kaip anksčiau VILNIUS TECH architektas Valdas Mikoliūnas pasakojo, laboratorijų korpuso interjero charakterį stengtasi sukurti kruopščiai atrinktomis medžiagomis ir mokslo erdvei tinkančiomis spalvomis. Balta ir juoda simbolizuoja modernumą ir patikimumą, o molio spalva - istorinis akcentas, atspindintis molio plytas.
VILNIUS TECH projekte, renkantis produktus, buvo keliami reikalavimai tvarumui, vandens taupymui ir higienai. Kaip sako įmonės pardavimo atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė, VILNIUS TECH yra šiuolaikiška aukštojo mokslo įstaiga, rengianti specialistus kurti inovatyvias technologijas. Tad aplinka, kurioje būsimi specialistai mokosi, taip pat turėtų tapti pažangių sprendimų pavyzdžiu.
Laboratorinis korpusas suprojektuotas pagal tokiai infrastruktūrai keliamus reikalavimus ir universiteto poreikius. „Taip pat bus užtikrintas pastato ilgaamžiškumas ir estetinė išvaizda. Patalpos bus tinkamai pritaikytos laboratorinei ir mokslinei veiklai, turės reikiamas inžinerines sistemas, pavyzdžiui, tinkamai veikiančias ištraukimo ar ventiliacijos sistemas“, - pasakoja kancleris doc. dr. V.
Vienoms iš laboratorijų reikia suspausto oro, tiekiamo centralizuotai iš kompresorinės. Kitose laboratorijose, kur bandomi varikliai, įrengtas išmetamųjų dujų ištraukimas. Dar kitose yra išvedžioti net keturių rūšių dujų vamzdynai (Acitilenas, Ar+CO2, Argono, Deguonies). Pasak pašnekovo, taip pat yra ir laboratorijų, kuriose įrengtos ir traukos spintos, kurioms reikia atskiro oro ištraukimo.
Pastatas ir jo dalys yra platūs, aukštų suplanavimas daugiausia yra vidinių koridorių sistemos, taikomi judrių, prasislenkančių vidinių pertvarų, atitvarų sprendimai, surasti funkciškai reikalingi atitvarų skaidrumo ir natūralios šviesos įleidimo sprendimai“, - sako architektas V.
Pasak PST atstovo, daugiausia dėmesio reikalavo pateikta technologinė užduotis, kuri eigoje buvo koreguojama dėl pasikeitusių aplinkybių, o tai statybų aikštelėje nėra neįprastas reiškinys. „Įdomiausia buvo įgyvendinti BIM projektą, kuris kuriamas lygiagrečiai su statybos projektavimu ir statybininkų poreikiais. Aukšti BIM reikalavimai buvo keliami tiek informacijai, tiek geometrijai, o galiausiai, vertinant skirtingas projekto dalis, pasiektas LOD 300-500 detalumo lygis“, - pasakoja A.
Statybų specialistas pabrėžia, kad svarbia užduotimi statant mokymo paskirties statinius tapo akustikos užtikrinimas tiek didelėse erdvėse, tiek ir tarp mokymo paskirties patalpų. „Daug dėmesio pareikalavo akustinės kameros įrengimas ir suvirinimo patalpa. Patalpų projekto rengimo metu konsultuotasi su tos srities specialistais, kurie padėjo sudėlioti esminius akcentus, kad pavyktų įgyvendinti užsakovo užduotis. Šias patalpas įrenginėjome pagal gerai parengtus darbo projektus, tad pats įgyvendinimas buvo gana sklandus ir be nuokrypių nuo projekto“, - nurodo A.
Viena iš užduočių buvo surasti modernų, patikimą fasado sprendimą, kuris ne tik atrodytų estetiškai, bet ir būtų ilgalaikis bei išsiskirtų montavimo greičiu ir ekonomiškumu. Objekto fasado apdailai buvo pasirinkta įmonės „Kingspan“ gaminama sistema „Karrier BK“.
„Šiam projektui pasirinkome gamintojo „Kingspan“ daugiasluoksnes plokštes „Karrier BK“, kadangi tai bene vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti tokias plokštes, kurios atlaikytų reikiamą projektinę ventiliuojamo fasado apkrovą“, - atkreipia dėmesį PST projektų vadovas A.
Serverinių patalpose sumontuoti „Samsung“ oro kondicionieriai su unikalia „Samsung WindFreeTM“ vėsinimo funkcija. Tai yra „Samsung“ patentuota technologija, pasižyminti išskirtinėmis komforto savybėmis. Įjungus „WindFreeTM“ funkciją, uždaroma priekinė mentelė ir tuomet vėsus oras labai lėtu oro srautu palaiko optimalią patalpose temperatūrą nesukurdamas nemalonių šalto oro gūsių. Šis įrenginys pritaikytas naudoti tiek administraciniuose pastatuose, tiek gyvenamosiose patalpose. Būtent ši funkcija ir lėmė šios įrangos pasirinkimą.
Pastate taip pat integruota pastato valdymo sistema (PVS), kuria visos skirtingos pastato inžinerinės sistemos yra sujungiamos į vieną ir tarpusavyje sąveikaujančią sistemą. PVS sistema sujungia visas inžinerines sistemas, pradedant mikroklimatu ir baigiant elektros duomenų nuskaitymu iš įvadinių paskirstymo skydų.
Projektui iš viso panaudota net 11 500 kv. m. šio tiekėjo plytelių. Dėl pastato specifinės paskirties buvo pateikti projekte numatyti techniniai reikalavimai, kurių griežtai turėjo būti laikomasi. Fasadui pasirinktos juodos ir raudonos plytelės, kurios yra pilnos dažytos masės, 9 mm storio, ratifikuotos, vandens įgeriamumas mažesnis kaip 0,05 proc. Lauko terasoms panaudotos pilkos spalvos, išsiskiriančios neslidžiu paviršiumi, tinkančios laukui plytelės, kurių vandens įgeriamumas mažesnis kaip 0,05 proc.
Pastato sanitarinėse patalpose parinkti ilgaamžės chromuotos dangos santechniniai prietaisai. Didžioji dalis prietaisų yra potinkiniai sprendimai, leidžiantys minimizuoti valymo plotą, laiką bei valymo priemones.
Projekto adresas: Plytinės g. Plotas: 8, 525 tūkst. Investicijos: 18 mln.
VILNIUS TECH laboratorijų korpusas
tags: #renovacija #pasilaiciuose #triaukste #dalis