Prie Varduvos vingiuojančių krantų, Mažeikių rajono Renavo kaime, stovi vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų - Renavo dvaras. Tai vieta, kur istorija susitinka su romantišku parku, o kultūra - su gamtos ramybe. Renavo dvaras minimas jau XVI a. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurės, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jį įsigijo baronų Ronne (Röne) giminė, taip prigijo Renavo pavadinimas.
Renavo dvaro rūmai
Dvaro istorija
Renavo istorija siekia 1589 metų gruodžio 26-ąją, kai dokumentuose pirmą kartą paminėtas dvaras tuomet vadintas Gaurais. Dvaro pastatas tada dar buvo medinis, šiaudiniu stogu. Tačiau tikrieji pokyčiai atėjo XVII a. XIX a. pirmojoje pusėje Renavo dvarą valdant baronui Antonijus (Antanas) Ronne (1794 - 1869), dvaras suklestėjo, tuomet pastatyti rūmai.
1830-1833 m. iškilo dabartiniai rūmai - elegantiškas vėlyvojo klasicizmo stiliaus ansamblis. Tai buvo ne tik šeimos rezidencija, bet ir kultūros židinys. Rūmų salėse koncertavo orkestrai, diskutuodavo politikai, rinkdavosi menininkai.
XIX a. 6-7 deš. Renavo dvare augo būsimasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ir jo vyresnysis brolis Stanislovas Narutavičius, būsimasis 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Brolius Narutavičius mokė ir čia gyveno pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, švietėjas Laurynas Ivinskis.
Nesusilaukęs vaikų, A. Ronne dvarą paliko brolio sūnui Eugenijui Ronne (1830 - 1895), kuris taip pat neturėjo vaikų. Vėliau dvaras atiteko grafui Marijui Feliksui Melžinskiui. Grafas M. F. Melžinskis įkūrė didžiulį parką. Melžinskių giminė valdė Renavo dvarą iki Antrojo pasaulinio karo. Kuklūs, bet gana puošnūs rūmai garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis, senovinio porceliano dirbiniais.
Renavo dvaro parkas
Renavas sovietmečiu ir šiandien
Renavo vardas įrašytas ir į dramatiškąją Lietuvos istoriją. 1863 m. sukilimo metu dvare buvo susirinkęs sukilėlių būrys, vadovaujamas ūkvedžio Liudžinskio. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo Renavo dvaro rūmuose buvo įsikūrusi kolūkio kontora ir biblioteka, kultūros namai. Sovietmečiu rūmų erdvės prarado savo didybę - čia įsikūrė kolūkio administracija, biblioteka ir kultūros namai.
1980 m. Renavo dvaro rūmai buvo restauruoti. Tačiau 1985 m. prasidėjo pirmieji restauracijos darbai, o galutinis dvaro atgimimas įvyko 2012 m., kai rūmai vėl atvėrė duris lankytojams. 1996 m.
Šiandien Renavo dvaras priklauso Mažeikių muziejui ir pristato XIX a. Renavas - ne tik istorijos liudytojas, bet ir gyvas kultūros centras. Čia vyksta koncertai, spektakliai, edukacinės programos.
Kultūrinis potencialas ir veikla
Nuo daugelio naujai atgijusių dvarų Renavo dvaras išsiskiria tuo, kad savo kultūrinį potencialą vysto jau beveik keturiasdešimt metų. Nenuostabu, kad per tokį ilgą laiko tarpą susikaupė turtingas įspūdžių komplektas, kurį dvaro šeimininkai gali pasiūlyti čia atvykstantiems svečiams ir vietos gyventojams. Renavo dvaro rūmai jau kelis dešimtmečius yra vietos kultūros židinys - čia veikė kultūros namai, vėliau ir Mažeikių krašto muziejaus filialas.
Vietiniams bemaž į kraują įaugusios, o atvykėliams nuostabą ir pasigėrėjimą kelia istorijos apie XIX amžiuje Renave šeimininkavusį baroną Antaną Rionė. Šis veiklus, išpuoselėto skonio filantropas į dvarą sutraukdavo ne tik Europos kultūrinį elitą, bet ir garsėjo aistra gamtai: vietoje gamino šilką, užveisė aštuoniolikos hektarų angliško stiliaus parką.
Savo šviesuolio L. R. Ivinskio žemaičiai niekada nepamirš, o dvaro sodybos darbuotojai stengiasi, kad jo dvasia čia gyventų nuolat. Jie sugalvojo edukaciją, supažindinančią moksleivius su švietėjiška ir gamtamoksline šios asmenybės veikla: siūlo kurti asmeninį kalendorių - metskaitlį, dekoruojant iš parke surinktomis gamtinėmis medžiagomis, išskiriant savo šeimai svarbiausias datas.
"Nepamiršome ir L. Ivinskio pomėgio tyrinėti grybus. Eksponuojame jo itin kruopščius grybų piešinius, supažindiname su Renavo dvaro parke augančių grybų pasauliu. Galbūt susidomėję lankytojai patys panorės juos piešti ar pasigaminti iš jų dažus", - šypsojosi D. Renavo dvaro istorijos paslaptis nagrinėjanti muziejininkė Nomeda Vėlavičienė, kultūros projektus administruojanti Vilma Vžesniauskienė į kultūrines veiklas kviečia įsijungti tiek visos šalies, tiek vietinius kūrėjus.
Renavo dvaro sodyba sudomino ir du žinomus Lietuvos grandus - istoriką prof. Rimvydą Laužiką ir vieną geriausių šalies kraštovaizdžio specialisčių dr. Ingę Auželienę. Išnagrinėję Renavo dvaro sodybos istorines paslaptis jie atvyko savo atradimais pasidalinti su vietiniais gyventojais.
"Prisijungė ir vietos kultūros atstovai. Paskanavus Renavo sodo obuolių, arbatos, pyrago ir obuolių sūrio, visų dėmesį užkariavo Mažeikių savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus "Skrajojamojo teatro" spektaklis "Ivinskio obelys", - prisiminė V. Vžesniauskienė.
Kultūros žinovai Renavo dvarą itin vertina dėl išlikusios bibliotekos, čia eksponuojamos antrą šimtmetį skaičiuojančios knygos su originaliais savininkų parašais. Beje, pirmąkart XVI a. paminėto Renavo dvaro rūmams istorija buvo pakankamai palanki - tušti jie stovėjo gan neilgai (nuo 1940 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos).
Todėl dešimtmečiai, per kuriuos daugelis Lietuvos dvarų nunyko, čia buvo gyvi. Pavyko išsaugoti ir nemažą dalį unikalaus interjero, kurio ekspozicija atnaujinta prieš dvejus metus. Tai ypatinga proga gyvai žvilgtelėti į XIX a.-XX a. pr. Lietuvos dvarų kultūrą: interjerą, baldus, paveikslus, dekoro elementus.
Išskirtinių pramogų gerbėjai visus metus kviečiami susipažinti su paslaptingaisiais nakties gyvūnais - šikšnosparniais, kurių žiemojimo namais jau ilgą laiką tapęs Renavo dvaro sodo rūsys. Atnaujindami dvaro pastatus darbuotojai į tai atsižvelgė ir pritaikė rūsius šikšnosparnių žiemojimui bei sukūrė pažintinę edukaciją. Už tokią originalią bei gamtai palankią idėją renaviškiai pelnė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros apdovanojimą.
"Renavo dvaro sodyba yra šio krašto, Žemaitijos ir visos Lietuvos istorijos saugotoja, stebinanti atradimais ficivietos šviesuoliams. Todėl nuoširdžiai laukiame visų dvare ir jo organizuojamose veiklose", - kvietė direktorius D. Makavičius.
Lankytojams
Renavo dvaras - tai kelionė laiku. Jame pajusite XIX a. aristokratų gyvenimo dvasią, susipažinsite su unikaliu Lietuvos paveldu ir pasinersite į gamtos grožį. Jei dar nebuvote Renave - įtraukite šį dvarą į savo kelionių maršrutą.
Renavo dvaro panorama