Rėkyvos dvaro sodyba, įsikūrusi Šiauliuose, turi turtingą ir įvairialypę istoriją, siekiančią kelis šimtmečius. Ši vietovė, apipinta legendomis ir istoriniais įvykiais, šiandien yra svarbi kultūros paveldo dalis, tačiau susiduria su iššūkiais dėl neteisėtų statybų ir aplinkosaugos problemų.
Lietuvos žemėlapis
Dvaro Istorija Ir Savininkai
Rėkyvos dvarą daugiau nei tris šimtmečius - nuo 1605 iki 1925 metų - valdė bajorai Karpiai. Karpių giminės, kurios pradininku laikomas Bernardas del Carpio, nariai buvo aktyvūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Katalikų bažnyčios ir 1794 m. sukilimo prieš carinę Rusiją veikėjai. Nuo XVII a. pr. ant Rėkyvos ežero kranto buvusiame dvare buvo įsikūrusi Karpių giminė, tarp kurios narių - ir žinomos Lietuvos istorijos asmenybės: Žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis, žemaičių pasiuntinys ATR Ketverių metų seime Mauricijus Pranciškus Karpis ir kt.
Mauricijus Pranciškus Karpis mirė Rėkyvos dvare 1817 metais. Jo prašymu ežero pakrantėje buvo supiltas pilkapis, vėliau gavęs Grabaučiaus kalno pavadinimą. Šalia kapavietės buvo įkurdintos ir dvarininkų kapinaitės.
Tačiau ne visi Karpiai buvo prisimenami geruoju. Eustachijus Karolis Karpis pagarsėjo ne tiek savo turtais, kiek savo ekscentrišku elgesiu. Jį pažinojęs Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius apibūdino taip: „...kaipo didžiūnas geidė kuo nors pasižymėti, užleido ilgą barzdą, niekus darė ūkininkaudamas, liepė rugius kulti ant rugienų, o žirnius ant pliko ledo Rėkyjavo ežere, penint žąsis, liepdavo jų kojas prie lentos geležinėmis vinimis prikalti...“.
XIX a. viduryje Rėkyvos dvaras išgyveno ekonominius sunkumus. Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro sodybos pagrindinis pastatas sudegė. Tarpukario Lietuvoje, vykdant žemės reformą, didžioji dvaro žemės dalis buvo išdalyta kariams savanoriams, dalis - Šiaulių žuvininkystės ūkiui, dalis liko Šiaulių miesto valdybai. 1932 m. buvusių dvaro rūmų vietoje (Poilsio g. 1) pastatyta dviejų aukštų senelių prieglauda. Šiame pastate 1964 m. įsteigta Rėkyvos aštuonmetė mokykla. Tik keletas fragmentų išliko ir iš senojo dvaro parko.
Rėkyvos Ežeras Ir Jo Ypatybės
Rėkyva (Rėkijavas) - ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje, apie 6 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro. Ežero rytinėje pakrantėje išsidėstę Bačiūnai, o po Antrojo pasaulinio karo išaugo energetikų gyvenvietė Rėkyva.
Rėkyvos ežeras dešimtas pagal dydį Lietuvos ežeras ir vienas iš seniausių liekaninės kilmės ežerų. Įdomu tai, kad į jį neįteka nė vienas upelis, o išteka trys: Kulpė, Šiauša ir Tilžė. Rėkyvos ežeras maitina kitus Šiaulių miesto ežerus: Talkšą (Talšą), Prūdelį. Ežeras nuo seno garsėja savo durpynais.
Šiaurinėje pakrantėje stūkso Pabalių miškas ir plyti Pabalių pelkė bei Pabalių durpynas, iš vakarų ir pietų - Rėkyvos miškas, Rėkyvos pelkė ir Rėkyvos durpynas. Vakariniu ir pietiniu krantu eina riba su Šiaulių rajonu. Ežeras neturi intakų, tačiau turi du dirbtinai reguliuojamus ištakus - šiaurės rytuose Kulpę, vakaruose - Tilžę.
Pagrindiniai Rėkyvos ežero duomenys:
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Plotas | 11,9 km² |
| Maitinančio baseino plotas | 7,3 km² |
| Ežero plotas | 1179,20 ha |
| Baseino plotas | 19,40 km2 |
| Vandens tūris | 24 mln. |
| Didžiausias gylis | 4,8 m |
| Vidutinis gylis | 2,0 m |
| Ilgis | 4,58 km |
| Plotis | iki 4,15 km |
Ežeras Lietuvoje
Legendos Ir Padavimai
Lithuania. Siauliai. Rekyva lake .
Kitas padavimas byloja, kad senovėje vietoj ežero buvo pono laukai, o tas ponas buvo labai žiaurus. Sykį jis nuskriaudė gražią mergaitę ir išvarė ją. Ėjo ši verkdama ten, kur leidžiasi saulė, ir prakeikė ji dvarą.
Rėkyva Tarpukariu Ir Pokario Metais
Tarpukariu, didėjant miesto elektros poreikiams, buvo pradėta statyti šiluminė elektrinė Bačiūnuose, prie Rėkyvos ežero, kurio vanduo buvo naudojamas garui gaminti ir katilams aušinti, o kurui naudojamos greta iškasamos durpės, kurios specialiai nutiestu siauruoju geležinkeliu buvo vežamos iš Pabalių ir Piktmiškio durpynų. 1923 m. birželio mėn. elektrinėje buvo sumontuotas lokomobilis bei galingas generatorius. Iš naujos elektrinės buvo nutiesta pirmoji aukštos įtampos linija Lietuvoje (į Piktmiškį). Vėliau tokios linijos pasiekė Šilėnus, Radviliškį, Šiaulius.
Augant miestui, stiprėjant pramonei, elektros poreikiai didėjo. 1939 m. spalio mėn. Rėkyvoje pradėta statyti nauja elektrinė, kuri pradėjo veikti 1940 m. pabaigoje. Visi įrenginiai - garo katilai ir generatoriai - buvo baigti montuoti vos kelios dienos prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui. Iš Rėkyvos buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje 30 kV įtampos elektros perdavimo linija į Radviliškį ir Panevėžį, bei kiti tuo metu Lietuvoje pirmi ir modernūs įrenginiai.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenvietė prie Rėkyvos ežero augo, pradėti statyti nauji namai, durpių, grūdų perdirbimo įmonės. Prie Šiaulių miesto gyvenvietė buvo prijungta 1965 m.
Kultūros Paveldo Išsaugojimo Iššūkiai
Deja, ne visa Rėkyvos dvaro sodybos istorija yra šviesi. Balandžio viduryje Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ galimai atliktos savavališkos statybos Rėkyvos dvaro sodybos teritorijoje. Jo metu pastebėta, jog nemaža Rėkyvos ežero pakrantėje esančios dvarvietės dalis savavališkai užstatyta įvairiais objektais: metaliniais garažais, pavėsinėmis, pirtimis, nameliais ant ratų, sandėliukais ir tvoromis.
Siekiant spręsti susidariusią problemą Jachtklubui surašytas reikalavimas pašalinti su Departamentu nesuderintus objektus iš jam priskirtos Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos dalies. Būtent dėl vieno iš joje esančių objektų - medinio namo su įstiklinta veranda - kreiptasi į teismą.
Komentuodama susidariusią situaciją Departamento direktorė Diana Varnaitė išreiškė ir apgailestavimą, ir viltį: "Skaudu stebėti kaip apie dvaro sodybą išaugęs metalinių garažų, suklypusių apleistų pašiūrių bei šiukšlių „miestas“ pasiglemžia šimtmečių senumo kultūros vertybę.
Į Rėkyvos dvaro sodybą atvykę svečiai neturėtų būti priversti į išlikusią jos koplyčią ar kitus fragmentus žvelgti pro pavėsinių, ant kurių puikuojasi alkoholio reklamos, ir kažin kada paliktų turistinių namelių pakraščius.
Nepaisant šių iššūkių, Rėkyvos dvaro sodyba išlieka svarbiu kultūros paveldo objektu, liudijančiu turtingą Lietuvos istoriją ir kviečiančiu prisiminti praeities įvykius bei asmenybes.