Rekomenduojama Gyvenamųjų Patalpų Temperatūra: Kaip Užtikrinti Komfortą ir Sveikatą

Nustatyti idealią kambario temperatūrą namuose gali būti sudėtinga, kadangi reikia suderinti įvairių šeimos narių nuomones (kartais tai ne tik skirtingo amžiaus žmonės, bet ir augintiniai), sprendimas gali būti sudėtingas.

Aplinka, kurioje gyvename, turi tiesioginį poveikį mūsų gerai savijautai. Taigi, kokia normali kambario temperatūra?

Dažniausiai patariama patalpose palaikyti 21-22 °C temperatūrą, nes ji yra ideali ir sveikiausia temperatūra, gyvenant patalpoje bet kuriuo metų laiku.

Vis dėl to ideali temperatūra asmenims gali skirtis - šiltesnė aplinka yra tinkamesnė kūdikiams, senesnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems. Kitiems žmonėms gali visą laiką būti šilta, todėl „įprasta” temperatūra pasirodys per karšta.

Mes galime pasidalinti savo geriausios praktikos patarimais, kurie padės jums rasti idealią temperatūrą kambariams. Remdamiesi moksliniais tyrimais ir savo didele patirtimi centrinio šildymo srityje padėsime rasti atsakymus.

Kas Turi Įtakos Šiluminiam Komfortui?

Įprasta, kad to paties namų ūkio nariai pageidauja skirtingos kambario temperatūros.

Oro drėgmė, dėvimi drabužiai ir fizinio aktyvumo lygis - visi šie veiksniai gali turėti įtakos žmogaus šiluminiam komfortui, todėl gali pasikeisti jo pageidaujama kambario temperatūra.

Ypač didelę įtaką daro oro drėgmė; kuo didesnė drėgmė, tuo labiau jaučiasi karštis ir tuo didesnis diskomfortas kyla.

Fizinio aktyvumo lygis (ar sėdime, ar kažką dirbame) ir t.t.

• Oro drėgmė
• Dėvimi drabužiai

Tinkamą temperatūrą savo namuose palaikyti labai svarbu ne tik dėl komforto. Jei per karšta - bus sunku susikaupti.

Jei per šalta - didėja peršalimo ligų, net priepuolių ir plaučių uždegimo rizika. Taip pat padidėja pelėsio atsiradimo bei plitimo grėsmė.

Kaina taip pat yra svarbus veiksnys. Namų šildymo išlaidos gerokai kerta per piniginę, todėl svarbu galvoti ir apie taupymą bei maksimalų ekonomiškumą.

Kokia Turi Būti Kambario Temperatūra?

„Energy Saving Trust“ - Jungtinės Karalystės organizacija, skatinanti tvariai ir taupiai vartoti energiją - žiemą namus šildyti rekomenduoja iki 18-21 °C.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad sveikiems ir tinkamai apsirengusiems žmonėms ideali temperatūra yra 18 °C.

Išvedus vidurkį, vidutinė temperatūra kambaryje turėtų būti apie 20 °C.

Štai lentelė, kuri parodys optimalias temperatūras jūsų kambariuose:

Optimali kambario temperatūra pagal patalpą

Atsakyti į klausimą, kokia yra ideali tam tikro kambario temperatūra namuose - labai sudėtinga, visų pirma dėl to, kad skirtingose patalpose ji turėtų skirtis.

Pradėkime nuo to, kad kambario temperatūros balansas yra svarbus - jeigu namuose per šilta, gali būti sunku susikaupti, neturėsite jėgų, tapsite mieguisti.

Aukštesnė nei rekomenduojama temperatūra gali būti kenksminga širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.

Skysčių netenkame su prakaitu, todėl būtina atkurti organizmo skysčių ir elektrolitų balansą.

Svetainė ir darbo kambarys

Čia idealia laikoma 20-22 °C temperatūra.

Virtuvė

Čia idealia laikoma 18-19 °C temperatūra. Be to, patalpa kiek prišyla nuo orkaitės ir viryklės, tik labai svarbu yra nepamiršti įjungti gartraukio.

Vonios kambarys

Vonios kambarius patartina pašildyti iki 22-26 °C temperatūros. Įprastai juose yra drėgniau, todėl jei temperatūra yra žemesnė, iškart juntamas diskomfortas. Be to, išlipus iš dušo ar vonios taip pat norisi malonios šilumos.

Miegamasis

Miegamuosiuose temperatūra gali būti santykinai žemesnė, apie 17-19 °C. Miego metu mūsų kūno temperatūra taip pat nukrinta, o vėsuma gali padėti palaikyti vidinę termoreguliacinę organizmo funkciją.

Kitos namų erdvės

Kitose namų erdvėse, kuriose praleidžiame mažiau laiko - koridoriuose, laiptinėse, skalbyklose, palėpėse, drabužinėse, katilinėse ir kt. Šiose patalpose taip pat galima palaikyti žemesnę maždaug 15-18 °C temperatūrą.

Taigi, kokia normali kambario temperatūra? Būtina domėtis ne tik tuo, kokia normali kambario temperatūra: negalime ignoruoti ir kito rodiklio - drėgmės lygio.

Dėl per sauso oro gali išsausėti ir sudirgti nosies bei gerklės gleivinė, didėja rizika pasireikšti peršalimo ligų simptomams. Tikriausiai nė nereikia minėti, kad šie patogenai sukelia alergijas ir stipriai kenkia sveikatai.

Keli Kiti Patarimai

Štai keli kiti patarimai, kuriuos verta įsidėmėti:

• Kūdikiai ir maži vaikai: Ideali temperatūra mažylio miegamajame bus 18,3-21,1 °C.
• Vyresnio amžiaus žmonės: Jiems rekomenduojama šildyti namus bent iki 18 °C.
• Augintiniai: Dauguma augintinių yra patenkinti maždaug 20-22 °C temperatūra.

Klimato Įtaka Patalpų Mikroklimatui

Būsto temperatūros standartai skiriasi kiekviename regione. Pavyzdžiui, šiaurėje esančiuose būstuose standartai skiriasi nuo pietuose esančių būstų. Afrikos šalims standartai bus vieni, o Azijos ar Europos šalims, kiti. Skirtingų šalių klimatas yra skirtingas.

Ir klimatas nėra tik temperatūra. Tai ir drėgmė bet atmosferos slėgis ir daug kitų veiksnių. Šių veiksnių derinys įtakoja būsto temperatūros normos nustatymus.

Karštesnėse šalyse, kuriose yra didelis oro drėgnumas, gyvenamųjų patalpų temperatūros normos yra aukštesnės nei šiaurinių šalių, kuriose vyrauja šaltas klimatas.

Sezonų kaita

Priklausomai nuo sezono, buto temperatūra taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, žiemą ji nebus aukšta, tačiau vasarą padidės.

Vidutiniškai Europos klimatui priimtina temperatūra šaltuoju metų laiku yra 19-22 laipsniai šilumos, o karštuoju - 22-25 laipsniai. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo nereikšmingas, tačiau jis turi reikšmę nuolat gyvenant tame pačiame būste.

Žmogiškasis Faktorius Patalpų Mikroklimatui

Pagrindinis buto temperatūros reguliavimo tikslas yra sukurti komfortą jame gyvenantiems žmonėms. Vieni žmonės jaučiasi patogiai net per karščius ir negalvoja apie oro kondicionieriaus pirkimą, o kiti gyvena su atvirais langais net šaltyje.

Tačiau žmonių pageidavimai ne visada atitinka sveikiausią žmogaus organizmui temperatūrą. Patalpos perkaitimas, taip pat per didelė jo hipotermija, gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Būtinai reikia atsižvelgti į skirtingų lyčių ir amžiaus žmonių temperatūros standartų skirtumus. Pavyzdžiui, vyrams ir moterims komfortiška temperatūra skiriasi maždaug 2-3 laipsniais. Moterys yra labiau termofiliškos nei vyrai.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į buto, kuriame gyvena mažas vaikas, temperatūrą. Pavyzdžiui, kūdikiui dar nėra išsivystęs kūno termoreguliacija, todėl jis yra labai jautrus temperatūros pokyčiams, greitai sušąla ir perkaista. Todėl temperatūra darželyje turi būti stabili. Vidutiniškai tai yra 20-23 laipsniai šilumos.

Netinkamas Patalpų Mikroklimatas Ir Jo Pasekmės

Aplinkos temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Higienos normos nustato tinkamą buto temperatūrą, o jei jūsų namuose per šalta ar per šilta, reikėtų kreiptis į už tai atsakingas institucijas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė D. Švėgždaitė teigia, kad šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. „Esant tokiems mikroklimato parametrams, sveikatos sutrikimų nebūna. Anot D. „Ar tinkamai namo administratorius prižiūri namo būklę, stebi savivaldybė.

Kūno perkaitimas

Kai bute pernelyg karšta, yra palankios sąlygos daugintis visų rūšių bakterijoms. Todėl infekcinėmis ligomis sergame ir vasarą. Perkaitimas žalingas širdžiai.

Esant per dideliam karščiui žmogaus kūnas pradeda prarasti drėgmę, kraujas pradeda tirštėti, širdis turi daugiau dirbti, kad varinėtų sutirštėjusį kraują. Tai gali būti rimta problema širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.

Kūnas, karštu oru, stengdamasis išlaikyti pastovią temperatūra pradeda prakaituoti ir taip prarandame drėgmę. Jei negeriame pakankamai vandens, organizmas dehidratuoja, dėl to atsiranda rimtų vandens ir elektrolitų pusiausvyros bei nervų sistemos pažeidimų.

Kūno hipotermija

Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai. Hipotermija veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų.

Sumažėjus temperatūrai, kūnas gamina daugiau šilumos, jei šalta ilgesnį laiką, kūnas nebegali kompensuoti šilumos nuostolių ir palaikyti normalią temperatūrą. Nukrinta ir kūno temperatūra. Hipotermija įvyksta kai kūno temperatūra pasiekia 36 laipsnius.

Per ilgas kūno atvėsimas gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas, taip pat nervų sistemos ligas.

Prasidėjus šaltajam metų laikui vis daugiau laiko yra praleidžiama patalpose, todėl patalpų oro kokybė tampa svarbi sveikatai ir komfortui. Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti tarp 18-22 laipsnių. Ji gali būti 2-3 laipsniais žemesnė miegamuosiuose kambariuose, nes tai įtakoja kokybišką miegą, pagerina poilsį. Oro drėgmė turėtų būti tarp 35-60 proc. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18-28 laipsniai, santykinė oro drėgmė, 35-65 proc.

Uždarų patalpų oro kokybė labai įtakoja mūsų savijautą ir darbingumą. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris lemia nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą. Taip pat kaupiasi anglies dvideginis, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros vandenilis, acetonai ir kitos kenksmingos medžiagos.

Esant sausam orui didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys. Šiluminei savijautai labai svarbi ir oro drėgmė. Padidėjusi oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sukelia nemalonų drėgmės pojūtį. Drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai.

Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl ir reakcija į pelėsius kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Labiausiai pelėsiams jautrūs yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių nusilpęs imunitetas. Pelėsių išskiriami mikotoksinai labiausiai pažeidžia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, sukeldami įvairias plaučių ligas, bronchitą, astmą.

Vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių yra patalpų vėdinimas. Vėdinimas - tai procesas kai panaudotas oras yra pašalinamas iš patalpų ir pakeičiamas šviežiu lauko oru. Geriausia gyvenamąsias patalpas vėdinti reguliariai, kelis kartus per dieną. Rekomenduojama vėdinti trumpai, bet intensyviai - iki 10 minučių, o efektyviausias būdas - sudarant skersvėjį (rekomenduojama, kad nebūtų žmonių).

Atsakyti į klausimą, kokia yra ideali tam tikro kambario temperatūra namuose - labai sudėtinga, visų pirma dėl to, kad skirtingose patalpose ji turėtų skirtis. Pradėkime nuo to, kad kambario temperatūros balansas yra svarbus - jeigu namuose per šilta, gali būti sunku susikaupti, neturėsite jėgų, tapsite mieguisti.

Aukštesnė nei rekomenduojama temperatūra gali būti kenksminga širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Skysčių netenkame su prakaitu, todėl būtina atkurti organizmo skysčių ir elektrolitų balansą.

Svetainėje ir darbo kambaryje - temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C. Virtuvėse - įprastai daugiau judame, sukiojamės prie puodų, todėl čia galima palaikyti ir kiek žemesnę temperatūrą, apie 18-19 °C. Be to, patalpa kiek prišyla nuo orkaitės ir viryklės, tik labai svarbu yra nepamiršti įjungti gartraukio.

Vonios kambariuose - galima palaikyti 22-26 °C temperatūrą. Įprastai juose yra drėgniau, todėl jei temperatūra yra žemesnė, iškart juntamas diskomfortas. Be to, išlipus iš dušo ar vonios taip pat norisi malonios šilumos.

Miegamuosiuose - gali būti vėsiau: visiškai pakanka 17-19 °C. Rečiau naudojamose patalpose kaip koridoriuose, laiptinėse, palėpėse, skalbyklose ir kt.

Ypač svarbu, kad šaltaisiais metų mėnesiais pagyvenusių (t. y. nuo 65 m. ir vyresnių) bei sveikatos problemų turinčių žmonių namuose būtų pakankamai šilta, t. y.

Auginate kūdikį? Tuomet vidutinė optimali kambario temperatūra yra 21-22 °C. Atminkite, kad kūno perkaitimas gali padidinti staigios kūdikių mirties sindromo riziką.

tags: #rekomenduojama #gyvenamuju #patalpu #temperatura