Šiame straipsnyje aptarsime rekomendacijas, kaip įkurti ūkininko sodybą Lietuvoje, atsižvelgiant į braškių auginimo verslo ypatumus, žemės paruošimą, daigų pasirinkimą ir finansinius aspektus.
Braškių Verslo Įkūrimas
Specialistų nuomone, sėkmingam braškių auginimo verslui Lietuvoje klimatinės, dirvožemio, vartojimo kultūros sąlygos palankios. Braškių auginimo verslas gali būti rentabilus net nedideliuose ūkiuose, svarbu puikiai išmanyti braškių auginimo ir realizavimo subtilumus.
Apčiuopiamos valstybinės paramos braškių ūkio įkūrimui nėra. Greičiausiai dėl šios priežasties pastaruoju metu nėra labai aktyvios ir mokslo paramos. Daugiausiai tenka mokytis iš svetimų ir savo klaidų.
Pirmieji Žingsniai
Specialistai rekomenduoja neskubėti staigiai įsirengti didelius plotus, o pradėti nuo 20- 30 arų sklypo. Norint auginti braškes, reikia turėti patirties, jos yra labai reiklios žinioms ir priežiūrai. Pirminis bandymas leis pasirinkti tinkamiausias veisles, auginimo agrotechniką, priežiūros įrangą, perdirbimo ir produkcijos realizavimo būdus.
Pagrindinės išlaidos braškynui įrengti yra:
- Daigų pirkimas ir sodinimas
- Žemės įdirbimas ir patręšimas
- Laistymo sistemos pirkimas
- Vandens telkinio įrengimas (jei reikalingas)
- Papildomas uogyno tręšimas
- Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
- Braškių skynimas ir realizavimas
Braškių Daigai
Braškyno įrengime apie 60 procentų išlaidų sudaro kokybiškų daigų kaina. Tuo pačiu galutinis rezultatas taip pat daugiausia priklauso nuo daigų kokybės. Šiuo metu daigai į lauką tiekiami keliais būdais.
Dažniausiai ūkininkai perka nedidelius kiekius kokybiškų daigų iš augintojų Olandijoje, Danijoje, juos padaugina ir apsodina padauginta medžiaga naujus laukus. Naujokai dažnai susigundo neaišku kelintą kartą padaugintų braškių daigais.
Gerokai efektyvesnis variantas, kai visas laukas apsodinamas kokybiškais licenziniuose daigų ūkiuose užaugintais daigais. Lietuvoje kokybiškais Henselmans daigais prekiauja Vilmanto Dilkos Ūkis. Pigūs dauginti daigai yra viena iš gana dažnų braškių ūkių žlugimo priežasčių.
Po kiekvieno padalinimo daigo statusas ir kokybė dažniausiai krenta. Pavyzdžiui, Olandijos daigų augintojas Henselmans pirmąją daigų partiją perka iš inspekcijos tarnybos. Tai 100-u procentų sveika sodinamoji medžiaga, vadinama Candidate plant ( K). Daigas sodinamas į sterilius nuo kenkėjų ir ligų šiltnamius ir duoda apie 200 super elite plius daigų (SE1) klasės. Antraisiais metais daigai vėl dauginami steriliuose šiltnamiuose ir duoda (SE2) derlių. Trečiais metais daigai sodinami laukuose kur duoda Elite Elite ( EE) klasės daigus. EE klasės daigai yra tie, kuriuos galima parduoti braškių augintojams, nes aukštesnės klasės daigus gali įsigyti tik tie ūkiai, kurie turi veislės savininkų licenziją dauginimo veiklai. Lietuvoje neteko susidurti, kad kas nors turėtų tokią licenziją. Henselman į Lietuvą tiekia daigus, kurių motininiai augalai yra EE klasės, tai užtikrina daug sveikesnę ir gyvybingesnę daigų būklę. Tai E klasės daigai, kuriuos, ar net žemesnės klasės daigus, daugelis nelegalių daigų augintojų naudoja kaip motininius daigus.
Priklausomai nuo dirvožemio, susodinimo tankumo, laistymo, tręšimo sąlygų daigai net toje pačioje lysvėje gali skirtis. Pagal jų išsivystymą, kuris vertinamas karūnėlės skersmeniu, daigai skirstomi į kelias kategorijas. Priklausomai nuo kategorijos galima prognozuoti ir būsimą derlių.
Daigų kategorijos:
- B kategorija: 6- 9 mm karūnėlė, 1 žiedkotis, kelios uogos
- A kategorija: 9 - 14 mm karūnėlė, 1-2 žiedkočiai, iki 100 - 150 g uogų
- A+ kategorija: 15 -18 mm, 2 žiedkočiai, 200 - 250 g uogų
- A++ kategorija: 18>> mm, 2- 3 žiedkočiai, 250 - 300 g uogų
Daigų augintojai išaugina ir aukštesnės kategorijos daigų, kurie naudojami šiltnamiuose ir jau pirmais gali išauginti metais 350- 700 g uogų.
Šaldyti frigo braškių daigai A kategorija
Žemės Paruošimas Braškynui
Specialistai rekomenduoja braškynui dirvožemį ruošti dvejus metus. Pavojingiausi braškių kenkėjai yra sprakšių ir karkvabalių lervos, kurių beveik neįmanoma sunaikinti cheminėmis priemonėmis. Šių kenkėjų gerokai apmažėja kultūrinant dirvą, išverčiant lervas į paviršių, kur jas surenka paukščiai. Pasak ūkininkų, kol paskui ariantį traktorių seka varnų pulkas, tol lauką reikia perarinėti.
Į suartą ir suakėtą žemę įsėjami žemę nuo piktžolių valantys augalai: rapsai, seradėlės, vikių - miežių mišiniai. Augalams pasiekus butonizacijos stadiją jie susmulkinami ir užariami. Jie taps puikia žaliąja trąša. Šį procesą kartoti galima kelis kartus.
Braškėms patinka organinės trąšos. Todėl rudenį rekomenduojama į laukus įterpti mėšlo. Taupiai įterpiant tik į lysves, išeina apie 20 t/ha mėšlo. Reikėtų įvertinti tai, kad mėšlas gali padidinti žolėtumą dėl jame esančių piktžolių sėklų.
Dirvožemis braškynui turi būti lengvo smėlio ar priesmėlio. Geriausiai auga silpnai rūgščiose - neutraliose dirvožemiuose ( pH 5- 7 ), rūgštesnes reikėtų metai iki sodinimo kalkinti.
Braškių Sodinimas
Naujo braškyno hektarui įrengti reikėtų apie 50 000 - 70 000 daigų. Ši pirminė investicija dažnai sulaiko nuo šio verslo, juolab, kad braškyno įveisimui ženklios valstybinės paramos nėra.
Tačiau specialistai rekomenduoja mažiausiai taupyti braškių daigų kokybei. Produktyviam ir rentabiliam verslui reikėtų rinktis elite klasės, A+ kategorijos frigo daigus. Braškių daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje ir iš frigo daigų jau po 8 savaičių gaunamas braškių derlius. Norint gauti ankstesnį derlių, reikėtų sodinti į šiltnamius, vėlyvesnį derlių galima gauti sodinant frigo braškes vėliau arba auginant remontantinių veislių braškes.
Braškių sodinimui Lietuvoje naudojami keli būdai. Taupant daigams, braškės sodinamos didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Sodinama eilėmis su 1,2 metro tarpais, tarpai tarp augalų - 30-40 centimetrų. Pirmaisiais metais gaunamas nedidelis braškių derlius, tačiau tarpai apauga braškių daigais iš ūsų. Vasarą tarpai praeinami frezuotoju paliekant 40- 60 centimetrų tarp tarpų.
Intensyviuose braškių auginimo ūkiuose prekinis derlius gaunamas jau pirmaisiais metais. Iš elite klasės A+ kategorijos daigų esant 50 000 daigų /ha galima tikėtis apie 10 t derliaus jau pirmaisiais metais. Daigai sodinami 25-30 centimetrai tarp krūmelių, 40 centimetrų tarp eilių. Daigai dažniausiai sodinami į danga padengtus laukus, kuri saugo nuo piktžolių bei neleidžia įsišaknyti ūsams.
Braškių Laistymo Sistema
Papildomas braškių laistymas, ypač sausringais metais, gali padidinti derlių apie 30 procentų. Dažniausiai naudojamos lašelinio tipo laistymo sistemos.
Braškių Nuėmimas
Lietuvoje dažniausiai auginamos šviežiam pardavimui braškės skinamos rankomis. JAV skaičiuojama, kad 12 000- 15 000 krūmelių nuskynimui skiriamas1 žmogus. Tai atitinkamai apie 4-5 žmonės / 1 ha. Sezono metu ūkininkai naudojasi jaunimo paslaugomis, kurie iš uogų skynimo gali pakankamai padoriai užsidirbti.
Yra ūkių, kurie uogas leidžia nusiskinti laukuose, taip išsprendžia darbo jėgos trūkumo klausimą. Mechanizuotas skynimas naudojamas tik uogoms, skirtoms perdirbimui.
Braškių Saugojimas ir Perdirbimas
Nedideliuose ūkiuose nuskintos uogos realizuojamos tą pačią dieną, todėl dažniausiai nesinaudojama atvėsinimu. Planuojant didesnį ūkį ir atitinkamai didesnius kiekius, kurie būtų transportuojami toliau nei artimiausias miestas, iškyla poreikis ilgesniam braškių išlaikymui. Dažniausiai naudojama atvėsinimo įranga, kuri leidžia atvėsintas uoga išlaikyti 8- 10 dienų.
Braškių Tręšimas
Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimus galima atlikti agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas.
Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Lenkijos braškių daigų ir uogų augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimoField-Cote CRF trąšas. Jos nenudegina daigų, užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu.
Taip pat tiek papildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. Specialistų rekomenduojama, kad 40 procentų trąšų braškės gautų prieš derlių. 60 procentų braškių trąšų turėtų būti įterpiama iš karto po derliaus nuėmimo.
Braškių Verslo Rentabilumas
Braškių verslas visose šalyse laikomas gana pelningu. Visdėlto iš pirmųjų metų derliaus nereikėtų tikėtis visų investicijų atsipirkimo. Tačiau, kadangi tas pats braškių laukas naudojamas keletą metų (iki 3- 5 metų), teigiamas verslo balansas matysis jau antraisiais verslo metais.
Piniginių srautų subalansavimas šiame versle labai svarbu. Neverta pirkti iš karto visos įrangos, kuri numatoma naudoti išplėtus verslą. Žemės įdirbimo, purškimo technikos vertėtų paieškoti nuomai iš aplinkinių ūkininkų.
Vidutiniškai apie 10 t iš hektaro uogų priskinantis ūkininkas gauna apie 15000 - 35 000 eurų pajamų. 1 ha paruošimas kainuoja nuo 7 iki 15 000 eurų.
Išlaidos braškyno įrengimui
Vienkartinės išlaidos braškyno įrengimui:
- Laistymo siurblys ir jo montavimas
- Vandens telkinio įrengimas
- Aušinimo įranga ( didesniam ūkiui)
- Žemės priežiūros technika (didesniems ūkiams)
- Purškimo technika ( didesniems ūkiams)
- Sodinimo technika ( didesniems ūkiams)
- Žemės freza tarpueilių priežiūrai
Paskirstomos per 3 - 5 metų laikotarpį išlaidos:
- Pirminis žemės paruošimas
- 2- 3 kartus arimas
- 2- 3 kartus kultivavimas
- Mėšlo įterpimas
- Pesticidai piktžolėms ir kenkėjams naikinti
- Trąšos žemės paruošimui
- Kalkinimas, jei dirva per rūgšti
- Laistymo vamzdžiai
- Plėvelė Danga
- Braškių daigai
- Braškių daigų sodinimas
Kasmetinės išlaidos:
- Rudeninės ir pavasarinės trašos
- Pavasariniai herbicidai nuo varpučio
- Atlyginimai pastoviems darbuotojams
- Atlyginimai sezoniniams darbuotojams
- Išlaidos technikai
- Žemės nuoma, žemės mokestis
- Elektra vandens padavimui
- Išlaidos transportavimui iki prekybos vietų
- Prekybos vietos mokestis
- Išlaidos reklamai
Specialistai rekomenduoja braškių auginimo savikainą mažinti ne ištęsiant braškių sezoną, bet auginant ūkyje kitas uogas. Olandijoje ūkininkai auginantys braškes sėkmingai sezoną pradeda nuo šparagų (smidrų) auginimo, po braškių Lietuvoje tikslinga pereiti prie juodųjų serbentų, šilauogių ir aviečių.
Braškių Pardavimas
Braškių realizacijos būdas turėtų būti numatytas prieš imantis auginti braškes. Didžioji dalis braškių realizuojama šviežios, maksimaliai per 2 dienas nuo jų nuskynimo. Optimalu jas vežti nedideliu atstumu, todėl reikėtų įvertinti esamą konkurenciją artimiausiose gyvenvietėse.
JAV skaičiuojama, kad 1ha braškyno turėtų tekti apie 6000 vietinių žmonių 30 kilometrų spinduliu.
ES Parama Jauniesiems Ūkininkams
Jaunasis ūkininkas gali pretenduoti į paramą tik pirmus 2 metus nuo dienos, kai žemės ūkio valda ir ūkis yra užregistruojami jo vardu. ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija (VED), yra nuo 12 000 Eur iki 70 000 Eur (skaičiuojama pagal Žemės ūkio ministro patvirtintus normatyvus).
Didžiausia parama jaunajam ūkininkui - 60 000 Eur nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais - pirmoji išmokos dalis sudaro 80 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji 20 proc. dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas. Parama gali sudaryti 100 proc.
Jaunųjų ūkininkų projektai pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus atrenkami pagal kriterijus, skiriant balus. Paraiškos ES paramai jaunajam ūkininkui įsikurti bus renkamos nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2026 m.
Ūkininko Sodybos Statyba
Ūkininko sodybos statyba yra procesas, kuris reikalauja ne tik idėjų ir vizijų, bet ir kruopštaus planavimo, dokumentacijos ir teisinių reikalavimų laikymosi. Kiekvienas, norintis įkurti ūkininko sodybą, turi žinoti, kad šiuo metu pagrindinis reikalavimas kaimo plėtros projektui ūkininko sodybos vietai parinkti yra ne mažesnis nei 2 ha sklypas (mažesnis sklypo dydis galimas šiems projektams vykdyti tik jei tai numatyta savivaldybių bendruosiuose planuose (Pvz. Vilniaus rajone zonose Z1, Z2, Z3, Z4 ūkininko sodybą galima projektuoti nuo 0,5 ha.
Kitas reikalavimas , kad pastaruosius 3 metus savininkas turi būti deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai kitos paskirties pastatams, reikalingiems ūkininko veiklai vykdyti, gali būti vykdomi ne mažesniuose kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklypuose.
Pastatų (ne laikinų) statybos žemės ūkio paskirties sklype galimos tik rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.
Norėdami įkurti ūkininko sodybą, turite:
- Pateikti prašymą NŽT skyriui dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo.
- Atlikti sklypo kadastrinius matavimus.
- Parengti topografinį planą.
- Įgyvendinus projektą ir pagrindus pajamas iš ūkio veiklos (jei tas reikalinga jūsų projekto atveju), kreiptis į savivaldybę dėl statybų leidimo išdavimo ir pradėti bendrauti su architektu dėl techninio projekto įgyvendinimo.
Vėliau suprojektuoti sprendiniai geodezininko nužymimi vietovėje. Po statybų matininkas parengia pastatų kadastrines bylas, sklypo kadastrinę bylą. Galiausiai savininko prašymo šios bylos užregistruojamos registrų centre.
tags: #rekomendacijos #naujai #ukininko #sodybai #ikurti