Šiandien Lietuvoje statant nuosavą namą, svarbu žinoti ne tik apie techninius reikalavimus, bet ir apie biurokratinius procesus, kurie gali gerokai paveikti tiek projekto kainą, tiek jo įgyvendinimo laiką. Panagrinėkime, kokie reikalavimai taikomi vienbučiams ir dvibučiams namams, ir kokie iššūkiai gali kilti statytojams.
Teisinis pagrindas ir pagrindiniai teisės aktai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams ar sublokuotiems vienbučiams namams. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą.
Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.
Pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
- STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas"
Laikino statinio apibrėžimas
Laikinas statinys - statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Nesudėtingas laikinas statinys - nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Gyvenamiesiems pastatams netaikomos Reglamente nurodytos nesudėtingiems statiniams taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys.
Laikinas statinys nuo bet kurio kito statinio skiriasi tik tuo, kad statybos leidime (jeigu jis privalomas) nurodomas juo naudojimosi terminas (kaip nustatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje). Laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotųjų asmenų prašymu. Laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras. Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Jeigu norėsite statyti nesudėtingąjį statinį (nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys), statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas nustatomas pagal statinio kategoriją, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.
Atvejai, kada privaloma gauti SLD nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Kai SLD neprivalomas, projektas yra rengiamas statytojo pageidavimu.
Jeigu žemės sklype norėsite pastatyti gamykloje pagamintą gaminį - kilnojamąjį daiktą.
Statyba be statybos leidimo
Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
Sodo sklypai ir daržo žemė yra viena iš paskirčių, kuriose galima statyti be leidimo tam tikro dydžio ir tipo pastatus. Vasarnamiams ir sodo nameliams: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą. Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
Žemės ūkio paskirties žemėje taip pat galima statyti pastatus, tačiau tai priklauso nuo tam tikrų apribojimų. Ūkinius pastatus: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Pavieniai statiniai: galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius pastatus be leidimo tik tada, jei pastatas atitinka tam tikrus reikalavimus. Mažesniems gyvenamiesiems namams: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
Miesto ir komercinės paskirties sklypuose statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas. Daugeliu atvejų statybos leidimas nereikalingas tik labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Daugelyje žemės paskirčių pastatai, kurių plotas neviršija 80 m², gali būti statomi be leidimo.
Statyti be leidimo galima tik tam tikrose žemės paskirties teritorijose, o pagrindinės sąlygos yra pastato dydis ir paskirtis. Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo. Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.
Esminiai reikalavimai statiniams
Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei.
Priešgaisriniai reikalavimai
Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis. Sienos turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą. Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas.
Aplinkosauga ir higiena
Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004. Į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų.
- Oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas.
- Minimalus geriamo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui.
- Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003.
Reikalavimai sklypui
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą.
Nuotekų tvarkymas sklype
- Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais).
- Nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus reikalavimus.
Natūralus apšvietimas ir insoliacijos reikalavimai
Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui.
Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d.
Kitos svarbios sąvokos
- Automobilių saugyklos - atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).
- Atriumas - namo vidaus patalpa su viršutiniu apšvietimu, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas.
- Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis.
- Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
Sodininkų bendrijų įstatymas
Lietuvos sodininkų draugija pastaruoju metu gauna nemažai užklausų dėl sodo namų, vienbučių gyvenamųjų namų statybų soduose bei klausia, kaip deklaruoti pradėtas statybas, jei nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keisis aukščio ir ploto reglamentavimas.
Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodo sklype galima statyti tik nesudėtingąjį statinį - gyvenamąjį namą, taigi gyvenamasis namas gali būti ir neypatingas statinys.
Pažymime, kad STR 1.01.03:2017 nauja redakcija įsigalios 2024-11-01. Taigi tarp šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 ir Sodininkų bendrijų įstatymo neatitikimų nėra.
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
- pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Statybos inspekcijos informacija
Pasitaiko atvejų, kai nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, parengę projektus gyvenamiesiems vienbučiams pastatams, persigalvoja ir vietoj jų nusprendžia statyti trijų ir daugiau butų gyvenamuosius pastatus.
Statybos inspekcija primena, kad vienbučio pastato paskirties keitimas į daugiabutį nėra paprasta ir lengva procedūra. Pirma užduotis, kurią reikės atlikti norint pakeisti vienbučio pastato paskirtį į daugiabutį - pakeisti žemės naudojimo būdą.
Statybos įstatyme nurodyta, kad keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), t. y. - leidimą pakeisti statinio paskirtį.
Primintina, kad statinių paskirties keitimas (kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami) laikomas užbaigtu nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“).
Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas
„Taigi, norint pakeisti viešajame registre (NTR) nurodytą pastato paskirtį (iš gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatą) atliekant tik statinio paprastojo remonto darbus arba statybos darbų iš viso neatliekant, privaloma parengti pastato paskirties keitimo projektą, pagal tą projektą iš savivaldybės administracijos gauti SLD, jeigu reikia, atlikti projekte numatytus paprastojo remonto darbus, atnaujinti statinio kadastro duomenų bylą, nustatyta tvarka surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistruoti IS „Infostatyba“ bei pateikti VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti NTR pakeistus statinio kadastro duomenis (statinio paskirtį)“, - informuoja Statybos inpekcija.
Statybos darbų pabaiga žiemos metu
Statybos darbų pabaiga ne visada sutampa su palankiomis oro sąlygomis. Žiemos laikotarpiu statytojai dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis užbaigti sklypo sutvarkymo darbus - reljefo formavimą, dangų įrengimą ar želdinimą. Tačiau nepalankios sezono sąlygos savaime neužkerta kelio statybos užbaigimui.
VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.
Nauji statinių paskirčių reglamentai
Aplinkos ministras patvirtino 4 teisės aktus, susijusius su statinių ir patalpų paskirčių reguliavimu. Juose patikslintas statinių paskirčių sąrašas, priskyrimo joms kriterijai, peržiūrėti normatyviniai reikalavimai ir jų įgyvendinimo sąlygos teritorijų planavimo, statinių projektavimo, jų statybos ir naudojimo priežiūros etapuose.
Šiais pakeitimais sprendžiamos problemos, kai projektuojant ir statant kitokios paskirties pastatus, nei nurodyta projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose, kyla neigiamos pasekmės visuomenei. Savivaldybių suplanuota infrastruktūra neatitinka gyventojų poreikių, neužtikrinamas jų informavimas ir teisėti lūkesčiai, nesukuriama sveikatai palanki gyvenamoji aplinka, žmonės įsigyja „negyvenamus“ butus, rekreacinės teritorijos naudojamos ne bendruomenės, o kelių asmenų poreikiams.
Paskirčių klasifikavimas
Patikslintas statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašas, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leis jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį.
Mažinant administracinę naštą, panaikinta prievolė rengti projektą ir gauti statybos leidimą, kai keičiama tik pastato ar patalpos paskirtis, bet nekeičiama paskirties grupės - t. y. kai veikla pastate ar patalpoje keičiama į pagal savo pobūdį ar specifiką panašią veiklą.
Turtinių vienetų reglamentavimas
Statinių paskirčių klasifikavime įvestas turtinių vienetų - atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais pastate galimų suformuoti patalpų - apribojimas tam tikros paskirties statiniuose: vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose, atskiroms socialinėms grupėms skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose, viešai rekreacijai skirtuose poilsio pastatuose.
Pastatuose, kur tai nėra draudžiama, bet praktikoje susiduriama su piktnaudžiavimu, patalpoms nustatyti tam tikri tipologiniai reikalavimai, užkertantys kelią tęsti blogąją praktiką, pvz. viešbučių virtimą „butais“.
Siekiant tarpusavyje suderinti pastatų paskirtis ir teritorijai ar žemės sklypui nustatytus galimus žemės naudojimo būdus, kurių gali būti ne vienas, išskiriami mišrūs ir vienos paskirties pastatai.
Blokuotų pastatų sąvoka
Patikslinta blokuotų pastatų sąvoka. Nustatyta, kad blokuoti pastatai turi turėti visus elementus, būtinus kiekvieno iš jų, kaip savarankiško pastato funkcionavimui, ir jo naudojimui skirtą žemės sklypą ar sklypo dalį.
Rekreacinių pastatų paskirtys
Patikslinti gyvenamųjų pastatų projektavimo techniniai normatyvai ir infrastruktūros reikalavimai. Jie sudaro sąlygas jau susiformavusio užstatymo teritorijose taikyti išimtis naujų gyvenamųjų pastatų atsiradimui ar esamų rekonstravimui panaudojant greta esančią infrastruktūrą, kai žemės sklype jos įrengimas neįmanomas, numatytos išlygos norminiams reikalavimams.
Taip pat sudaryta galimybė daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams reikalingą infrastruktūrą planuoti ir projektuoti bendrą - kvartalinę, netaikyti šiuo metu galiojančio reikalavimo keliems greta esantiems pastatams būtiną infrastruktūrą numatyti atskirą kiekviename žemės sklype.
Atsižvelgiant į naują statinių paskirčių reglamentavimą, patikslintas minimalus reikalaujamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, kurį savivaldybės gali padidinti arba sumažinti atsižvelgiant į konkrečios teritorijos ypatumus.
Teisės aktai dėl priedangų įrengimo, minimalaus privalomo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, rekreacinių pastatų paskirčių, blokuotų pastatų, mišrių ir vienos paskirties pastatų išskyrimo, dėl turtinių vienetų reglamentavimo ir paskirčių klasifikavimo įsigalios š. m. lapkričio 1 d.
Teisinio reglamentavimo pakeitimų pasiūlymus suformavo aplinkos ministro sudaryta darbo grupė. Rengiant šiuos pakeitimus darbo grupė atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, užsienio valstybių praktiką.
Darbo grupė gilinosi į Lietuvoje kylančias problemas, kai svečių namai, viešbučiai, vienbučiai gyvenamieji namai virsta daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, kūrybinės dirbtuvės - butais, ūkio pastatai - gyvenamaisiais namais.
Būsto baigtumas
Nekilnojamojo turto vystytojams siūlant įsigyti nebaigtą statyti būstą, pirkėjams dažnai kyla klausimų dėl statybų baigtumo lygio ir jo įregistravimo. Nebaigtas statyti būstas laikomas tada, kai pastato ar buto baigtumas yra nustatytas mažesnis negu 100 proc. dėl nebaigtų statybos darbų. Būsto statybų baigtumo lygis nurodomas procentine išraiška, kuris dažnu atveju potencialiems pirkėjams gali sukelti neaiškumą, kas į nurodytą baigtumo lygį (procentus) turi įeiti.
Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas. Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu. Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą. Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą.
Kaip apskaičiuojamas baigtumo procentas?
Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo. Konstrukcinių elementų, kurie pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato ar jo dalies (buto) baigtumui nevertinama.
Pavyzdžiui, jei pastate nėra vidaus apdailos, pertvarų, dujų ir šie elementai nėra numatyti pastato projekte, šių elementų minėti lyginamieji svoriai skaičiuojant baigtumo procentą neatimami. Taip pat reiktų žinoti, kad jeigu būste atliksite tokius darbus, kurie nenumatyti projekte, tačiau atliksite mažiau projekte nurodytų darbų, atitinkamai ir būsto baigtumo lygio nustatymui papildomi, projekte nenumatyti, bet faktiškai atlikti darbai nebus vertinami rengiant kadastrinę bylą, kurioje ir nurodomas turto baigtumo lygis.
Ką reiškia 80 proc. baigtumas?
Kalbant apie statybų darbų baigtumo apskaičiavimą, įstatymų nuostatos tiksliai neįvardija, ką galima laikyti 80 proc. turto baigtumu, o nurodyti apskaičiavimo metodai iš esmės vertinami konkrečiu atveju atitinkamos srities profesionalų. Vis dėlto, pagal įprastą praktiką 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas. Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės).
Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.
Tikslus turto baigtumo procentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, matininkams atlikus atitinkamus kadastrinius matavimus ir užfiksavus visus reikalingus duomenis.
Svarbūs aspektai
- Pastato ir būsto baigtumas: Vystomo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, daugiabučio namo, 80 proc. baigtumas savaime nenurodo, jog ir konkretaus buto šiame pastate baigtumas yra būtent 80 proc. Pastato baigtumas gali skirtis nuo būsto baigtumo.
- Reikalavimai ir terminai: Dažnu atveju įsigijus būstą daugiabutyje yra nustatomi pirkėjui griežtesni turto 100 proc. baigtumo įrengimo reikalavimai ir terminai, kurių neatlikus sutrikdoma pastato statybų užbaigimo procedūra, atliekama vystytojo (statytojo).
- Gyvenimas nebaigtame būste: Pagal teisės aktus pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne.
tags: #reikalavimus #vienbuciams #gyvenamiesiems #pastatams