Planuojant užsiimti maisto gamyba, prekyba ar viešojo maitinimo veikla, labai svarbu iš anksto įsitikinti, ar pasirinktos patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria verslininkai, yra statinių paskirties neatitikimas planuojamai veiklai. Tai gali lemti papildomas išlaidas, gaištamą laiką ir net veiklos pradžios atidėjimą.
Kodėl statinių paskirtis svarbi?
Pagal LR Statybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalį, jei planuojama ūkinė veikla neatitinka statinio paskirties, leidimas veiklai neišduodamas, išskyrus Vyriausybės būtų nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad net jei patalpos yra techniškai pritaikytos maisto verslui, bet jų paskirtis nėra tinkama, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neleis pradėti veiklos.
Dėl to, prieš įsigyjant arba nuomojant patalpas, būtina išsiaiškinti jų paskirtį ir galimus jos keitimo procesus.
Ką reikia žinoti apie patalpų paskirtį?
Norint išvengti problemų, prieš įsigyjant ar nuomojant patalpas, rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Patikrinkite paskirtį - įsitikinkite, kad statinio (patalpų) naudojimo paskirtis atitinka planuojamą veiklą. Informaciją apie paskirtį galite rasti Nekilnojamojo turto registre.
- Įvertinkite paskirties keitimo galimybes - jei paskirtis neatitinka, pasidomėkite, ar įmanoma ją pakeisti, kiek tai kainuotų ir kiek laiko užtruktų.
- Nepamirškite, kad VMVT leidimą gausite tik po paskirties keitimo - leidimas vykdyti veiklą išduodamas tik tada, kai paskirties keitimo procedūra yra baigta ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro išrašas.
- Pasidomėkite išimtimis - tam tikrais atvejais gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos ne pagal numatytą paskirtį. Tikslius atvejus rasite Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše.
Viena esminių sąlygų - vietiniams raugintų, sūdytų ar marinuotų daržovių ar grybų gamintojams, sulčių ar aliejų spaudėjams, kavos, arbatos ar prieskonių gamintojams nuo šiol reikės gerokai mažiau investicijų įrengiant produkcijos gamybai skirtas patalpas. Supaprastinti Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti reikalavimai maisto produktų iš vaisių, uogų, daržovių, grūdų, grybų, riešutų, sėklų, arbatžolių, kavos, prieskoninių augalų gamybos patalpoms, jų dydžiui ir įrengimui.
Gamybos proceso metu galės būti naudojamas medinis inventorius, tekstilės gaminiai, tačiau jie turės būti tinkamai prižiūrimi ir laiku atnaujinami.
Dažnai veiklą pradedantiems gamintojams daug rūpesčių sukelia reikalavimas paruošti ir maisto produktų etiketėje nurodyti maistingumo deklaraciją. Smulkūs augalinio maisto gamintojai savo produkciją tiekiantys tik vietinei rinkai nedideliais kiekiais nuo šio įpareigojimo yra atleisti. Tai reiškia, kad mažais kiekiais gaminantiems augalinius maisto produktus nereikia atlikti jų gaminamų produktų maistingumo laboratorinių tyrimų ir vertinimų, spausdinti papildomų ženklinimo etikečių.
Reikalavimai patalpoms
Smulkiųjų augalinio maisto tvarkymo subjektų veiklos vietos nuo mažmeninės prekybos subjektų bei galutinių vartotojų turi būti nutolusios ne daugiau kaip 100 kilometrų atstumu. Turi būti užtikrinama gera grindų dangos būklė, danga turi būti lengvai valoma, o prireikus dezinfekuojama. Grindų dangai turi būti naudojamos nelaidžios, nesugeriančios, plaunamos ir netoksinės medžiagos. Sienos turi būti švarios, paviršius turi būti lygus, lengvai valomas, užglaistytomis sandūromis. Langai turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų. Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir dezinfekuojami. Konteineriai turi būti atitinkamos konstrukcijos, gerai prižiūrimi, lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami.
Kryžminė tarša - patogeninių bakterijų pernešimas nuo neapdoroto produkto ant termiškai apdoroto produkto. Pvz. Prekybos centruose, kepyklėlėse ir kavinėse siūlomi pramoniniu būdu pagaminti kulinarijos bei konditerijos gaminiai atrodo tikrai viliojančiai, tačiau po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotos apklausos metu, didžioji dauguma apklaustųjų išreiškė norą įsigyti ir rankų darbo namų gamybos produktų.
Maisto gamyba namuose
Maisto gamintojų namuose susidomėjimas taip pat buvo didelis, kadangi pradėti verslą paprasčiausiai iš namų virtuvės sumažintų tiek investicijas, tiek ir kaštus pradedančiajam verslininkui. Galimybė, savo hobį paversti pajamas nešančia veikla, paskantintų net tik žmonių verslumą, tačiau ir sumažintų nelegalių, kurie nekontroliuojami gali būti nesaugūs varotojams, maisto produktų kiekį rinkoje.
2019 metais gruodžio 14 d. Reikalingus dokumentus maisto tvarkymo subjekto registravimui galite rasti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos tinklapyje , kuriuos pateikti reikia į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą.
Higienos reikalavimai
Privalo išklausyti higienos žinių ir įgūdžių kursus ir turėti higienos pažymėjimą (vis dar dažnai Lietuvoje vadinamą žalia kortele). Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiantis žmonių poreikiams, higienos kursai organizuojami ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu. Higienos pažymėjimą galite įsigyti “Mano pažyma” svetainėje, pasirinkę Higienos įgūdžių darbui su maistu kursą, net neišvykę iš namų. Šiuose mokymuose būsite supažindinti ne tik su pagrindiniais higienos reikalavimais taikomais dirbantiesiems maisto gamybos bei prekybos srityje, bet ir gausite papildomos informacijos, kuri padės jums užpildyti maisto tvarkymo subjekto registravimui reikiamus dokumentus.
Reikia laikytis nustatytų produkcijos kiekio reikalavimų. Pavyzdžiui, jei ketinsite gaminti konditerinę produkciją, kurios vieneto svoris neviršys 250 gramų (rageliai, meduoliai, keksai, pyragaičiai ir kita), šių per dieną galėsite pagaminti iki 100 vienetų. Kalbant apie sveriamus duonos ar pyragų gaminius (sausainiai, kūčiukai, džiūvėsiai), šių kiekis per dieną negali būti didesnis nei 7 kilogramai. Analogiški kiekio reikalavimai galios ir namuose paruoštiems bei klientams parduodamiems patiekalams.
Maistą gaminantys asmenys, įteisinę savo veiklą, gali drąsiai reklamuoti produktus ir paslaugas bei, praplėtę klientų ratą, padidinti savo pajamas. Realią naudą patiria ir vartotojai, kurie dėl padidėjusios pasiūlos, turi platesnę pasirinkimo galimybę.
Registruoti maisto tvarkymo subjektai, norintys legaliai prekiauti savo rankomis namuose gaminamus maisto produktus, privalo turėti higienos pažymėjimus ir laikytis higienos normų, o taip pat sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus, taip užtikrinant maisto saugumą. Prevencija, švietimas ir kontrolė daro didžiausią įtaką siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, todėl tokių paslaugų legalizavimas tikrai prisideda prie visuomenės gerovės.
Kur rasti daugiau informacijos?
- LR Statybos įstatymas
- VMVT reikalavimai maisto tvarkymo subjektams:
Jei kyla klausimų ar neaiškumų dėl statinių paskirties, rekomenduojame pasitarti su specialistais prieš priimant sprendimus dėl patalpų įsigijimo ar nuomos. Tai padės išvengti netikėtų išlaidų ir užtikrins sklandų verslo startą.
Mažų maisto produktų gamintojų perdirbimo reglamentai
tags: #reikalavimai #patalpoms #maisto #gamybai