Maitinimo Patalpų Reikalavimai Lietuvoje

Planuojant užsiimti maisto gamyba, prekyba ar viešojo maitinimo veikla, labai svarbu iš anksto įsitikinti, ar pasirinktos patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria verslininkai, yra statinių paskirties neatitikimas planuojamai veiklai. Tai gali lemti papildomas išlaidas, gaištamą laiką ir net veiklos pradžios atidėjimą.

Statinių Paskirties Svarba

Pagal LR Statybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalį, jei planuojama ūkinė veikla neatitinka statinio paskirties, leidimas veiklai neišduodamas, išskyrus Vyriausybės nustatytas išimtis.

Tai reiškia, kad net jei patalpos yra techniškai pritaikytos maisto verslui, bet jų paskirtis nėra tinkama, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neleis pradėti veiklos.

Dėl to, prieš įsigyjant arba nuomojant patalpas, būtina išsiaiškinti jų paskirtį ir galimus jos keitimo procesus.

Ką Reikia Žinoti Apie Patalpų Paskirtį?

Norint išvengti problemų, prieš įsigyjant ar nuomojant patalpas, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Patikrinkite paskirtį - įsitikinkite, kad statinio (patalpų) naudojimo paskirtis atitinka planuojamą veiklą. Informaciją apie paskirtį galite rasti Nekilnojamojo turto registre.
• Įvertinkite paskirties keitimo galimybes - jei paskirtis neatitinka, pasidomėkite, ar įmanoma ją pakeisti, kiek tai kainuotų ir kiek laiko užtruktų.
• VMVT leidimas - leidimas vykdyti veiklą išduodamas tik tada, kai paskirties keitimo procedūra yra baigta ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro išrašas.
• Pasidomėkite išimtimis - tam tikrais atvejais gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos ne pagal numatytą paskirtį. Tikslius atvejus rasite Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše.

Jei kyla klausimų ar neaiškumų dėl statinių paskirties, rekomenduojama pasitarti su specialistais prieš priimant sprendimus dėl patalpų įsigijimo ar nuomos. Tai padės išvengti netikėtų išlaidų ir užtikrins sklandų verslo startą.

VMVT reikalavimai maisto tvarkymo subjektams

Bendrieji Maitinimo Patalpų Reikalavimai

2014 rugsėjo 25 d. maitinimo įstaigos pastatai ir jų įranga turi būti švarūs, gerai suremontuoti, tikti atlikti visiems būtiniems maisto technologijos ir higienos procesams, įrengti taip, kad palaikytų tinkamą temperatūrą bei oro drėgmę.

Jie turi būti pastatyti naudojant tokias medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų jokių teršalų.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti švarios, tvarkingos, tinkamos palaikyti gerai higienai (įskaitant maisto apsaugą nuo užteršimo tvarkymo metu per įrenginius, medžiagas, vandenį, orą, asmenis bei išorinius šaltinius, tokius kaip graužikai ir vabzdžiai).

Jos turi būti pritaikytos reikiamai temperatūrai, švarai palaikyti ir, kur būtina, dezinfekcijai atlikti.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti įrengtos taip, kad jose nesikauptų nešvarumų, neaugtų pelėsių, nesusidarytų garų kondensatas, neišsiskirtų toksinių medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą.

Grindų, Sienų, Langų ir Durų Reikalavimai

• Grindys turi būti švarios, lengvai plaunamos ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų, užglaistytomis sandūromis. Kur tinka, grindys turi užtikrinti tinkamą paviršiaus drenažą.
• Sienos turi būti švarios, lengvai valomos, užglaistytomis sandūromis ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų. Sienų paviršius turi būti lygus iki tokio aukščio, kurio reikia, kad maistas būtų tvarkomas higieniškai.
• Langai ir kitos atsidarančios angos turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti ir išvengti nešvarumų kaupimosi. Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis. Ten, kur dėl atidarytų langų gali būti užterštas maistas, jie darbo metu turi būti uždaryti.
• Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir, kur būtina, dezinfekuojamų medžiagų. Durys turi būti sandarios ir, jei būtina, automatiškai užsidarančios.
• Laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pakylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs, išdėstyti ir padaryti taip, kad neterštų maisto. Latakai turi turėti dengtus priežiūros ir valymo liukus.
• Lubos ir ant jų bei sienų esantys įrenginiai turi būti švarūs ir taip įrengti, kad nesikauptų nešvarumai, kondensatas, pelėsiai, būtų lengvai valomi ir netrupėtų.
• Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir, jei būtina, dezinfekuojami.

Vėdinimas ir Apšvietimas

Maisto tvarkymo vietoje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas taip, kad reguliuotų temperatūrą, drėgmę, slopintų garų kondensavimąsi, šalintų kvapus, dulkes, mažintų maisto užteršimo per orą pavojų.

Oro srauto kryptis turi būti nuo švarios užterštos vietos link. Vėdinimo angos turi būti su tinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais iš nerūdijančios medžiagos. Tinkleliai ir filtrai turi būti lengvai pasiekiami, išimami, lengvai valomi, švarūs.

Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maistą. Šviestuvai - saugios konstrukcijos ir įrengti tokiose vietose, kad jiems sudužus šukių nepatektų į maistą.

Vėdinimo sistema virtuvėje

Drenažo Svarba

Visose komercinėse virtuvėse yra pavojus susižeisti, paslysti arba nudegti dėl šlapių riebaluotų grindų, įkaitusių viryklių bei verdančių skysčių. Visi šie faktoriai gali turėti įtakos higienos ir saugos aspektams komercinėse virtuvėse.

Efektyvus drenažas yra vienas pagrindinių reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir užtikrinančių higienišką aplinką. Visa tai nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. ACO siūlo unikalias nuotekų surinkimo sistemas. ACO yra vienas maisto pramonės ir virtuvės drenažo lyderių pasaulyje. Latakai ir trapai yra tobulinami ir gaminami atsižvelgiant į HACCP (angl. hazard analysis and critical control points - liet. „pavojaus analizė ir kritiniai kontrolės taškai“) principus ir būtinąsias sąlygas, įskaitant tinkamą drenažą virtuvėje.

Virtuvės Zonavimas ir Įranga

Virtuvėje yra trys pagrindinės zonos: saugojimo ir paruošimo, gamybos, plovimo ir tvarkymo. Kiekvienoje zonoje vyksta skirtingi procesai, todėl jose grindų drenažui keliami skirtingi reikalavimai.

Itin novatoriškų ir į inovacijas dėmesį kreipiančių restoranų tinklo „SOYA“ direktorė Laura Vizgaitė teigia, kad investicijos į kokybišką šiuolaikinę virtuvės įrangą atsiperka su kaupu - darbuotojai dirba efektyviai, o svečiai lieka patenkinti rezultatu.

„Virtuvės įrangai renkamės kokybiškus gaminius iš patikimų įmonių. Mūsų virtuvės šefai džiaugiasi esamos įrangos kokybe ir praktiškumu, nes gamybai labai svarbios inovacijos, novatoriškumas ir praktiškumas. Šie kriterijai yra būtini mūsų tinklui, nes patiekalų kokybė yra labai svarbi, tad taupyti tokioje jautrioje vietoje būtų neprotinga. Esame subūrę profesionalų komandą, kurie dalijasi ilgalaike patirtimi ir intensyviai stebi pasaulines tendencijas maisto gamybos technologijų srityje“, - sako L. Vizgaitė.

„Savo restoranų virtuvei perkame tik naujausią įrangą, domimės pažanga ir naujovėmis. Lankomės specializuotose parodose, kursuose, mokomės dirbti su įranga iš pačių gamintojų. Virtuvei pritaikome naujausius įrangos modelius, nes jie būna energijos požiūriu taupiausi, gamybiškai efektyviausi ir labiausiai palankūs aplinkai. Virtuvės zonoje labai svarbus vėdinimas ir kondicionavimas. Vėdinimo sistemose montuojame pažangius jonizatorių filtrus, pro kuriuos iš išmetamo iš virtuvės į lauką oro išvaloma net 90 % kvapų. Tai ypač aktualu šalia gyvenantiems žmonėms ir praeiviams. Lauko sienose įmontuojame triukšmo lygį atitinkančius vėdinimo ir šaldymo agregatus, nes juk nesinori, kad po langais nuolat burgztų varikliukas. Taip pat kondicionuodami virtuvę pasišildome vandenį - karšto oro neišmetame į lauką, o jį perdirbame šildytuvo sistemoje.

Valymo ir Dezinfekavimo Reikalavimai

Priklausomai nuo patalpų tipo, reikalingos ir tokios valymo paslaugos, kurios leis patalpas tinkamai paruošti eksploatacijai. Valymo paslaugos maisto pramonės objektuose reikalauja laikytis griežtų taisyklių ir procedūrų, turėti sertifikatus, įrodančius, kad įmonė yra gali teikti valymo paslaugas tokio tipo objektams.

Maisto pramonės įmonės privalo taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudotis geros higienos praktikos (GHP) taisyklėmis (Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punktas).

GHP taisyklės yra skirtos smulkioms ir vidutinėms maisto tvarkymo įmonėms. Geros higienos praktika (GHP) nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos įmonėje ir kurios yra būtina kitų kokybės sistemų, tarp jų ir RVASVT, sąlyga.

Valymo paslaugos maisto pramonei teikiamos, įvertinus reikalingų paslaugų planą. Kaip dažnai būtina atlikti patalpų valymą ir (ar) dezinfekavimą pagal rekomendacijas, nusprendžia įmonė. Pavyzdžiui, tualeto patalpos turi būti valomos kasdien. O sandėlio, kuriame laikomi supakuoti maisto produktai, grindys gali būti valomos kelis kartus per savaitę (atsižvelgiant į judėjimą ir dulkėtumą sandėlyje).

Valymo Priemonės ir Inventorius

Biocidų produktų duomenų bazėje (www.biocidai.nvsc.lt) galima patikrinti, ar produktas turi galiojantį autorizacijos liudijimą, kokios jo sudėtinės dalys. Naudojamos valymo cheminės priemonės turi turėti saugos duomenų lapus ir naudojimo aprašymus, kuriais vadovaujamasi, atliekant valymo darbus.

Svarbu, kad valymo inventorius būtų tinkamai ženklinamas. Valymo inventorius (kibirai, šluotos, šluostės ir kt.) turi būti paženklinti atskirų patalpų ženklinimo simboliais. Pavyzdžiui, tualetų valymo įrankiai paženklinti raudona spalva, koridorių - mėlyna ir t.t.

Tualeto patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus (pavyzdžiui, koridoriaus, sandėlio ar kt.). Inventorius laikomas tam skirtoje vietoje švarus ir sausas. Pašluostės kasdien turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos.

Patalpose privaloma atlikti ir graužikų bei vabzdžių naikinimą. Atliekami valymo bei priežiūros darbai registruojami Valymo ir dezinfekavimo žurnale.

Valymo paslaugų kokybei išlaikyti ir gerinti naudingas ir reguliarus auditas (rekomenduojamas atlikimo periodiškumas - 1 kartą per mėnesį). Audito radinius ir prevencinius koregavimo veiksmus padeda dokumentuoti ir atsekti valymo darbų patikros forma.

Mokymai ir Kvalifikacijos Kėlimas

Mokymai „Maisto saugos ir higienos reikalavimai gamybos, sandėliavimo, viešojo maitinimo sektoriaus įmonėse“ skirti specialistams, siekiantiems praktiškai įgyvendinti ir palaikyti jų kasdienėje darbinėje veikloje kylančius reikalavimus.

Auditorius Marius Kaziliūnas pateiks pagrindinius maisto saugos ir higienos terminus ir sąvokas, aptars maisto saugos bei kokybės kultūrą, reikalavimus patalpų, įrengimų ir inventoriaus valymui, plovimui, dezinfekavimui, taip pat grafikus, įrašus, efektyvumo kontrolę bei kitus aktualius klausimus.

Antroje mokymų dalyje bus akcentuojama geroji gamybos praktika: technologinių parametrų palaikymas, darbo zonavimas, kryžminės taršos ir alergenų suvaldymas, dezinfekcija. Aptariami įrenginių konstrukcijos ir paviršiai, jų priežiūra, laboratorinė savikontrolė, atsekamumas nuo žaliavų priėmimo iki realizacijos ir atšaukimo procedūros bei pristatoma RVASVT sistema.

Mokymų programa:

• 08.45 - 09.00 Dalyvių prisijungimas.
• 09.00 - 10.00 Reikalavimai teritorijai, pastatams. Jų priežiūra. Vidaus komunaliniai tinklai - vandentiekis, kanalizacija, vėdinimas, šalčio palaikymas, suspaustas oras, dujos.
• 10.10 - 11.00 Reikalavimai įrengimų konstrukcijai, paviršiams, aptarnavimui remiantis gerosiomis gairėmis ir įvairiais maisto suagos vadybos standartais.
• 11.00 - 11.10 Pertraukėlė.
• 11.10 - 12.00 Prevencinė priežiūra ir neplaniniai remontai. Įrašai - pavyzdžiai. Naujų įrengimų pirkimas, dokumentai ir validacija. Matavimo prietaisų valdymas.

Maisto saugos mokymai

Kaina: 119 eur. vienam dalyviui.

Kaina*: 109 eur. vienam dalyviui, užsiregistravus iki kovo 27 d. arba užsiregistravus dviems dalyviams.

Kaina**: 89 Eur.

Teisės Aktai

Teisės aktai, kurių nuorodos pateikiamos higienos normoje HN 15:2003 "Maisto higiena" (Žin., 2003, Nr. 70-3205):

1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr.
2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.
3. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15; 2000, Nr.
4. Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2002, Nr.
5. Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, ir šių asmenų sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr.
6. Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1132 (Žin., 1999, Nr. 85-2547; 2002, Nr.
7. Lietuvos higienos norma HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 717 (Žin., 1998, Nr.3-71, Nr.
8. Lietuvos higienos norma HN 54-2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269; Nr.
9. Lietuvos higienos norma HN 25-1998 „Turgavietės. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 391 (Žin. 1998, Nr.
10. Lietuvos higienos norma HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 646 (Žin., 1998, Nr. 99-2753; 1999, Nr.
11. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr.
12. Lietuvos higienos norma HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76; 2001, Nr.
13. Lietuvos higienos norma HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr.
14. Lietuvos higienos norma HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
15. Lietuvos higienos norma HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr.
16. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr.
17. Lietuvos higienos norma HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 571 (Žin., 2000, Nr.
18. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr.
19. Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr.
20. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr.
21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 357 „Dėl įmonių standartų projektų“ (Žin., 2001, Nr.
22. Detaliosios planų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.
23. Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr.
24. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr.
25. STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr.19 (Žin., 1999, Nr.13-333; 2002, Nr.
26. Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217 (Žin., 1999, Nr.63-2065; 2002, Nr.
27. Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.402 (Žin., 1999, Nr.109-3198; 2000, Nr.
28. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d.
29. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ ir STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.421 (Žin., 2000, Nr.8-216; 2002, Nr.
30. Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo preparatų sąrašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.
31. Ūkinės-komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašas bei Leidimo-higienos paso išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 285 (Žin., 1999, Nr. 54-1746; 2000, Nr.
32. Įmonių veterinarinio patvirtinimo tvarka, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2002, Nr.
33. Maisto tvarkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonių patvirtinimo tvarka, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 119 (Žin., 2001, Nr.
34. Transporto priemonės maisto produktams gabenti higienos paso išdavimo, perregistravimo tvarka, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 2002, Nr. 51-1971; 2002, Nr.

tags: #reikalavimai #maitinimo #patalpoms