Šildymo sistemos pasirinkimas yra svarbus žingsnis kiekvienam būstui. Jei planuojate įsirengti krosnį, svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami patalpoms, kuriose ji bus įrengta. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, kuriuos reikia įvertinti įrengiant krosnį patalpoje.
Teisiniai dokumentai ir bendrosios nuostatos
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintos Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo.
Šios taisyklės netaikomos projektuojant šiluminių elektrinių katilines, mobiliąsias katilines, katilines su elektrodiniais katilais, utilizuojamaisiais katilais, su specialios technologinės paskirties katilais, kuriuose cirkuliuoja aukštų temperatūrų organiniai šilumos nešėjai.
Katilinėse naudojamo kuro rūšis parenkama atlikus techninį ir ekonominį pagrindimą, pagal šioje vietovėje turimus energetinius resursus, įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas. Kuro rūšis nustatoma projektavimo užduotyje.
Svarbu pažymėti, kad draudžiama rengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus. Gyvenamuosiuose namuose leidžiama įrengti pristatytąsias ir stogines katilines.
Šias katilines leidžiama projektuoti su vandens šildymo katilais, kurių vandens temperatūra iki 110 °C. Tokių katilinių galingumas neturi būti didesnis už pastato šilumos poreikius, o stoginės katilinės galingumas neturi būti didesnis kaip 3 MW. Jos turi būti numatomos rengti virš laiptinių aikštelių, dengtų sustiprintomis perdangomis, su sąlyga, kad katilinės nesiribos su ant stogo esančiomis gyvenamosiomis patalpomis.
Taip pat draudžiama projektuoti katilines, pristatytas prie gyvenamųjų namų pagrindinių fasadų, turinčių langus, kai atstumas nuo katilinės išorinės sienos iki artimiausio gyvenamosios patalpos lango yra mažiau kaip 4 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausio gyvenamosios patalpos lango mažiau kaip 8 m pagal vertikalę.
Bendras katilinių šiluminis galingumas neturi viršyti statinio ar statinio ir greta jo esančių statinių, kuriems bus tiekiama šilumos energija, šilumos poreikio.
Pagrindiniai reikalavimai katilinės patalpai
Bendri reikalavimai katilinės patalpai yra surašyti „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse". Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.
Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
Katilinės projektavimas prasideda nuo ŠVOK - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projekto. Šildymo sistemos projektas yra dalis ŠVOK projekto.
Lauke prie katilinės sienos galima statyti dūmų traukos, pelenų gaudymo įrangą, deaeratorius, dekarbonizatorius, skaidrintuvus, įvairios paskirties bakus, mazuto šildytuvus.
Katilinėse turi būti įrenginių, armatūros ir prietaisų remonto ir reguliavimo aikštelės arba patalpos. Reikia numatyti galimybę įrenginių einamąjį remontą atlikti specializuotoms organizacijoms. Autonominėse katilinėse remonto aikštelės neįrengiamos.
Įrenginių, armatūros, kontrolės prietaisų reguliavimą turi atlikti specializuotos organizacijos, turinčios šios veiklos atestatus.
Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 ir Lietuvos standartą LST EN 12952-1:2016 Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 1 dalis. Bendrosios nuostatos., taip pat katilų gamintojo nuorodas.
Katilinės statinių (patalpų) gaisro ir sprogimo gamybinė kategorija nustatoma vadovaujantis Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64, Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 29.
Katilinės pastatą būtina projektuoti su vienos krypties tarpais. Projektuojant sutankintos statybos aikštelių katilinės rekonstrukciją leidžiami kombinuoti planai, kuriuose numatyti įvairių krypčių tarpai.
Katilinės pastatų sienose ir perdangose turi būti montavimo angos.
Kuro tiekimo patalpų atitvarų ir dulkių paruošimo vidiniai paviršiai turi būti glotnūs ir nudažyti šviesaus atspalvio drėgmei atspariais dažais. Išsikišimai turi turėti 60° nuolydžius į horizontą ir būti nudažyti šviesaus tono drėgmei atspariais dažais.
Esant pertekliniam šilumos išsiskyrimui katilinių ir jų patalpų (išskyrus patalpas, kuriose nuolat dirba budintysis personalas) konstrukcijų, esančių aukščiau kaip 2,5 m nuo darbo aikštelės lygio, šiluminė varža nereglamentuojama.
Išorinių sienų langų plotas nustatomas atsižvelgiant į natūralų apšvietimą, įvertinus aeracijos reikalavimus. Turi būti įrengtos aikštelės langams atidaryti arba sumontuoti mechanizmai leidžiantys juos atidaryti nuotoliniu būdu.
Langų plotas turi būti minimalus, bet ne mažesnis, kaip nurodytas statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 ir Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse. Katilinių pastatų ir statinių, kuriuose apšvietimas natūralus, apšvietimo koeficientas - 0,5. Laboratorijų, skydinių ir remonto dirbtuvių patalpų šis koeficientas - 1,5.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Šildymo sistemos pasirinkimas priklauso nuo šilumos poreikio, pradinės investicijos dydžio ir eksploatacinių išlaidų. Naujos statybos namui, kurio šilumos poreikis mažas, racionaliausia pasirinkti oras-oras arba grindinį šildymą ir oras-vanduo šilumos siurblio sistemą.
Dujinio šildymo katilai yra nedideli, jie gali būti pastatomi arba kabinami ant sienos. Dujų degimas ir šalinami degimo produktai švarūs. Todėl dujiniai katilai gali būti atskiroje katilinėje, virtuvės, vonios ar tualeto patalpose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) ir pan. B - prietaisas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje). Katilinė turi būti vėdinama, tose pačiose patalpose negali būti mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija, mechaninė katilinės vėdinimo sistema negali būti sujungta su kitų patalpų vėdinimo sistema.
Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Jei dujinis katilas planuojamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o langas yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Katilinės įrengimas rūsyje.
Dūmtraukių įrengimo reikalavimai
Dūmtraukiai įrengiami vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija arba turi būti pilnavidurių plytų. Mūrui turi būti naudojami karščiui atsparūs skiediniai.
Pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus (pamušalus), apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio.
Turi būti numatyta galimybė dūmtraukius ir ilgesnius kaip 1000 mm jungiamuosius dūmtakius valyti, tam tikslui įrengiant valymo ir apžiūros angas.
Nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1, d0, ir kitų degių medžiagų.
Atstumas nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė žemesnė kaip A2-s1, d0, ir kitų degių medžiagų (išskyrus ne žemesnės kaip DFL degumo klasės grindų dangas), turi būti ne mažesnis kaip: 200 mm - medienai; 100 mm - kitoms degioms medžiagoms.
Atstumas nuo pakuros iki priešais esančios bet kokio degumo statinio konstrukcijos ir kitų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 1250 mm.
Žemesnės kaip A2FL degumo klasės grindys po šildymo įrenginio pakuros durelėmis ne mažesniame kaip 700 × 500 mm plote turi būti uždengtos ne mažesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktais.
Atstumas nuo grindų iki pakuros durelių, pelenų rinktuvų ar dujų kaitos kanalo dugno turi būti ne mažesnis kaip 210 mm, jeigu perdanga arba grindys yra žemesnės kaip A2FL degumo klasės.
Žemesnės kaip A2FL degumo klasės grindis po šildymo įrenginiu, kurio kojelės žemesnės kaip 100 mm, reikia apsaugoti ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės karščiui atspariais statybos produktais, kurių šiluminis laidumas ne didesnis kaip 0,065 W/m·K, o storis ne mažesnis kaip 12 mm.
Katilo pasirinkimas ir montavimas
Renkantis katilą neužtenka vadovautis tik katilo kaina ar gamintojo vardu. Tinkamai įrengtas nebrangus katilas gali ilgai ir patikimai dirbti, o žymios firmos brangus katilas gali netenkinti, jeigu jį renkant nebuvo atsižvelgta į vartotojo poreikius. Šildomų patalpų plotas ir šilumos izoliacija, buitinio šilto vandens (toliau BŠV) pageidautinas kiekis ir ruošimo būdas nulems katilo galingumą.
Grubiai skaičiuojant, su 1 kW katilo galingumu galima apšildyti 10-15 m2, bet reikia atsižvelgti į pastato šiluminę varžą, patalpų aukštį, BŠV poreikį. Atminkite, kad pakabinami dujiniai katilai, šildantys tekantį BŠV, negaminami mažesnio kaip 23 kW galingumo, nes toks galingumas reikalingas užtikrinti pakankamą BŠV debitą, nors šie katilai tinka šildyti ir mažas patalpas.
Svarbūs aspektai renkantis katilą:
- Dūmtraukį: jei dūmtraukio nėra, yra galimybė pasirinkti „turbo“ katilo variantą. Šiuo atveju degimo produktai pašalinami ir oras degimui tiekiamas specialiu dvigubu „turbo“ vamzdžiu, kuris išvedamas tiesiai per lauko sieną.
- Vietą katilui sumontuoti: butui labiau tinkamas pakabinamas ant sienos dujinis katilas.
- Pageidautiną šilto vandens kiekį: pakabinami dujiniai katilai BŠV šildo jam tekant, todėl jo debetas yra ribotas (apie 12 l/min., esant 24 kW dujinio katilo galingumui).
Reguliavimo sistemos
Katilo valdymui gali būti naudojamos įvairios reguliavimo sistemos:
- Naudojant patalpos reguliatorių, dujinis katilas įjungiamas ar išjungiamas priklausomai nuo tos patalpos temperatūros, kurioje instaliuotas patalpos reguliatorius.
- Ekviterminis reguliavimas naudojant lauko daviklį.
- Naudojant lauko ir patalpos daviklius. Šiuo atveju katilas valdomas ekviterminiu būdu, o patalpos reguliatorius koreguoja patalpos temperatūrą, kai pradeda veikti pašaliniai šilumos šaltiniai (saulė, buitiniai elektros prietaisai ir t. t.).
Dūmtraukių įrengimo reikalavimai
Degimo produktai iš šildymo įrenginio turi būti šalinami per vertikalų dūmtraukį.
Prie vieno dūmtraukio galima prijungti ne daugiau kaip du tame pačiame statinio aukšte esančius šildymo įrenginius.
Bendro dūmtraukio viduje, apatinėje dalyje turi būti įrengta iš tokių pat statybos produktų kaip dūmtraukis ne žemesnė kaip 1 m aukščio pertvara, atskirianti jungiamųjų dūmtakių zonas.
Ten, kur du šildymo įrenginiai su dūmtraukiu sujungiami iš skirtingų pusių, jų jungiamųjų dūmtakių aukščių skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 600 mm, o šildymo įrenginiai jungiamuosiuose dūmtakiuose turi turėti atskiras sklendes.
Dūmtraukio skerspjūvis parenkamas vadovaujantis šildymo įrenginio gamintojo techninius reikalavimus, atsižvelgiant į kuro rūšį, sudaromą slėgį ir šildymo įrenginio galingumą. Dūmtraukio skerspjūvis neturi būti mažesnis už šildymo įrenginio degimo produktams šalinti skirto jungiamojo vamzdžio skerspjūvį.
Jeigu šildymo įrenginių degimo produktams šalinti skirtuose jungiamuosiuose vamzdžiuose nėra sklendžių (krosniakaiščių), dūmtraukiuose būtina įrengti ranka valdomas sklendes su ne mažesne kaip 15 mm skersmens kiauryme arba jų plotas turi būti 5 proc.
Dūmų traukai mažinti gali būti naudojami traukos reguliatoriai.
Ekspertai palygino nuolatinio ir periodinio kūrenimo krosneles: išskyrė privalumus ir trūkumus
Kietojo kuro krosnių reikalavimai
Pastatams šildyti gali būti naudojamos uždarojo ir atvirojo degimo (židiniai ir pan., t.y. neribojama šildomojo paviršiaus temperatūra) kietojo kuro krosnys.
Atvirojo degimo kietojo kuro krosnys gali būti rengiamos 2 lentelėje išvardytuose pastatuose.
Bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose, gydymo ir profilaktikos įstaigose, poilsio namuose krosnių pakuros turi būti patalpose arba koridoriuose, kur yra natūraliosios traukos ištraukiamasis vėdinimas ir langai su orlaidėmis.
Prie vieno dūmtraukio (kamino) galima prijungti dviejų krosnių, sumūrytų to paties aukšto viename bute, dūmų kanalus. Šiuo atveju bendro dūmtraukio (kamino) viduje turi būti ne plonesnė kaip 120 mm storio, 1 m aukščio pertvara, skirianti abiejų krosnių dūmų kanalus.
Dūmtraukių (kaminų) aukštis, skaičiuojant nuo krosnies ardelių iki dūmtraukio (kamino) viršaus, turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę, vertikalia kryptimi sudarantys ne didesnį kaip 30oC kampą, o posvyris horizontalia kryptimi ne didesnis kaip 1 m.
Plytų dūmtraukio (kamino) viršų (0,2 m aukščiu) reikia apsaugoti nuo kritulių.
Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai (kaminai) privalo turėti kibirkščių gaudiklius.
Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų.
Degiųjų medžiagų sienų ir pertvarų angose įrengiamų krosnių ir dūmtraukių (kaminų) perskyros patalpoje turi būti per visą krosnies ar dūmtraukio (kamino) aukštį. Perskyros storis turi būti ne mažesnis už sienos ar pertvaros storį.
Lubos apsaugomos pagal reikalavimus - 150 mm plačiau už krosnies gabaritus, o grindys, sienos ir pertvaros - pagal reikalavimus.
Uždaros atotraukos sienutės viršuje ir prie grindų turi būti angos su 150 cm2 skerspjūvio grotelėmis orui cirkuliuoti. Uždaros atotraukos grindys turi būti nedegios.
Erdvę tarp krosnies perdangos ir degių arba sunkiai degių lubų galima iš visų pusių uždengti plytų sienomis. Šiuo atveju krosnies perdangos storį reikia padidinti iki 4 plytų, o atstumas iki lubų turi būti ne mažesnis už nurodytą reikalavimą.
Degią sieną ar pertvarą prie krosnies pakuros užkloti 25 mm storio tinko sluoksniu arba apkloti metaliniu lakštu.
tags: #reikalavimai #krosnimis #sildomiems #pastatams #ir #patalpoms