Reikalavimai gyvenamajai patalpai: nuo paskirties keitimo iki svarbių aspektų

Ar kada nors svajojote įkurti verslą buvusioje administracinėje patalpoje? O galbūt turite patalpų, kurias norėtumėte pritaikyti kitai veiklai? Patalpų paskirties keitimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir teisinių aspektų išmanymo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir aspektus, kuriuos svarbu žinoti keičiant patalpų paskirtį.

Kas yra statinio paskirtis?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra statinio paskirtis. Tai viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas, atitinkantis saugos ir jame vykdomos veiklos reikalavimus.

• Gyvenamieji pastatai: skirti žmonėms gyventi.
• Negyvenamieji pastatai: skirti kitai veiklai, išskyrus gyvenamąją (pvz., administraciniai, prekybos, pramoniniai pastatai).

Bendra viso pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausią patalpų, skirtų tam tikroms grupėms, plotą.

Patalpų paskirties keitimo procesas

Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Norint pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į komercinę, iš pradžių reikia gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Paskirties keitimas yra reglamentuotas statybos reglamentu STR 1.05.03.2002.

Reikalavimai keičiant gyvenamąsias patalpas:

Kai keičiama gyvenamųjų patalpų paskirtis, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus. Kaip ir kiekvienai rekonstrukcijai, projektas yra būtinas ir jis turi būti suderintas su visomis žinybomis, turi buti rengiamas pagal projektavimo sąlygų sąvadą.

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas. Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia. Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Reikalavimai gyvenamosios paskirties patalpoms

Įvairios paskirties patalpos, ypač keičiant jas į gyvenamąją, turi atitikti griežtus reikalavimus. Gyvenamosios patalpos negyvenamosios paskirties pastate privalo:

• Būti atskirtos nuo kitų patalpų atitvaromis: sienos, grindys ir lubos turi būti atsparios ugniai ir užtikrinti garso izoliaciją.
• Turėti atskirą įėjimą: įėjimas į gyvenamąsias patalpas negali būti jungtinis su kitomis patalpomis.
• Turėti atskiras inžinerines sistemas: būtinos atskiros šildymo, vėsinimo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros sistemos.
• Atitikti higienos normas: gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrintas pakankamas apšvietimas, ventiliacija ir oro švarumas.
• Atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus: patalpos turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus, nustatytus gaisrinės saugos normose.

Kiti svarbūs aspektai

Be minėtų reikalavimų, keičiant patalpų paskirtį, gali tekti atsižvelgti į ir kitus aspektus, tokius kaip:

• Teritorijų planavimo dokumentai: pakeista patalpų paskirtis turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, pvz., bendruosius planus, detaliuosius planus.
• Statinio konstrukcijos ypatybės: keičiant patalpų paskirtį, gali tekti sustiprinti statinio konstrukcijas, jei to reikalauja padidėjusios apkrovos.
• Aplinkos poveikis: pakeista patalpų paskirtis gali turėti įtakos aplinkai, pvz., padidinti triukšmo lygį ar transporto srautus. Tokiu atveju gali tekti atlikti aplinkos poveikio vertinimą.

Prieš pradedant bet kokius darbus, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją pagal statinio vietą. Specialistai įvertins situaciją ir pateiks tikslią informaciją apie galimybes bei reikalingus dokumentus.

Dokumentai reikalingi paskirties keitimui

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę. Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Ar galima nuslėpti tikrąją NT objekto paskirtį?

Deja, ne. Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą. Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas. Kartais nuo NT brokerio pastangų priklauso, ar klientas nebus apgautas.

Patalpų naudojimas ne pagal paskirtį

Dažnas gyvendamas daugiabutyje nesuka galvos dėl esamos būsto paskirties. Apie tai susimąstome tik iškilus tam tikriems nesklandumams arba ieškodami naujo gyvenamojo ploto. Tarkim, jūsų kaimynai sugalvojo savo bute įsteigti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigą, o gal jūs esate architektas ir norite vykdyti profesinę veiklą savame gyvenamajame būste - ar teisiškai tai įmanoma? Ką turėtų žinoti naujas patalpas besiruošiantis įsigyti naujakurys? Kokie sunkumai jo laukia įsigijus negyvenamosios paskirties būstą ir ar galima jo paskirtį pakeisti?

Pirmiausia, išskirkime du atvejus, kuriuos panagrinėsime išsamiau - veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties patalpose ir gyvenimas negyvenamosiose patalpose. Besidomintiems individualia veikla, derėtų žinoti, kad ne visoms veikloms vykdyti būtina keisti patalpos paskirtį - patalpas įsirengti galima tiesiog savo bute. Gyvenamosios paskirties butų savininkai, sugalvoję užsiimti draudimo, kompiuterių programavimo veikla ar sumąstę įsirengti muziejų, neprivalo keisti esamos gyvenamojo būsto paskirties.

Visas vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose leistinų vykdyti veiklų sąrašas pateikiamas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame išvardintomis negamybinėmis veiklomis galima užsiimti savininko naudojamose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus jų paskirties ir neįrengus atskiro įėjimo, taip pat nedarant žalos gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Kalbant apie gyvenamąsias patalpas kitu aspektu, reikėtų paminėti, kas daugeliui gali pasirodyti savaime suprantama, tačiau susidūrus tiesiogiai ne visada paisoma - gyventi galima tik gyvenamosios paskirties būste, tiksliau administracinės, gamybos, kitos negyvenamosios paskirties patalpose gyventi draudžiama. Tai apibrėžia Statybos įstatymas, nurodantis statinius ir patalpas naudoti pagal paskirtį. Už šį pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda, kuri svyruoja nuo 144 iki 1448 eurų, o pakartotinė - nuo 289 iki 2896 eurų.

Tai turėtų būti itin aktualu besižavintiems gyvenimu loftuose, nes dažnai vystytojai parduoda gyvenimui skirtas patalpas su gamybine ar kūrybinių dirbtuvių paskirtimi. Pirkėjas, įsigijęs šį būstą už mažesnę kainą, tačiau nepasidomėjęs registrų centre įregistruota šių patalpų paskirtimi, vėliau gali nemaloniai nustebti, sužinojęs, kad gyvena neteisėtai. Be to, fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas, o Vilniaus mieste sudaro 0,7-3 proc.

Patalpų paskirties keitimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę).

Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų - administracinių. Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai - visuomeninės paskirties teritorijose. Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.

Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas neturi įtakos keičiant patalpų, užimančių mažiau nei 50 proc. Gyvenamajame name įsirengiant kitos paskirties patalpas taip pat yra tikrinama, ar naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, t.y., numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos arba įrengtos naujos inžinerinės sistemos ir kt. Nepaisant to, gyvenamosios patalpos turi atitikti ir teisės aktų joms keliamus reikalavimus.

Pasitikrinę pagal visus išvardintus faktorius savojo būsto paskirties keitimo galimybes ir juos atitikę, galite imtis tolimesnių veiksmų - pradėti ruošti projektą, o kartu su juo surinkti statinio bendraturčių daugumos rašytinius sutikimus. Projekto sudėtingumas priklauso nuo reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Tai gali būti kapitalinis remontas arba statinio rekonstravimas, tokiu atveju reikės parengti kapitalinio remonto aprašą (projektą) arba statinio rekonstravimo projektą. Jeigu atliekami tik paprastajam remontui priskiriami statybos darbai arba darbų atlikti visai nereikia, rengiamas pastato (patalpų) paskirties keitimo projektas.

Tokio projekto sudėtį nusako STR „Statinio projektavimas“ 36 punktas ir bendruoju atveju ji yra tokia: projekto antraštinis lapas, aiškinamasis raštas, paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai, patalpų planai. Projektą gali rengti tik kvalifikuoti specialistai.

Taigi, statytojas, gavęs statybą leidžiantį dokumentą ir, jei tai būtina, atlikęs statybos darbus, STR „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Apibendrinant, verta paminėti, kad patalpų paskirties keitimas yra aktualus tiek pirkėjams besiruošiantiems įsigyti negyvenamąsias patalpas su tikslu jose apsigyventi, tiek daugiabučių gyventojams galvojantiems apie nuosavą verslą savo bute.

Svarbūs Aspektatai

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).

Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai. Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

• Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.
• Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Apibendrinant teigtina, jei minėtame apraše nurodytos paskirties pastatuose ar patalpose numatoma veikla galima išlaikant apraše nustatytus reikalavimus, šių pastatų ar patalpų paskirties neprivaloma keisti.

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad jeigu dėl konkrečios veiklos reikėtų keisti ypatingojo ar neypatingojo pastato ar jo patalpos (-ų) paskirtį, atliekant paprastojo remonto darbus ar neatliekant jokių statybos darbų, reikėtų parengti pastato ar jo patalpos (-ų) paskirties keitimo projektą, keičiant paskirtį, kai atliekami paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Primintina, kad statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

Taip pat svarbu žinoti, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.

Taigi dėl numatomos veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galimybės konkrečios paskirties patalpose reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.

Gyvenamosios Vietos Neturintys Asmenys

Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 6 mėnesių laikotarpiui gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos LR nedeklaravęs asmuo, kuris LR teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos, pastato ar kitokios teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvena laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose.

Jei praėjus 6 mėnesiams asmuo vis dar tenkina įstatymo nustatytas įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą sąlygas, jis privalo deklaravimo įstaigai pateikti naują prašymą įtraukti į šią apskaitą. Naujas prašymas gali būti pateiktas ir nepasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui arba, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas, jis gali iš naujo pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Deklaravimo Terminas

Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 15 darbo dienų nuo atvykimo į LR ar nuo gyvenamosios vietos pakeitimo LR (anksčiau buvo 7 darbo dienos).

Gyvenamosios patalpos savininkas gali nurodyti datą, iki kurios leidžia gyventi asmeniui jam priklausančiame būste. Nurodomas terminas negali būti trumpesnis negu vienas mėnuo.

Reikalavimai Gyvenamajai Patalpai

Gyvenamoji patalpa turi atitikti teisės aktų nustatytus minimalius naudingo patalpos ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus (turi būti ne mažesnė kaip 5 kvadratinių metrų). Jei pastato plotas yra nepakankamas, deklaracija nepriimama.

Senoji ir naujoji tvarka

Gyvenamosios vietos deklaravimo pasikeitimai:

Statybos inspekcija informuoja

Seniai nieko nestebina viename iš daugiabučio butų veikianti kirpykla, odontologijos kabinetas ar krautuvėlė. Ir nauji namai statomi jau projektuose numačius ne tik gyvenamosios paskirties patalpas. Klausimų dažniausiai kyla dėl patalpų ir pastato paskirties, kai viename pastate įsikuria įvairia veikla užsiimantys subjektai.

Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), „Vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima negamybinė veikla. Šia veikla neturi būti daroma žala namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (dviejų butų ar daugiabučiame name) ir gyvenamajai aplinkai, negalima pabloginti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų“, - išplatintame pranešime nurodo Statybos inspekcija.

Tokios veiklos rūšys išvardytos Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Pavyzdžiui, norint gyvenamajame name ar jo atskirose patalpose teikti informacines paslaugas, atlikti nekilnojamojo turto operacijas, vykdyti fotografavimo veiklą, teikti draudimo paslaugas užsiimti vaikų ugdymu ir pan., paskirties keisti nereikia, aiškina Statybos inspekcijos specialistai.

Planuojant minėtame apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalu pakeisti patalpų paskirtį, suformuojant jas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Visais atvejais patalpos turi atitikti normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų konkrečios paskirties patalpoms nustatytus reikalavimus.

Nepriklausomai nuo to, ar keičiant patalpų paskirtį bus atliekami ar ne paprastojo remonto darbai, privalomas ir pastato bendraturčių, jei tokių yra, daugumos sutikimas.

Pastatų ir patalpų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Pastato, kurį sudaro įvairios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, paskirtis turėtų būti keičiama, jei pasikeičia vyraujančios pastato patalpų grupės ir (ar) pogrupio paskirtis.

Pastatų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal paskirtį juridiniam asmeniui gali skirti baudą nuo 1 448 iki 7 240 eurų, fiziniam - nuo 140 iki 1 500 eurų.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos. Kitas svarbus aspektas - patalpų paskirtis turi atitikti pastato paskirtį, o pastato - žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą.

Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį. Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S. Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai.

Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui. Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties.

Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių patalpoms keliamas reikalavimas numatyti vieną vietą 20 kv. m prekybos salės, administracinės paskirties patalpoms - vieną vietą 25 kv. Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Kai automobilių stovėjimo vietos nėra parduotos konkretiems patalpų savininkams ir automobilių stovėjimas yra numatytas bendroje aikštelėje, reikėtų nepamiršti, kad komercinių patalpų savininkai yra lygiaverčiai tokios aikštelės naudotojai.

tags: #reikalavimai #gyvenamajai #patalpai