2021 m. vilniečiams ir miesto svečiams duris atvėrė atnaujintas Reformatų sodas. Šio atnaujinimo projekto tikslas buvo integruoti išlikusius kultūros ir gamtos paveldo elementus į naują sodo visumą, taip suteikiant naują prasmę vietovės istoriniam identitetui.
Sodo teritorija buvo sutvarkyta, siekiant atskleisti svarbiausias jos vertybes: reformatų istorijos palikimą ir želdyną. Buvo sukurta visapusiška infrastruktūra, užtikrinanti kokybišką poilsį ir saugumą lankytojams. Be to, atgaivintas želdynas, pagerintos sąlygos esamiems medžiams ir sode gyvenantiems paukščiams.
Evangelikų reformatų kapinės
Nuo XVI a. šioje vietoje buvo kapinės - pirmieji palaidojimai minimi 1558 m. Žinoma, kad šiose Vilniaus evangelikų reformatų kapinėse palaidotas Šarlis Hermanas de Pertė (Perthees) (1740-1815) - vienas žinomiausių XVIII a. Europos kartografų ir entomologų.
Iki 1980 m. vakarinėje kapinių dalyje dar buvo antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba, deja, šiuo metu kapo vieta nežinoma. Iki XX a. vidurio stovėjo Šrėterių koplyčia-mauzoliejus (1777 m.) ir Vinholdų šeimos koplyčia (XVII a. pr.).
Nuo XIX a. pradžios kapinėse nebebuvo laidojama, tačiau kapai gerai prižiūrėti iki 1945 m., kuomet sovietų valdžia visą reformatų sklypą pavertė skveru. 1955 m. buvo atlikti Šrėterių koplyčios matavimai ir ji restauruota (aut. S. Lasavickas).
1983 m. ruošiant vietą paminklui tarybiniams partizanams ir pogrindininkams, kapinės perkastos grioviu, taip galutinai jas suniokojant, Šrėterių koplyčia nugriauta.
Chronologija
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1558 | Pirmieji palaidojimai |
| 1777 | Pastatyta Šrėterių koplyčia |
| Iki XX a. vidurio | Stovėjo Šrėterių koplyčia-mauzoliejus (1777 m.), Vinholdų šeimos koplyčia (XVII a. pr.) |
| Nuo XIX a. pradžios | Kapinėse nebebuvo laidojama |
| 1945 | Sovietų valdžia pavertė kapines skveru |
| 1955 | Atlikti Šrėterių koplyčios matavimai ir restauracija |
| 1983 | Kapinės suniokotos, nugriauta Šrėterių koplyčia |
| 2021 | Atnaujintas Reformatų sodas atvertas lankytojams |
Šrėterių giminės koplyčia
Nuotraukoje matoma Šrėterių koplyčia prieš restauravimo darbus 1955-1956 m. Archeologinių tyrimų metu identifikuotos substruktūros buvo išsaugotos.
Kiekvienas protestantų reformatorius paaiškintas per 10 minučių
Sinodo rūmai
Seniausias Sinodo rūmų statybos etapas siekia XVI a. Renesanso laikotarpiu jis rekonstruotas, o šalia pastatyta koplyčia-bokštas su rūsiu. XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmoje pusėje pastatai sujungti į bendrą esamo pastato perimetrą.
Pastate buvo gyvenamosios patalpos: vargšų vaikų bendrabutis, špitolė (šiaurinėje pusėje), mokytojo, vargonininko ir kitų tarnautojų butai. Svarbiausias atliekamų tvarkybos darbų atradimas - renesanso laikotarpio koplyčia, kuri buvo integruota į XIX a. pastatą.
Jano Bulhako nuotraukoje matomas Sinodo rūmų pastatas XX a.
Konsistorijos pastatas
Archeologinių tyrimų metu rastos prie pat Pylimo gatvės stovėjusio Konsistorijos pastato liekanos su autentišku grindiniu. Neblogai išsilaikę Konsistorijos pastato griuvėsiai yra užfiksuoti 1949 m. nuotraukose. Ir tik vėliau, tvarkant skverą, jie buvo nušluoti nuo žemės.
Medinė reformatų bažnyčia (XVI a.)
Vienas vertingiausių archeologinių tyrimų radinių - XVII a. bažnyčios pamatų fragmentai. Pirmą kartą ši bažnyčia paminėta XVII a. pirmoje pusėje, o visą sklypą reformatai įgijo XVI a. pabaigoje.
Ši bažnyčia irgi degė ne kartą, tai rodo žemės patamsėjimai, be to, labai neįprastai platus pamatas, naudota daug molio. Po paskutinio Vilniaus reformatų centro pogromo, antroji bažnyčia šioje vietoje buvo irgi medinė, bet ją nugriovė patys reformatai, 1835 m.
2019 m. archeologinių tyrimų metu aptikti pamatai konservuoti. Bažnyčios vieta pažymėta vejoje lauko akmens riedulių danga.