Privati namų valda - tai žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui ir yra skirtas gyvenamojo namo statybai ar jau pastatytam gyvenamajam namui eksploatuoti. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia turėti privačią namų valdą Lietuvoje? Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su žemės sklypo padalijimu, naudojimosi tvarka, aplinkosaugos reikalavimais ir kitais klausimais, kurie gali iškilti valdant privačią teritoriją.
Žemės Sklypo Padalijimas ir Paskirties Keitimas
Žemės sklypų padalijimas yra žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Žemės sklypo padalijimas yra naudingas sprendimas, kai norite dalį savo turto atskirti ir parduoti, dovanoti ar kitaip panaudoti. Visgi, prieš pradedant, būtina išsiaiškinti konkrečias vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus, nes jie gali skirtis priklausomai nuo regiono.
Norint sužinoti ar galima pakeisti žemės paskirtį, svarbu suprasti, kad matininkai šių dalykų nesprendžia. Yra atitinkamos institucijos, tokios kaip savivaldybės įstaigos, kurios turi bendruosius teritorijų planus ir tuose bendruose planuose yra nurodyta, kur yra geltonoji zona, kur galima statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį, o kur žalioji zona ir joje nieko pasistatyti negalėsite.
Asmuo, norintis sužinoti ar galima pakeisti žemės sklypo paskirtį, pats gali pasižiūrėti realią situaciją specialioje sistemoje: zpdrs.lt, kurioje galima prisiregistruoti per elektroninę bankininkystę ir duoti užklausą, ką norite su tuo sklypu daryti: ar jūs norite tik keisti žemės paskirtį, ar norite padalinti, ar perdalinti, suskirstyti į mažesnius sklypelius ir pan.
Svarbiausia nepamiršti į sistemą suvesti žemės sklypo kadastrinį numerį. Geriausia, jei tai daro žemės sklypo savininkas, prisijungęs per virtualius vartus per savo elektroninę bankininkystę.
Pagrindiniai žemės sklypo padalijimo etapai:
- Kreipimasis į savivaldybę: Žemės sklypo padalijimo procesas prasideda nuo savivaldybės institucijos, kurioje yra sklypas, leidimo gavimo.
- Sklypo matavimas ir projektavimas: Leidimą gavus, sklypas turi būti išmatuotas ir suprojektuotas projektuotojo.
- Plano tvirtinimas: Planas turi būti patvirtintas savivaldybės institucija, kuri išduos sklypo padalijimo aktą.
- Kadastriniai matavimai: Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
- Registracija: Užbaigus matavimus ir surinkus visus reikalingus dokumentus visi pokyčiai yra įregistruojami Registrų centre.
Žemės Sklypo Padalijimo Būdai
Yra trys pagrindiniai žemės sklypo padalijimo būdai:
- Žemės sklypo padalijimas tarp bendrasavininku, nustatant naudojimosi tvarkos planą: Šis žemės sklypo padalijimo būdas yra pats paprasčiausias, kadangi žemės sklypo plane, tarp bendrasavininkų, yra nurodomos skirtingos žemės naudojimosi dalys, tačiau žemės sklypo kadastrinis numeris lieka tas pats.
- Žemės sklypo padalijimas į dvi arba daugiau dalių: Tuo atveju, kai klientas pageidauja padalinti žemės sklypą ir pakeisti žemės sklypo paskirtį, visą reikalingą pagalbą teikia geodezininkas - matininkas paruošiant detalųjį žemės planą bei anksčiau jau minėta žemės formavimo ir pertvarkymo projektą.
- Žemės sklypo atidalijimas ir laisvė disponuoti savo nekilnojamu turtu: Žemės sklypo savininkui pasirinkus žemės sklypo atidalijimo būda, viena dalyką galima teigti vienareikšmiškai - šiuo atveju yra užtikrinta teisė visapusiškai disponuoti savo nekilnojamu turtu, kas reiškia kad yra suformuojami atskiri nekilnojamo turto vienetai.
Neretas atvejis, kai asmuo atstatantis nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties sklypą, kur viena sklypo dalis tai miško teritorija, kita dalis, skirta žemės ūkio veiklai, o trečia dalis, tai vienbučių ir dvibučių pastatų teritorija, kreipiasi į matininką dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Tokio projekto metu žemės ūkio paskirties sklypas padalijamas į tris skirtingos paskirties sklypus.
Suformavus sklypus ir patvirtinus projektą yra atliekami kiekvieno sklypo kadastriniai matavimai. Užbaigus matavimus ir surinkus visus reikalingus dokumentus visi pokyčiai yra įregistruojami Registrų centre.
Verta žinoti, kad keičiant sklypo paskirtį keisis ir žemės mokesčio dydis. Tačiau tuo pačiu metu keičiasi ir žemės rinkos vertė.
Todėl prieš pradedant bet kokius žemės formavimo arba pertvarkymo procesus patartina įvertinti situacija nekilnojamojo turto rinkoje ir apskaičiuoti galimas išlaidas.
Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo ar Atidalijimo Eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Reikalingi dokumentai
- Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el.
- Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
- Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.
Svarbūs patarimai
- Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti .
- Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el.
- Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.
- Registruokite pakeitimus: atlikę padalijimą, nepamirškite užregistruoti pakeitimų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sklypo reljefą, susisiekimo galimybes bei inžinerinių tinklų prieinamumą - tai gali turėti įtakos tiek pačiam padalijimo procesui, tiek būsimiems sklypo naudojimo planams.
Prieš pradėdami verta pasidomėti, ar yra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Dėl visų šių veiksnių rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus matininkus ir architektus, kurie padės išvengti klaidų bei užtikrins, kad procesas vyktų sklandžiai ir laikantis teisės aktų.
Žemės Sklypo Sujungimas
Žemės sklypo sujungimas vyksta pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką. Norint sujungti žemės sklypus, reikia pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Prašymą sujungti žemės sklypus gali pateikti vienas ar keli sklypų savininkai.
NŽT išnagrinėjusi prašymą, priima sprendimą dėl sklypo sujungimo. Žemės sklypo sujungimo išlaidas apmoka sklypo savininkai.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad yra keletas aplinkybių, kai sujungti žemės sklypus negalima.
Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų.
Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.
Yra trys situacijos sprendimo būdai - sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko.
Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Turbūt didžiausias naudojimosi tvarkos trūkumas yra toks, kad užstatymo rodikliai yra skaičiuojami ne kiekvienai sklypo daliai atskirai, bet visam sklypui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra daline nuosavybe valdomame sklype norint pradėti statybą teks gauti visų bendraturčių sutikimus. Siekiant apsisaugoti nuo nesutarimų, visuomet siūlome iš anksto susitarti su sklypo bendraturčiais visais galimais statybos klausimais.
Poilsis Privačioje Valdoje: Ką Reikia Žinoti?
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas primena, kad su vandens telkiniais besiribojančių žemės sklypų savininkai turi pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.
„Vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante“, - rašoma NŽT pranešime žiniasklaidai.
Aplinkos apsaugos departamentas antrino, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jūsų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama: „Tai galioja visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Manytina, kad negalioja privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose.“
Jeigu pakrantė yra užtverta neteisėtai ar pastebimi kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, galima apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu Aplinkos apsaugos departamentui.
Departamento atstovai įspėja, kad, nepaliekant laisvo 5 metrų priėjimo prie pakrančių, asmenims gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 90-90 eurų bauda.
Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50-300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 200-550 eurų bauda.
Aplinkos apsaugos departamento aiškinimu, asmenys prie vandens telkinio gali prieiti naudodamiesi tik viešais keliais ir priėjimais - eiti per privatų kiemą ar sklypą yra draudžiama.
O aptvertose privačiose teritorijose galima tik praeiti vandens telkinio krantu - ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.
Vis tik R. Golubovas paminėjo - jeigu privati nuosavybė nėra užtverta, asmenys savarankiškai be savininko žinios ir leidimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu.
T. y. ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Jis pridūrė, kad be savininko leidimo taip pat negalima naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra.
Aplinkos apsaugos departamentas įspėjo, kad žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo.
Yra numatoma ne tik teisė apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareiga ją sutvarkyti. Tad poilsiautojai turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis, kad čia esančios šiukšlės būtų surinktos ir išvežtos ar išneštos.
Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžė, kad savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jie jo žemėje šiukšlina, pažeidinėja viešąją tvarką (triukšmauja) ir pan.
Už šiukšlinimą poilsiautojai gali gauti įspėjimą arba 30-90 eurų baudą.
Departamentas primena, kad 20-60 eurų baudą galima gauti ir už žvejybos pažeidimus (pvz., kai žvejojama be leidimo ar pan.).
Netinkamose vietose kūrenant laužus ar naudojant atvirą ugnį asmenims skiriama 20-50 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 50-110 eurų bauda.
O ženkliai didesnės baudos - nuo 560 iki 1200 eurų - asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.
R. Golubovas paminėjo, kad motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.
Aplinkos apsaugos departamento teigimu, statant transporto priemonę kelio pakraštyje yra būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Departamento atstovai pažymėjo, kad transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais: „Teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.“
Pašnekovai primena, kad prie ežero vykstantiesiems automobiliu ar kita keturrate transporto priemone yra būtina laikytis pakrančių apsaugos juostos reikalavimų: „Nestatyti transporto priemonės arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų.“
Pasak Aplinkos apsaugos departamento, neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą. Jei dėl to sužalojama ar sunaikinama žolinė danga arba miško paklotė, jau skiriama 140-300 eurų bauda.
Kaip Elgtis su Įsibrovėliais?
Pastebėję, kad artinasi mūsų mašina, pasistengia kuo greičiau iš tos vietos dingti. Ar ženklas „Privati valda“ kažkiek gelbėtų nuo įsibrovėlių ir kokia atsakomybė būtų taikoma asmenims, vaikštantiems po svetimą sodą, lendantiems į privačią valdą? Kol kas tokios galimybės neturime, tačiau labai norėtųsi kažkaip tramdyti įsibrovėlius. Gal išeitis - ir filmavimo kameros?
Pagal teismų praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tačiau saugoma teritorija nebus laikoma teritorija, kuri nėra skirta materialinėms vertybėms saugoti.
Antra, žemės sklypo savininkas turėtų pagalvoti apie žemės sklypo teritorijos aptvėrimą, nes tik esant aptvertai privačiai teritorijai patekimas į žemės sklypą bus laikomas neteisėtu.
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės jums geriau suprasti, ką reiškia turėti privačią namų valdą, kokie yra jūsų įsipareigojimai ir teisės, bei kaip elgtis įvairiose situacijose.