Beseimininkio turto nustatymas CPK sąlygos

Civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Teisinis sprendimas dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vieninteliu tikslu, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistojo subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t.

Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi priešingos nuomonės. Pirmoji nuomonė, kad vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis ir reiškia proceso civilinėje byloje tęsinį. Šios nuomonės šalininkai, vykdymo procesą laiko savarankiška civilinio proceso stadija, mano jį turint būti reguliuojamą Civilinio proceso kodekso normų ir apibūdina kaip paskutinę bylos, iškeltos pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, stadiją, kai ieškovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą. Ir išties daugelyje šalių vykdymo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos.

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Vykdytini ne tik teismo sprendimai.

Vykdomasis raštas yra pagrindinis vykdomasis dokumentas. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrole. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų.

Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau šis sąrašas nėra labai detalus ir jai nesivadovauti sąžiningumo principu, galima pažeisti skolininko interesus. Šiai išieškojimo iš turto eilei. Šiuo atveju labiau yra ginamos išieškotojo teisės, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti. Šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nes skirtingai nei bendrojoje dalinėje nuosavybėje joje nėra skolininko dalies konkretaus apibrėžtumo.

Pasak, Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karučiūnienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai.

Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turės išieškoti priteistą sumą. Išieškotojo pinigai už teismo sprendimo vykdymą bus pagrindinis antstolio pajamų šaltinis. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas. Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nušalinimus. Antstolis gali būti nušalintas esant nurodytiems pagrindams, kurie yra tokie patys kaip ir teisėjams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas.

Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vakars valstybių teisėje laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip buvo nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko pasaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininks teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize. Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas.

Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui.

CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šiuos terminus nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymu nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.

Turto realizavimas tai svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemones. Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Pagal CPK.. str. Areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinius popierius viešosios apyvartos tarpininkus. Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius.

Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo. Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas. Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalių: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus.

Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta „žymiai mažesnės kainos“ sąvoka.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas. Taip Europos Sąjungoje deklaruojams Subalansuotos vykdymo proceso šalių - išieškotojo ir skolininko teisės. Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinis, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos šių asmens procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuoja.

Lietuvos teismų sistema

tags: #beseimininkio #turto #nustatymas #cpk