Gyventojų Finansinio Turto Valdymas Lietuvoje

Valstybės ekonominė bei socialinė raida yra glaudžiai susijusi su finansų sistema ir jos tobulumu. Finansų sistema daro poveikį ekonomikai, socialiniams bei kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius. Nuo išteklių kiekio, formavimo bei panaudojimo būdo priklauso ūkio vystymasis, visuomeninių poreikių tenkinimas, valdžios ir valdymo įstaigų išlaikymas ir kita. Priklausomai nuo to, kaip vykdoma finansų politika, nuo valstybinio turto apimties priklauso finansinių išteklių formavimo mastas, tai yra valstybės ekonominis pamatas.

Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Suverenumo, fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naujosios informacinės technologijos pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos. Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos - įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola - labai panašios visame pasaulyje.

Lietuvos Finansų Struktūra - Institucinis Aspektas

Valstybės finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Remiantis daugeliu literatūros šaltinių, galima teigti, kad valstybės finansų ekonominis turinys yra nevienareikšmis; į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos kelios savarankiškos grandys, kurių kiekviena atlieka specifinę funkciją. Atlikus literatūros šaltinių analizę pastebėta, kad į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos šios grandys:

• Įvairių valstybės valdymo lygių biudžetai:
  • federalinis - valstybės;
  • federacijos subjektų - valstijų, žemių, sričių, regionų ir t.t.;
  • vietiniai - savivaldybių.
• Nebiudžetiniai fondai arba specialūs vyriausybiniai fondai.
• Valstybinis kreditas.
• Valstybinių įmonių finansai.

Lietuvos finansų sistemą sudaro dvi grandys: ūkio subjektų finansai (išteklių savininkų) ir valstybės finansai.

Įmonių finansų grandis apima finansinius ekonominius santykius, susijusius su įmonių finansinių išteklių sudarymu ir jų panaudojimu (žr. 1 pav.). Įmonių finansai susiję su bendro nacionalinio produkto gamyba ir panaudojimu. Įmonių finansų grandis yra svarbi kaip kuriamoji grandis. Pagal Keinso koncepciją, nacionalines pajamas kuria visi visuomenės nariai. Kuo daugiau nacionalinių pajamų sukurs visuomenė, tuo didesnė jų dalis bus perskirstoma per finansų sistemos grandis ir dėl to bus sukurti didesni valstybės piniginiai fondai (finansiniai ištekliai).

Valstybės finansų grandis padeda perskirstyti nacionalines pajamas per įvairius mokesčius ir mokėjimus ir dalį šių pajamų sukaupti centralizuotuose valstybės fonduose (žr. 2 pav. Valstybės fondams priklauso:

1. Valstybės biudžetas;
2. Valstybinis socialinis draudimas;
3. Turto ir asmens draudimas;
4. Privalomasis sveikatos draudimo fondas;
5. Valstybės kreditas;
6. Specialūs valstybės fondai.

Valstybės biudžeto pagrindu sukuriamas pats didžiausias valstybės centralizuotų finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir paskirstoma didžioji šalies nacionalinių pajamų dalis (per nustatytą mokesčių ir įmokų sistemą, kurias moka įmonės ir gyventojai). Šio fondo lėšos panaudojamos vadovaujantis vyriausybės patvirtintais norminiais aktais ar priimtais įstatymais. Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sudaro nacionalinį biudžetą.

Per socialinio draudimo grandį sukuriamas valstybės socialinio draudimo fondas. Šio fondo sudarymo ir reguliavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo įstatymas. Jo Sudarymo šaltinis -socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sudaromos iš darbdavių ir darbuotojų įmokų (atitinkamai 31 proc. ir 3 proc. nuo darbo užmokesčio sumos). Šio fondo lėšos panaudojamos materialinei paramai teikti darbuotojams nuolatinio arba laikino nedarbingumo atveju. Tai -senatvės ir invalidumo pensijos, nedarbingumo ir kitos pašalpos.

Per turto ir asmens draudimą sukuriamas turto ir asmens draudimo fondas. Šio fondo sudarymo šaltinis - draudimo įmokos, kurias nustatyta tvarka perveda draudėjai už apdraustą turtą ar asmenį. Draudėjai gali būti įvairių tipų įmonės, įstaigos ir gyventojai.

Per valstybės kredito grandį sudaromas valstybės skolinamųjų išteklių fondas. Šio fondo sudarymo ištekliai - lėšos, gautos parduodant valstybės paskolų obligacijas gyventojams ar organizacijoms. Dar gali būti išleidžiami iždo vekseliai.

Su valstybės kreditu susijusi valstybės vidaus skola.

Finansų sistemos schema

Lietuvos Respublikos Biudžetas

Lietuvos Respublikos biudžetas yra stambiausias centralizuotas piniginis fondas, kurio sudarymu ir panaudojimu rūpinasi ir už jį visiškai atsako Lietuvos vyriausybė. Tai yra svarbiausia grandis Lietuvos finansų sistemoje. Biudžeto pagalba vyriausybė gali sukoncentruoti savo rankose didžiąją nacionalinių pajamų dalį, perskirstydama jas finansiniais metodais. Todėl biudžetas yra pagrindinė finansinė bazė numatytoms valstybės funkcijoms vykdyti. Šioje finansų sistemos grandyje sukaupiamos, sukoncentruojamos didžiausios Lietuvos Respublikos pajamos ir finansuojamos svarbiausios valstybės išlaidos, susijusios su jos funkcijų vykdymu. Biudžete tarpusavyje susiejami pagrindiniai finansiniai elementai - mokesčiai, skolos ir išlaidos.

Biudžete sukauptų piniginių lėšų dėka valstybė įgyvendina savo pagrindines politines funkcijas ir uždavinius, kurie susiję su valstybės interesų gynimu tiek vidaus, tiek išorės atžvilgiu. Valstybės biudžetas taip pat panaudojamas valstybės ekonominiams procesams reguliuoti. Per biudžeto pajamų ir išlaidų mechanizmą valstybė daro įtaką visuomeninei gamybai, siekdama skatinti jos augimą, gyventojų užimtumą, palaikyti būtiną vartojimo ir realizacijos lygį.

Valstybės biudžetas glaudžiai susijęs ir su kitomis finansų sistemos grandimis. Jis yra lyg koordinuojantis centras, galintis suteikti kitoms grandims būtiną finansinę pagalbą. Ta pagalba gali būti suteikta biudžeto subsidijų, kreditų, garantijų forma ir gali garantuoti daugiau mažiau normalų kitų finansinių grandžių finansavimą.

Lietuvos Respublikos Biudžeto Sandara

Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro: savarankiškas LR valstybės biudžetas ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Taigi, LR nacionalinį biudžetą sudaro LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma (žr. 3 pav. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara

Nacionalinio biudžeto pajamos

Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos.

Lietuvos Respublikos biudžetinėje sistemoje skirstoma bei perskirstoma nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valstybės valdymo įstaigoms išlaikyti, krašto apsaugai ir kitoms reikmėms. Vietos savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.

Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų (išlaidų) sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas LR Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

Europos Sąjunga nenustato biudžetinės sistemos modelio, kurį valstybės ES narės turėtų įdiegti, tačiau jos turi užtikrinti gerą finansinį Europos Sąjungos biudžeto išteklių ir išlaidų valdymą. Biudžetas turi būti tvarkomas taip, kad būtų galima efektyviai valdyti lėšas, einančias iš ES biudžeto ir į jį. Diegiant gerą finansų ir biudžeto valdymo praktiką, Lietuvoje nuo 2002 metų buvo vykdoma biudžetinės sistemos reforma. Ja siekiama pagerinti LR valstybės biudžeto planavimą ir biudžeto procedūras, patobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, padidinti procesų viešumą ir skaidrumą. Nuo 2002 metų buvo reformuoti 23 nebiudžetiniai fondai: dalis jų buvo panaikinta, o kitus pradėta perskirstyti per nacionalinį biudžetą. Nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi ir per nacionalinį biudžetą arba Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondas kaip specialioji programa pradedama perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002 m. sausio 1 d.

Į biudžeto programas buvo transformuojami šie fondai: Valstybinis sveikatos fondas, Eksporto skatinimo fondas, Energijos taupymo fondas, Kaimo rėmimo fondas, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. Į specialias biudžeto programas transformuojami šie fondai: Žemės reformos fondas, Valstybinis gamtos apsaugos fondas, Miško fondas, LR kelių fondas, Bendrasis paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti fondas. Valstybės biudžeto vieningą pajamų ir išlaidų klasifikaciją nustato LR Finansų ministerija. Lietuvos respublikos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos 2000 - 2007 metais pateikiamos 1 lentelėje.

Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų grupavimo pagrindą sudaro ekonominė klasifikacija pagal pajamų šaltinius. LR valstybės biudžeto pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą. Biudžeto asignavimai (išlaidos) naudojami valstybės funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą. Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondas, kaip specialioji programa, pradėtas perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002 m.

ES fondų įsisavinimo schema

Valstybinis Kreditas

Ypatinga vieta finansų sistemoje tenka kreditui. Priklausomai nuo kreditavimo pobūdžio, to proceso dalyvių ir šaltinių, kreditas skirtomas į tam tikras rūšis: bankinį, valstybinį ir vartotojiška. Bankinį kreditą teikia bankai ūkio subjektams ir gyventojams. Valstybinis kreditas yra toks, skolinasi valstybė iš šalies ūkio subjektų, taip pat iš užsienio šalių kreditorių (bankų, kitų ūkio subjektų). Be privalomų įmokų į nacionalinį biudžetą ir kitus fondus, valstybės pajamos taip pat yra formuojamos skolinantis laikinai laisvas kitų subjektų lėšas. Tokiu būdu atsiranda valstybinio kredito santykiai kaip savarankiška finansinių santykių rūšis. Valstybinis kreditas - tai tokie finansiniai-ekonominiai santykiai, kai valstybė skolinasi kitų subjektų lėšas, siekdama padengti nuosavų lėšų trukumą ir reguliuoti nacionalinės valiutos apyvartą.

Valstybinis kreditas padeda įgyvendinti šiuos valstybės uždavinius:

1. kompensuojamas valstybės nuosavų pajamų trūkumas;
2. finansuojamos valstybės investicijos;
3. papildomos įmonių apyvartinės lėšos;
4. padengiamos išlaidos, susijusios su valstybės skolos aptarnavimu (paskolų grąžinimas, palūkanų mokėjimas).

Valstybinio kredito santykiams būdinga:

• valstybė tokiuose santykiuose yra skolininkas. Ji laikinai skolinasi lėšas iš kitų juridinių ir fininių asmenų, kurie vadinami valstybiniais kreditoriais;
• valstybė pati nustato skolinimosi sąlygas, terminus, paskolų naudojimo ir grąžinimo terminus;
• valstybės kreditoriai gali būti įvairūs subjektai, kurie gali laikinai paskolinti lėšų valstybei.

Pagal santykius su Lietuva valstybės kreditoriai gali būti: vidaus ir užsienio. Vidaus kreditoriai - LR juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie skolina lėšas valstybei pagal paskolų sutartis ir kitus skolos dokumentus. Užsienio kreditoriai: užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio bankai beik iti juridiniai ar fiziniai asmenys.

Valstybės imamos paskolos nėra užtikrinamos turtu. Pagal įstatymą LR turtas negali būti įkeistas užtikrinant LR skolos įsipareigojimus. Taip pat tokiai skolai padengti negalima naudoti LR aukso ir užsienio valiutos atsargų. LR paskolos padengiamos iš valstybės pajamų ir iš naujai imamų paskolų.

Bendra skolinimosi taisyklė - valstybės paskolos imamos pinigais. Tačiau išimtiniais atvejais leidžiama imti paskolas ir materialinėmis vertybėmis, pavyzdžiui, kai silpna valstybės nacionalinė valiuta.

Paskolų pavidalu gautos valstybės paskolos netampa viešaja nuosavybe. Todėl pasibaigus paskolos terminui arba kreditoriui pareikalavus, suteiktos lėšos turi būti grąžinamos jų savininkui (kreditoriui).

Valstybė turi teisę skolintis lėšas tik laikydamasi tam tikrų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t.y. principų. Jie yra tokie:

1. valstybės skolos limitavimo (ribojimo) principas. Pagal LR įstatymą valstybė turi teisę skolintis lėšas neviršydama metinių skolinimo limitų. Tokius limitus kiekvienais metais tvirtina Seimas, kuomet prima tų metų Valstybės biudžeto įstatymą.
2. savanoriškumo principas. Tiek vidaus, tiek užsienio kreditoriai turi teisę savanoriškai pasirinkti kreditavimo terminus bei formas, taip pat nustatyti paskolos dydį.
3. atlygintumo principas. Bendra taisyklė - valstybė už gautas paskolas įsipareigoja mokėti atlyginimą pinigais arba materialinėmis vertybėmis. Tokie išmokėjimai mokami kretoriui periodiškai, nuistatytais arba vieną kartą pasibaigus kreditavimo terminui.
4. grąžintinumo princip...

tags: #referatas #gyventoju #finansinio #turto #valdyms