Detalusis planas - tai dokumentas, kuris nustato teritorijos naudojimo ir statybos sąlygas. Tačiau dažnai detalieji planai sukelia gyventojų nepasitenkinimą ir ginčus. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis atvejus, kai detalieji planai sukėlė dideles diskusijas ir teisinius ginčus Lietuvoje.
Bendrasis planas - vienas iš svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų. Šaltinis: vilnius.lt
Daugiabučio Baltų pr. 59A projektiniai pasiūlymai Kaune
Šilainių gyventojai kreipėsi į Kauno architektūros ir miesto planavimo skyrių (KAUET) dėl daugiabučio Baltų pr. 59A projektinių pasiūlymų. Gyventojai teigė, kad projektiniai pasiūlymai nėra tinkamai suderinti su gretimybėmis, yra agresyvūs ir kelia socialinę įtampą.
N.Danielienė-Tsebriy pažymėjo: "Apskritai, nors šis projektas ir patenkina Bendrojo plane numatytą leistiną užstatymo intensyvumą, įvertinus kontekstą matyti, jog siūlomas užstatymas per intensyvus."
Viena iš problemų - automobilių parkavimas. Gyventojai šiuo metu stato automobilius valstybinėje žemėje, kuria nuo seno naudojasi, šalia žemės sklypo Baltų pr. 59A ribos.
N.Danielienė-Tsebriy teigė, kad Savivaldybė turėtų pasinaudoti Teritorijų planavimo normų rekomendacijomis ir pareikalauti parengti žemės sklypo Baltų pr. 59A detalųjį planą, nustatant teritorijos naudojimo tipą, UT ir UI.
R.Palys (rašytinė nuomonė) pažymėjo: "Pirma - blokas prieš bloką 5 metrų atstumu yra absurdas. Langai prieš langus. Dauguma butų per savo langus matys kito bloko sieną, tai kaip su vaizdais? Antra, pastatas ant postamento- stilobato išsikišusio į šonus, mano nuomone, primins paminklo pagrindą ir atrodys baisiai. Nedraugiškas aplinkai. Trečia, sklypo aptvėrimas tvora nepriimtinas kaip svetimkūnis - atrodys iššaukiančiai esamame suformuotame laisvo planavimo rajone. Tai nehumaniška ir asocialu aplinkinių gyventojų atžvilgiu."
Kaip būti efektyviu diskusijų dalyviu
Veterinarijos klinikos Užnemunės g. projektas Kaune
Kauno miesto savivaldybėje svarstytas LSMU Veterinarijos ligoninės projektas, planuojamas Užnemunės g. 3. Sklypas suformuotas žemės pertvarkymo projektu, o ne detaliuoju planu.
V.Kuliešius teigė, kad sklypo altitudė yra apie 4 m žemiau Užnemunės gatvės, kuri jau nėra užliejama. G.Balčytis pabrėžė, kad be potvynių problemos sprendimo projektuoti neįmanoma.
N.Danielienė-Tsebriy atkreipė dėmesį, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto punkte rašoma, ką daryti, kai teritorija gali būti užliejama - pateikti viso kvartalo sprendinius potvynių atveju.
N.Stanionis teigė: "Remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (2019 m. birželio 6 d. Nr. Sklypas nesiriboja su upe betarpiškai - turi būti apibrėžta, kaip teritorija bus tvarkoma. Jei bus numatyti brangūs sprendimai dėl tereno pakėlimo, konkursas neįvyks."
Diskusijų metu buvo pabrėžta, kad konkurso sąlygose turi būti aiškiai apibrėžta, kas turi būti projektuojama - ar turi būt projektuojama krantinė. Taip pat išreikštas susirūpinimas, kad atsiras dar viena krantinės dalis, atimta iš žmonių.
V.Merkevičius teigė: "Sunku įsivaizduot, kaip buvo suformuotas sklypas, žinant, kad jis negali būt naudojamas statybai."
Teritorija, susijusi su Ąžuolynu (įsiterpusio sklypo, Vydūno al.)
Kauno miesto savivaldybėje svarstyta teritorija, susijusi su Ąžuolynu (įsiterpusio sklypo, Vydūno al.). G.Janulytė-Bernotienė teigė, kad LAS KS ir KAUET turi skubiai parengti raštą.
R.Palys (rašytinė nuomonė) kategoriškai nepritarė bet kokiai invazijai į Ąžuolyną, taip pat ir parkingui, teigdamas, kad tai darko vienintelę Europoje ąžuolų sengirę mieste.
N.Blaževičienė teigė, kad svarbus ne tik transporto aspektas, kiek paties ąžuolyno. A.Kiaunienė išreiškė nuostabą, kodėl staiga prireikė parkavimo Ąžuolyne, teigdama, kad Ąžuolyno lankytojams jo nereikia.
A.Kiaunienė pabrėžė, kad Ąžuolynui suteiktas nacionalinis statusas - jis saugomas nacionaliniu lygmeniu.
Ąžuolynas - saugoma teritorija Kaune. Šaltinis: kaunas.lt
Daugiabučio namo statybos Č. Sasnausko gatvėje Kaune
Kauno Žaliakalnyje, Č. Sasnausko gatvėje, jau ne vienerius metus vyksta aistros dėl daugiabučio namo, pažymėto 23-iuoju numeriu. Šalia baigiamo statyti daugiabučio gyvenanti moteris sako: „Matome pro langus - name vyksta vidaus darbai, gal kas nors jau ir butus įsirenginėja. Žmonės kalba, kad tame name teliko keli neparduoti butai“.
Ši istorija prasidėjo dar 2012 metais, kai buvo patvirtintas detalusis planas, numatantis Č.Sasnausko g. 23 statyti 5 aukštų 15 butų namą, vėliau projektas praplėstas ir čia atsirado net 6 aukštų ir 21 buto gyvenamasis namas.
Praėjusių metų liepos 5 dieną Kauno apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą dėl namo statybų. Jis buvo apskųstas, tačiau lapkritį Lietuvos aukščiausiasis teismas atmetė skundus ir nutartis įsigaliojo.
Pagal ją kovo 7-ąją sueina terminas, iki kurio namo statytojai bendrovei „Juice & Water Group“ leidžiama pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties daugiabutį pastatą taip, kad visas statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Teismo sprendimu dalį statinio griovimo išlaidų turi dengti pats statytojas (35 proc.), dalį - statinį projektavęs Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuras (5 proc.). Didžioji išlaidų dalis atitektų Kauno miesto savivaldybės administracijai, išdavusiai statybos leidimus pastatui, kurio brėžiniuose - šiurkščios klaidos ir pažeidimai.
Pagrindiniai pažeidimai:
- Pastatytas nesilaikant normatyvinių atstumų iki V.Jusevičiui priklausančio sklypo Č.Sasnausko g. 25 ir Savanorių pr. 168 sklypo ribų.
- Sklype pažeidžiamas ir užstatymo tankumo (ploto) bei intensyvumo atitikimas detaliajam planui.
- Yra ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, parkavimo vietų trūkumas ir žaliosios zonos ploto trūkumas.
Nepaisant teisminių procesų, butai šiame name nuo pat jo statybų pradžios 2018 metų pabaigoje visą laiką buvo intensyviai pardavinėjami.
S.Bulatovas paklaustas ar turi planą, kaip ištaisys šio namo trūkumus, atsakė: "Nėra ką ten taisyti. Teismai neleido griauti. Aukščiausiajame teisme yra praktika, kad neleidžia griauti, kai namas yra 99 proc. baigtumo."
Verslo centro statybos Sėlių gatvėje Vilniuje
Sėlių g. 29 namo gyventojai dar vasarą kreipėsi į 15min, tikindami, kad jiems priešais langus ketinama pastatyti per didelį ir per aukštą pastatą, o Vilniaus savivaldybė esą visada stoja verslo, o ne gyventojų pusėn.
Vilnius.lt paskelbtoje informacijoje teigiama, kad siekiama koreguoti dar 1995 metais patvirtintus Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinius „keičiant sklypo Sėlių g. 48 daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritoriją, nustatant užstatymo intensyvumą, užstatymo tankį, statinių aukštį ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus, neviršijant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytų užstatymo reglamentų“.
Gyventojai tvirtina norį bent kokios nors savivaldybės reakcijos paisant jų gyvenimo kokybės. Savo rašte jie surašė visas pretenzijas, kurių turi dėl sklypo detaliojo plano koregavimo procedūrų.
Rašte sudėtos pretenzijos dėl keičiamos žemės sklypo paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pastatas esą yra per aukštas šiam rajonui, jis dengs šviesą kaimynams, taip pat daugės automobilių, kartu didės užterštumas.
Bendrovės atsakyme rašoma, kad detaliojo plano koregavimas vykdomas laikantis įstatymų, gyventojų pretenzijos dėl pablogėsiančio apšvietimo jų name neteisingos ir nepagrįstos, kaip ir neviršijamas užstatymas, neįtikino statytojų ir argumentai dėl didėsiančio užterštumo dėl didesnio automobilių srauto.
Naujo teismų komplekso projektas Šeimyniškių skvere Vilniuje
Vilniuje planuojama statyti naują teismų kompleksą Šeimyniškių skvere. Šiuo metu projektas jau yra galutinai parengtas. Bendras pastato plotas bus 20 600 kv. metrų, kartu su požemine dalimi, o tik antžeminė dalis užims 14 300 kv. metrų. Detalusis planas leidžia apie 16 tūkst. kv. metrų.
Gyventojų bendruomenę neramina tai, kad iš jų bus atimtas nemažas sklypas žalios erdvės, kuriame leidžia laiką ne tik vaikai, bet ir senjorai bei augintinius turintys aplinkiniai gyventojai. Nepasitenkinimą kelia ir tikimybė, kad šioje vietoje padidės triukšmas, oro tarša, susidarys didelės spūstys dėl padidėjusio transporto srauto.
Gyventojų bendruomenę stebina tai, kad savivaldybė nesiekia išsaugoti žaliųjų erdvių ir nesistengia gerinti žmonių gyvenimo kokybės, nenori bendrauti su visuomene.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad šiuo metu gyventojams yra sukilusios emocijos ir pirmiausia reikėtų nusiraminti bei ramiai išdėstyti savo argumentus.
Anot jo, tai, kad žmonės nebegalės statyti savo automobilių nemokamoje aikštelėje, negali būti argumentas stabdyti tokias investicijas ir boikotuoti pastatą, kuris atitinka valstybės ir viešąjį interesą.
Daugiabučio statybos Pievų Tako gatvėje Klaipėdoje
Klaipėdoje, Pievų Tako gatvėje, planuojamos naujos daugiabučio statybos. Pačių verslininkų ir projektuotojų iniciatyva parengti nauji projektiniai pasiūlymai buvo paviešinti liepos viduryje.
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad kaip ir anksčiau čia projektuojamas devynaukštis, tačiau jau numatyta mažiau - 54 butai (anksčiau planuoti 58). D. Lijana Strikauskienė teiravosi, kaip statytojai žadate užtikrinti, kad statybų metu nebus viršijama oro, vibracijos, taršos normos, kai iki kitų sklypų ribos „yra 3 metrai” ir kas atsakytų, jei greta esantys namai pradėtų griūti.
Gyventojai su „Atvira Klaipėda” pasidalino kreipimosi į Klaipėdos merą ir Savivaldybės administracijos direktorių kopija. Teiginiai iš gyventojų skundo, skirto Klaipėdos savivaldybei, Lietuvos architektų rūmams, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos m. agentūrai, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos m.
Projekte numatyti 54 butai, tačiau lengvųjų automobilių parkavimo vietų skaičius projekte nenurodytas, pateikiant tik brėžinius su menamomis parkavimo vietomis. Mums net sunku įsivaizduoti, kur šioje aplinkoje bus pėsčiųjų, dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelės.
Mūsų bendruomenė tikisi ir imsis priemonių, kad toks projektas nebūtų patvirtintas, nebūtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai.
Išvados
Apžvelgus įvairius atvejus, susijusius su detaliojo plano įgyvendinimu Lietuvoje, galima pastebėti, kad dažnai kyla nesutarimų tarp gyventojų, savivaldybių ir statytojų. Gyventojai nerimauja dėl aplinkos kokybės, žalios erdvės išsaugojimo, triukšmo, oro taršos ir padidėjusio transporto srauto. Statytojai, savo ruožtu, siekia įgyvendinti projektus, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų ekonomiškai naudingi.
Siekiant išvengti konfliktų ir užtikrinti darnią plėtrą, svarbu, kad savivaldybės atvirai bendrautų su visuomene, atsižvelgtų į gyventojų nuomonę ir ieškotų kompromisų. Taip pat svarbu, kad statytojai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, atsižvelgtų į aplinkosaugos standartus ir kurtų projektus, kurie būtų draugiški aplinkai ir gyventojams.
tags: #reakriacine #paskirtis #detalusis #planas