Žemės Sklypų Bendraturčių Sutikimo Reikalavimai Statyboms Lietuvoje

Statant bet kokius statinius bendros nuosavybės teise valdomame žemės sklype, būtina atsižvelgti į galiojančius teisės aktus ir reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atkreipia dėmesį, kad statinių išdėstymas sklype turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius reikalavimus, architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimus bei apribojimus.

Šiame straipsnyje aptariami žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį pagrindą, procedūras ir teismų praktiką. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su žemės sklypo bendraturčių sutikimu statybos atveju, įskaitant minimalius atstumus, sanitarinius reikalavimus ir teisinius pagrindus.

Teisiniai Aspektai ir Bendraturčių Sutikimas

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl, jei naudojimosi bendraturčių valdomu žemės sklypu tvarkoje statinių statybos galimybės ir sąlygos neaptartos, tokiu atveju bet kokius statinius statyti galima tik atskiru bendraturčių sutarimu.

Esant nesutarimams, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimosi tvarkoje nustatytos sklypo dalys nėra atskiri sklypai, šių dalių ribos nelaikytinos sklypų ribomis ir šiuo reglamentu nustatyti reikalavimai dėl atstumų iki sklypo ribų netaikytini sklypo dalių ribų atžvilgiu.

Bendraturčių valdomame žemės sklype bet kokio statinio statytojas (jei naudojimosi bendraturčių valdomu žemės sklypu tvarkoje neaptartos statinių statybos galimybės ir sąlygos) privalo vykdyti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus).

Svarbu: Prieš pradedant bet kokias statybas bendros nuosavybės sklype, būtina išsiaiškinti visus teisinius ir techninius reikalavimus, taip pat gauti visų bendraturčių sutikimus raštu.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja apie reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti, kai sklype yra keli savininkai. Vadovaujantis Statybos įstatymu, asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą (SLD), turi atitikti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Įstatyme nurodyta, kad SLD išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu.

Atsižvelgiant į tai, bendraturčių valdomame žemės sklype naujo statinio statytoju gali būti bet kuris vienas iš sklypo bendraturčių, investuojantis lėšas į statybą ir kartu atliekantis užsakovo funkcijas. T. y. sklypo bendraturčiai, kurie neinvestuoja lėšų į statybą ir kartu neatlieka užsakovo funkcijų, nelaikytini statytojais.

Sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai privalomi dėl statybos vykdymo bendraturčių valdomame žemės sklype ir pateikiami kartu su Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiu asmens prašymu išduoti SLD. Statytojo (užsakovo) funkcijas, bet ne statytojo teisę, statytojas gali pavesti įgyvendinti statinio statybos valdytojui (juo gali būti ir ne sklypo bendraturtis) pavedimo sutarties tarp įgaliotojo - statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio - statinio statybos valdytojo pagrindu.

Tuo atveju, jeigu visi sklypo bendraturčiai investuoja lėšas į statinio (-ių) sklype statybą, statytojo teisei įgyvendinti (gauti SLD, atlikti kitus konkrečius veiksmus) gali įgalioti vieną iš bendraturčių, Civilinio kodekso (CK) nustatyta tvarka sudarę jungtinės veiklos sutartį.

Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. įtvirtinta, kad vienas iš statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtinų dokumentų yra žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus.

Įsivaizduokite, kad nesutampa bent vienas ar daugiau patalpų ir žemės sklypo savininkų. Vadinasi, automatiškai atsiranda reikalavimas gauti visų 100 procentų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Ir visiškai nesvarbu, kad jau esate gavę daugumos patalpų savininkų rašytinius sutikimus pagal visus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Praktikoje teko susidurti su sklypais, kurie turi daugiau nei vieną dešimtį bendraturčių, iš kurių kai kurie net nevaldo nuosavybės teise jokių patalpų.

Nereikia pamiršti, kad kalbama tik apie tam tikros patalpos paskirties keitimą, pavyzdžiui negyvenamųjų patalpų pastogėje pavertimą gyvenamosiomis, ar kapitalinį remontą nekenkiant namo konstrukcijoms. Tai reiškia, kad dažniausiu atveju žemės sklypui tai neturės absoliučiai jokios reikšmės.

Gauti visų sklypo bendraturčių sutikimus būtų proporcingas reikalavimas nebent keičiant viso pastato paskirtį ar didžiosios namo patalpų dalies paskirtį, dėl ko gali atsirasti reikalavimas keisti ir viso pastato paskirtį. Neseniai su analogiška situacija susidūrė ir klientas, norėdamas įsirengti butą vietoje palėpėje esančių negyvenamųjų patalpų ir gavęs daugumos namo patalpų savininkų sutikimus pagal visus teisės aktų reikalavimus.

Pasirodo, kad tiek Statybos inspekcija, tiek ir Aplinkos ministerija neoficialiai sutinka, kad reikalavimas gauti visų sklypo bendraturčių sutikimus yra neadekvatus ir rengiant teisės aktus buvo palikta nelogiškų apsunkinimų statytojui. Būtent dėl šios priežasties pateiktas Aplinkos ministerijai prašymas dėl teisės aktų pataisymo.

Norint atlikti patalpų kapitalinį remontą ar keičiant jų paskirtį yra būtina gauti daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų sutikimus. Tai yra suprantamas reikalavimas kuriuo apsaugomos jų teisės. Taip pat nėra pernelyg apsunkinamas ir patalpų, kurioms keičiama paskirtis ar atliekamas kapitalinis remontas, savininkas, kadangi reikalavimas yra pakankamai adekvatus.

Prašymo ir Dokumentų Pateikimas

Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema ,,Infostatyba“.

Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį.

Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo datos jį patikrina.

Statybą Leidžiančių Dokumentų Išdavimas

Statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.

Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ informuojamas, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo kopiją.

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį. Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).

Sutikimas vykdyti statybos darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams, todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad ir aiškinant vienašalį sandorį tikrųjų jį sudariusio asmens ketinimų nustatymo principas nėra mažiau patikimas, nei kiti sutarčių aiškinimo metodai, nes ir aiškinant vienašalį sandorį nustatoma būtent jo sudarymo metu egzistavusi (o ne nagrinėjant bylą ar dar kažkada buvusi, kaip teigta kasaciniame skunde) jį sudariusio asmens valia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla Nr. e3K-3-157-381/2024 teisėjų kolegija išaiškino, kad siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be kita ko, būtina pateikti visų bendraturčių rašytinius sutikimus arba butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą, kuriuo pritariama atitinkamiems statybos darbams ar statinio ar jo dalies paskirties keitimui.

Vertinant, kuris iš nurodytų būdų taikytinas pastato bendraturčių ar pastato kitų patalpų savininkų sutikimams gauti konkrečiu atveju, būtina nustatyti, ar teisiniai santykiai susiklostę tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę į kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, ar tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių.

Minimalūs Atstumai ir Sanitariniai Reikalavimai

Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, normuojami mažiausi leistini atstumai:

• Priešgaisriniai atstumai: tarp namų ir kitų pastatų nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.
• Sanitariniai atstumai: tarp namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių, priklausomai nuo jų paskirties, nustatomi pagal Reglamento 2 priedą.
• Atstumai, užtikrinantys statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą: tarp statinių ir inžinerinių tinklų jų apsaugos zonose - nustatomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo nuostatas; tarp želdinių ir statinių elementų - nustatomi pagal Reglamento 3 priedą.
• Atstumai, užtikrinantys trečiųjų asmenų interesų apsaugą: nustatomi pagal Reglamento 8 priedą.

Reglamento 8 priedo 3 punkte nurodoma, kad šiame priede reglamentuoti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.

Pastatų (priestatų) sanitariniai atstumai iki gretimo sklypo pastatų (priestatų) turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 2 priede. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Toks sutikimas reikalingas ir tuomet, kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos.

Pagrindiniai reikalavimai statyboms bendro naudojimo žemės sklype

Atstumai nuo pastatų ir kaimyno sutikimas

Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumams tarp pastatų ir sklypo ribų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šiais atstumais, leidimais ir kaimynų sutikimais.

Pagrindiniai reikalavimai

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau - STR).

STR aiškiai nurodo, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.

Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.

Svarbu: Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.

Kada reikalingas kaimyno sutikimas?

Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype yra reikalingi beveik visais atvejais, tačiau privalu įsigilinti į kiekvieną konkrečią situaciją.

Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

Kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas reikalingas, jei norima statyti arčiau nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.

Taip pat, planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).

Planuojant statyti atraminę sienelę ant sklypo ribos ir arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Svarbu: Prieš atliekant bet kokius statybos darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų reikalavimų ir turite reikiamus leidimus.

Specifiniai atvejai ir reikalavimai

Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).

Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.

Statant sklypo užtvarą:

• ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą).

Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).

Statant atraminę sienutę:

• ant sklypo ribos;
• savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.

Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.

Sodinant ir formuojant:

• krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos;
• žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos;
• aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos;
• aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Žemės sklypo ribos ženklinimas

Statybos leidimas

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Sklypo reljefo keitimas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

tags: #rasytiniai #zemes #sklypu #sutikimai