Rąstinio Namo Rekonstrukcija: Prieš ir Po

Toliau nuo miesto šurmulio, šalia Nevėžio upės ramybės ir medžių apsuptyje buvo atlikta rąstinio namo rekonstrukcija. Namas skirtas poilsiui - pabėgimui nuo miesto šurmulio. Kadangi rąstinis namas buvo rekonstruojamas, pagrindine užduotimi tapo perplanuoti visas vidines erdves pagal šeimininkų gyvenimo poreikį - suformuoti mansardinį aukštą svečių ir vaikų kambariams bei papildomam san.mazgui.

Svetainės zonoje namo lubos buvo paliktos kone su visu pirmu aukštu, tad svetainės lubos - medinė jų santvara, tapo kambario puošmena. Vaizdas į upelį atvertas įrengiant vitrininį langą su stumdomomis durimis, šiltuoju metų laiku svetainė ir terasa tampa viena erdve.

Interjerui parinktos praktiškos ir tik natūralios medžiagos - natūralaus akmens grindų plytelės, mikrocemento apdaila sienoms ir luboms, kvarcinio akmens praustuvai, natūrali ąžuolo faneruotė baldų fasaduose, natūralus ratanas, lino audiniai. Svetainėje pavyko išsaugoti rąstų sienas, todėl natūraliai per laiką sutrūkinėjęs ir smėliavimo būdu išryškintas medienos raštas tapo pagrindiniu apdailos akcentu. Pirmojo aukšto grindys ir virtuvės sienutė yra iš to paties natūralaus akmens, kuris virtuvei suteikia unikalumo.

Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar verta investuoti į seną rąstinį namą, ar geriau statyti naują? Apžvelkime abi puses ir patirtis - ką reiškia statyti naują namą ir ką - gyventi pamažu jį renovuojant.

Naujas ar Senas: Dilema Renovuojant ar Statant Namą

Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė, gyvenanti Prienų rajone, pasakoja, kad penkerius metus gyveno sename rąstiniame name ir tvirtai žinojo - jo šeima nerestauruos dėl to, kad jis per daug senas ir restauracijos neatlaikys. Dabar, persikėlusi į naują, rąstinį namą, pastatytą vyro rankomis, ji tiesiog negali tuo atsidžiaugti. Tiesa, priduria, renkantis naują ar seną namą, viskas priklauso nuo šeimos poreikių.

Ieva sako, kad jos vyras svajojo pastatyti rąstinį namą. „Kai ieškojome sodybos, ji turėjo atitikti daug kriterijų, tad pačių sodybų išžiūrėjome labai daug. Visų pirma, buvo svarbi vieta - norėjosi nenutolti nuo tėvų, kad netoliese būtų vaikų darželis, mokykla, taip pat, kad iki oro uosto tektų važiuoti ne ilgiau kaip valandą, kadangi mano vyras dažnai skraido. Kai pradėjome ieškoti sodybų, rasdavome užleistus šabakštynus, nepravažiuojamus kelius, tad tokios iškart atkrisdavo. Labai sunkiai, bet galiausiai radome norimą ir, ten pagyvenę supratome, kad vis dėl to statysime naują namą.“

Ieva prisimena, kad į išsirinktą sodybą šeima atsikraustė gruodžio mėnesį ir joje turėjo gyventi čia ir dabar. Ten nebuvo vandens ir kanalizacijos, o ir šildymo sistema buvo senovinė - krosnis. „Kai įsikėlėme į tą namuką, tikrai turėjome mintį: o gal visgi restauruoti? Juk turi biudžetą ir vertini savo galimybes. Kvadratūra lyg ir tiko - apačioje buvo 70 kv. m, o namuką iškėlus ploto būtų dvigubai daugiau.“

Remonto Ypatumai - Nuo Senos Krosnies Iki Sutrūnijusių Rąstų

„Smagybės prasidėjo tuomet, kai pradėjome jį remontuoti, kad galėtume gyventi komfortiškiau. Užteko išlupti dailylentes - ir pabiro spaliai, rąstai... Jeigu pabandai ką nors įkalti į sieną, rąstas trupa, nes yra sutrūnijęs. Pats namas mums pasakė, kad tik iš bėdos jį galėtume restauruoti“, - prisimena Ieva.

Ji prideda, kad nusprendus restauruoti senąjį namuką, būtų tekę tai daryti šeimai gyvenant jame ir atlikti tokius sudėtingus darbus kaip, pavyzdžiui, pamatų, stogo, sienų atnaujinimas. „Kai tu matai, kad rąstinis namas senas, apatinis vainikas supuvęs, galima kelti sienojus ir keisti vainiką. Tačiau tam procesui turi būti bent jau sutvirtinti pamatai. Dar mus labai slėgė tai, kad namelio lubos buvo labai žemos. Žmonės gi statydavo žemus namus, kad reikėtų mažiau kūrenti. Supratome, kad remontas būtų labai sudėtingas, labai brangus ir galiausiai - nenorėjome gyventi remonte. Visgi per keturis mėnesius vyras suremontavo tą namuką taip puikiai, kad mes laikinai jame išgyvenome penkerius metus“, - sako Ieva.

Ji prisimena ir tai, jog senajame namuke buvo labai šalta, kadangi šis buvo neapšiltintas, o krosnis - prastai sumūryta. „Jeigu renkiesi restauruoti seną trobą, reikia įvertinti ir šiuos kaštus. Būna senovinės krosnys taip gerai sumūrytos, kad tarnauja labai daug metų, puikiai apšildo namus. Tačiau jeigu reikia kardinaliai keisti šildymo sistemą - tai yra labai brangu. Mūsų namas buvo kiauras kaip rėtis, rąstai sutrūniję, tačiau dabar jau galime pasijuokti iš to, kad gulėdavome prie sienos ir jausdavome, kaip vėjas pučia. Pirmus metus iškentėjome, nors krosnis pradėjo byrėti tikrąja to žodžio prasme, ir kitą žiemą šildėmės „buržuika“, kuri padėjo apšildyti visus namus“, - savo patirtimi dalinasi pašnekovė.

Naujas ar Senas Namas? Atsižvelkite Į Poreikius

Persikraustymo į naujus namus Ieva ir jos šeima labai laukė, juolab, kad gyvenant sename namuke gimė ir ketvirtas vaikas. „Jau pirmą vasarą buvo išlieti pamatai ir sudėtos rąstinės sienos, uždengtas stogas, bet tuomet laukėme kelerius metus. Kodėl? Tam buvo priežasčių - rąstinis namas turi susėsti ir tam reikia laiko. Vyras per tuos metus nudirbo ir kitus darbus - įsirengė dirbtuves, pastatė naują rūsį ir vištų namelį, padarė kelią sodyboje ir aikštelę automobiliams kieme, o šiuo metu pluša prie dar vienos svajonės - stato pirtį“, - sako pašnekovė.

Jos nuomone, pasirinkimą, statyti naują namą ar restauruoti seną, lemia paties namo būklė. Jeigu trūksta vandentiekio ir elektros instaliacijos, tai nėra problema, jeigu tinka, tarkime, namo aukštis, išplanavimas ir kiti dalykai. „Dabartiniame naujame name siekėme, kad lubos būtų aukštos - tai namams suteikia erdvės, tu jautiesi visai kitaip. Turint omenyje, kad aš dirbu iš namų ir daug laiko leidžiu namuose, man, psichologine prasme, tai yra tikras malonumas, tikra šventė.

Siūlyčiau įvertinti ir tai, kaip namuose krenta šviesa. Senuose namuose dažnai būna nedaug langų, kurie yra per maži, todėl šviesos pritrūksta, o kadangi tamsusis periodas tęsiasi ilgai, tai nuotaikos nepakelia. Pastebėjau, kad labai sunku surasti namą, kuris atitiktų visos šeimos poreikius. Pavyzdžiui, mes turime keturis vaikus, o jeigu dar atvažiuoja pailsėti artimieji, draugai, giminaičiai, tėvai, kuriems reikia atskiro kambario, tai turi labai gerai apgalvoti erdves namuose.

Daugelis sako, kad renovuoti brangiau nei statyti naują. Ar tam pritarčiau? Sunku pasakyti vienareikšmiai, nes naują namą statyti taip pat labai brangu - reikia įvertinti daug dalykų. Pavyzdžiui, karkasinis namas gerokai pigesnis nei rąstinis, bet tokia buvo mano vyro svajonė, o aš jį, kuris įgyvendina savo gyvenimo projektą, palaikiau visa širdimi“, - mano Ieva.

Moteris siūlo pagalvoti apie vietą, kuri kartais vaidina pagrindinį vaidmenį renkantis namus, ugdymo įstaigas, darbus, kelius, kuriais teks važiuoti, nes dardėti keliolika kilometrų kaimo keliukais, vežant vaikus į darželį, menkas malonumas. Dar vienas kriterijus, statant naują namą ir restauruojant seną, įvertinti, kiek darbų galėsite pasidaryti patys ir kokiems darbams teks samdyti specialistus. Taip pat įvertinkite, kur artimiausias jūsų statybinių medžiagų tiekėjas, nes mažesniuose miestuose galite nerasti, ko jums reikia, o logistika irgi kainuoja.

„Kitas niuansas - renkantis seną namą, reikėtų įsivardinti savo šeimos poreikius, kiek jis juos atitinka? Ar reikės daug ką keisti, pertvarkyti erdves, statyti sienas ar pertvaras? Ar reikės apšiltinti namą papildomai? Įvertinę šiuos niuansus turite pagalvoti, kiek tai gali kainuoti. Apie mūsų seną namą vyras pasakė taip - jį restauruoti kainuos daugiau laiko, nervų ir net ne pinigai vaidins pagrindinį vaidmenį. Tad šiandien mūsų šeimos istorija kuriama kartu naujame name, - šypsosi Ieva. - Beje, mūsų naujuose namuose yra labai daug senų daiktų - labai mėgstame sendaikčius, daugelį daiktų restauruojame, pritaikome. Mums patinka daiktai, kurie pasakoja savo istorijas“.

Senas Namas: Tvarumo Aspektas

Neringa Urbanė iš Kauno rajono rinkosi seną namą ir turi savo priežasčių, kodėl šis sprendimas jų šeimai toks svarbus. Moteris pasakoja, kad vis daugiau galvoja apie tvarumą, tad pasirinkimas statyti naują ar pirkti seną namą ir jį restauruoti, buvo gerai apgalvotas. Didelį vaidmenį suvaidino vieta, kurioje stovi namas, ir žaluma aplink jį.

„Esu baigusi architektūros studijas, tačiau studijuodama supratau, kad projektavimas nėra skirtas man. Menas, kultūra, architektūra mane labai domina ir traukia, tačiau pasirinkau dirbti šioje srityje daugiau iš komunikacijos pusės, kultūrinių renginių organizavimo, tad visada esu šalia architektūros, tik „nebraižau“. Žvelgiant iš vienos pusės, artimas ryšys su architektūra turi privalumų - žinau pagrindinius patalpų planavimo principus, turiu supratimą, kas yra estetiška ar ilgalaikiška, o kas - kičas ir vienadienė mada. Taip pat iš studijų laikų turiu draugų, į kuriuos esant reikalui galiu kreiptis patarimo. Tiesa, kai pradėjome galvoti apie name planuojamus atnaujinimus, labai abejojau daugeliu savo sprendimų. Juk į svečius atvažiuos draugai, kurie yra architektai, interjero dizaineriai, kaip jie vertins mano sprendimus? Bet vėliau permąsčiau, kad čia yra tik mūsų namai, taigi mes ir priimame sprendimus, kurie geriausi mums, o ne kažkam kitam“, - sako Neringa.

Dėmesio Reikalauja Tiek Senas, Tiek Naujas Namas

Neringa pasakoja, kad seniausias turimas namo dokumentas atskleidžia, kad šis yra 1984 metų, tačiau jos žiniomis, namas stovėjo jau anksčiau, tad tiksli data išlieka paslaptimi. „Mūsų kaimynė, kuriai dabar 80 metų, vaikystę praleido čia, ir tiek jos, tiek mūsų namas jau stovėjo. Atsakant į klausimą, kodėl rinkomės seną namą, reikia suprasti, kad ar naujas, ar senas, jis nuolat reikalaus daugiau dėmesio ir laiko nei butas.

Mes abu su vyru buvome tvirtai nusprendę, kad norime gyventi name, nes mums svarbu galimybė turėti savo kiemą, kuriame galėtume praleisti daug laiko niekur toli nevažiuodami, ramybė, privatumas, laisvė priimti sprendimus (kas daugiabutyje dažnai priklauso nuo viso namo gyventojų). Tada realiai vertinome savo galimybes, turėjome nemažai kriterijų. Norėjome, kad mūsų namai būtų prie miško, kad sklypas būtų bent 10 arų, kad vieta būtų rami, ne „ant kelio“.

Kuomet įvertinome, ko norime ir kokios mūsų finansinės galimybės, pradėjome skaičiuoti ir supratome, kad statant naują namą, mums pirmiausiai reikės rasti sklypą tokioje vietoje. Pažiūrėję sklypų kainas, supratome, kad tai yra praktiškai neįmanoma arba labai nutoltume nuo miesto. Norėjome, kad mūsų namai būtų prie miško, kad sklypas būtų bent 10 arų, kad vieta būtų rami, ne „ant kelio“.

Taip pat, kalbant apie finansus, apgalvojome, kad statydami naują namą vis tiek rinktumėmės ilgalaikius sprendimus (kalbant apie šildymą, naudojamas medžiagas ir pan.), nes jei jau darai nuo nulio, tai darai taip, kad nereiktų po kelių metų remontuoti. Sutarėme, kad nenorime gyventi vien dėl namo, dar norime keliauti, turėti laisvo laiko. Taip pat pasikalbėję supratome, kad nei vienas nenorime užsiimti statybomis, gilintis į jų niuansus, aiškintis su statybininkais ir pan. Taip pat vienas iš aspektų buvo tai, kad norėjome lygiagrečiai parduoti butą ir keltis į namą. Su statybomis tai būtų tikrai nepavykę“, - šypsosi Neringa.

Ar Sunku Surasti Svajonių Namus?

Įvertinusi, ko ieško, šeima pradėjo dairytis, kas yra parduodama. Jau pastatyti nauji nedideli namukai, kurie ištisomis gatvėmis „prištampuoti“ aplink miestą, poros visai netraukė. „Norėjosi gal ir ne itin modernaus namo, bet su supančia žaluma. Savęs paieškose nespaudėme, dairėmės tinkamo varianto kelerius metus, kol galiausiai atvažiavome, pamatėme ir supratome, kad čia matome augančius mūsų vaikus, įsivaizduojame save, leidžiančius laiką su draugais, pasitinkančius senatvę.

Ieškojome namo tokiu spinduliu, kad Kauno centrą pasiektume per 20-30 minučių, nes nenorėjome visų rytų ir vakarų praleisti kelyje. Kaune dirbame, vaikai lanko darželius, čia gyvena mūsų tėvai. Tad šiuo spinduliu nuo Kauno už atitinkamą kainą nebuvo itin daug variantų, bet kantriai ieškodami radome tai, ko norėjome. Čia matome augančius mūsų vaikus, įsivaizduojame save, leidžiančius laiką su draugais, pasitinkančius senatvę.

Tiesa, dabar vis daugiau mąstau apie tvarumą. Man regis, kad perdėtas mūsų visuomenės vartojimas jaučiamas ir šioje vietoje. Čia panašiai kaip dėvėtų rūbų pirkimas - jeigu mes galime toliau naudoti kažkam nebereikalingą namą, tai kam statyti naują? Manau, kad mūsų visuomenėje vartotojiškumas yra nemaža problema. Tiesa, mūsų namas apie 2005-2010 metus renovuotas - šiek tiek keistas patalpų išplanavimas, stogas, langai, padaryti nauji laiptai, apdailintos sienos“, - pasakoja Neringa.

Remontas - Lėtas, Kokybiškas ir Apgalvotas

Pašnekovės tikinimu, visi atnaujinimo darbai vyksta labai lėtai. Kadangi šeima ieškojo tokio namo, kuriame galėtų gyventi iškart, persikėlė tik gavusi raktus. Esminiai dalykai, kuriuos jie pakeitė per metus, susiję su šiluma namuose ir komfortu.

„Prasčiausios būklės name buvo vonios kambarys, tad susiremontavome jį, keitėme net ir visą vamzdyną, taip pat įsirengėme naują nuotekų valymo sistemą. Kadangi pagrindinis namo šildymas židiniu su ortakiais, tai apsvarstę daug variantų pasirinkome tiesiog įsirengti naują židinį, kuris efektyviau atiduotų šilumą, ir apšiltinome pastogę. Šiems metams buvome suplanavę dar daugybę darbų, bet su dviem mažyliais (4 ir 1 metų) viskas vyksta tikrai lėčiau, nei galvojome. Bet aš nebespaudžiu savęs, viskas ateis savu laiku, jaukumą kuriame ne naujai išdažytomis sienomis ar moderniais baldais, o kartu praleidžiamu laiku“, - šypsosi Neringa.

Ji priduria, kad namo išplanavimas jiems tiko ir patiko, tad kardinalių pokyčių, kaip sienų griovimas, tikrai nebus. Ryškiausiai šeima perplanavo vonios kambarį, o visa kita - daugiau kosmetiniai pakeitimai. Ateityje planuojamas nedidelis priestatas prie įėjimo, nes dabar įėjus iš lauko, patenkama tiesiai į svetainę, kas tikrai nėra patogu.

„Žinoma, pasitaiko dalykų, kurių, pirkdami namą, nebuvome numatę, pavyzdžiui, dažnai baigiasi šulinio vanduo (na, renkiesi, ar skalbimas, ar maudynės), tad ateityje tikrai reikės gręžinio, kas yra nemaža investicija. Virtuvės remontas nusikels irgi, taip pat būtinas namo išorės apšiltinimas, kartu - ir apdaila, o vaikams paaugus, teks kapitaliai suremontuoti nešildomą verandą, kuri taptų papildomu miegamuoju. Bet viskas savu laiku“, - mano Neringa.

Kauno Rąstinis Namas: Šiuolaikinė Klasika su Industriniais Akcentais

Senas, daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų Kaune pastatytas rąstinis namas po rekonstrukcijos tapo jaukia, stilinga ir funkcionalia gyvenamąja erdve, kurioje santūrią šiuolaikiškos klasikos estetiką paįvairina netikėti industrinio dizaino elementai. 1934 m. statytą klasikinės architektūros 170 m² ploto rąstinį namą su mansarda, kuriame įsikūrusi solidi kauniečių pora, buvo nuspręsta rekonstruoti ne tik siekiant kapitaliai atnaujinti pastatą, bet ir pertvarkyti vidines erdves - pritaikyti jas šiuolaikinio žmogaus poreikiams, nes kone per šimtmetį jie tikrai pasikeitė.

Kaip ir būdinga daugumai to laiko namų, visi gyvenamieji kambariai pirmame aukšte buvo pereinami, tad rekonstrukcijos metu kai kurios erdvės buvo perplanuotos, suformuoti atskiri kambariai, bendra liko tik svetainė su valgomuoju. Be to, dėl patogumo į kitą vietą perkelta virtuvė, o greta jos įrengta itin praktiška patalpa - skalbykla-sandėliukas. Namo eksterjeras irgi atnaujintas - sienos apkaltos naujomis dailylentėmis, parenkant šiuolaikišką, derantį prie visumos spalvinį sprendimą, taip pat pakeisti langai, stogo danga. Pasitarus atstatyta anksčiau čia stovėjusi terasa.

Jau daug metų čia gyvenantys šeimininkai pageidavo, kad sename, tradicinės architektūros rąstiniame name po rekonstrukcijos vyrautų jaukios šiuolaikiškos klasikos atmosfera, deranti tiek prie pastato architektūros, tiek ir prie jų pačių pomėgių bei gyvenimo būdo. Norėdama sukurti jaukų, spalviškai neutralų, bet išraiškingą pagrindą visam interjerui, jį projektavusi architektė Arūnė Bitinaitienė nutarė atidengti rąstines sienas. Jas atnaujinus smėliavimo būdu ir padengus specialiu beicu, faktūriškos senų rąstų sienų plokštumos, padengtos neįprastu tamsiai pilku atspalviu, tapo pagrindiniu interjero akcentu. Siekdama dar labiau išryškinti senuosius rąstus, interjere architektė pritaikė daug metalo elementų, medžiagiškumu kontrastuojančių su šilta medžio faktūra.

Išskirtinis svetainės akcentas - židinio zona su įmontuota krosnele. Bendrą svetainės-valgomojo erdvę į dvi dalis skiria kambario centre iškilusi sienelė - ja siekiama sukurti jaukesnės erdvės įspūdį ir suformuoti papildomą vientisą plokštumą: iš svetainės pusės pertvaroje įrengta židinio vieta, o iš kitos pusės suprojektuotas šiek tiek atskirtas nuo poilsio zonos valgomasis, iš kurio galima patekti tiesiai į naujai pastatytą įstiklintą terasą. Siekiant neperkrauti erdvės papildomomis detalėmis, nenukreipti dėmesio nuo pagrindinio akcento - senų rąstų sienų, ir išlaikyti solidaus, stilingo interjero įspūdį, šiam kambariui apstatyti pasirinkti tik būtiniausi baldai.

Kambario viduryje akį traukia projekto autorės sukurtas didelis juodo metalo korpuso valgomojo stalas su išraiškingos faktūros natūralaus medžio stalviršiu, kitos dvi tokio pat dizaino konsolės pastatytos prie lango ir palei židinio sieną. Netikėtumo efektą valgomojo zonoje sukuria įspūdingi virš stalo pakabinti šviestuvai. Projekto autorė tikino specialiai siekusi tokio įspūdžio, todėl jaukios klasikos stiliumi dekoruotame tradicinės architektūros rąstiniame name pritaikė ne klasikai įprasto aukso ar vario, bet balto metalo - nikelio - apdailos, industrinio dizaino šviestuvus. Gruboko industrinio stiliaus metalo konstrukcijos laiptais savo medžiagiškumu kontrastuoja su rąstine siena.

Namo šeimininkai mėgsta gaminti maistą namie, todėl projektuojant interjerą virtuvei buvo skiriamas ypač didelis dėmesys. Dėl šios priežasties po namo rekonstrukcijos ši zona ypač pasikeitė - ji buvo perkelta į kitą, kur kas didesnę patalpą, be to, greta jos atsirado galimybė įrengti uždarą pagalbinį kambarėlį su skalbykla bei patogiais stelažais maisto produktų atsargoms ir kitiems buities reikmenims laikyti.

Projektuodama virtuvės patalpą architektė Arūnė Bitinaitienė stengėsi, kad čia būtų numatyta viskas, ko reikia, kad ši patalpa taptų ne tik funkcionali ir praktiška, bet ir jauki bei stilinga. Palei dvi virtuvės sienas buvo suformuoti patogūs darbastaliai su spintelėmis indams ir kitiems reikmenims laikyti, o pačiame centre nuspręsta įrengti funkcionalią virtuvės salą. Jos paviršiuje buvo sumontuota didelė kaitlentė, prie kurios galima patogiai prieiti iš visų pusių, taip pat numatytos pusbario tipo sėdimosios vietos.

Antrajame namo aukšte įrengtas šeimininkų miegamasis bei svečių kambarys, taip pat vonios kambarys. Projektuojant šeimininkų miegamąjį buvo svarbu išsaugoti visame interjere vyraujančią stilingos ir jaukios šiuolaikiškos klasikos atmosferą. Tinkuotos kambario sienos buvo nudažytos neutraliu pilkšvu atspalviu, prie jo derintas ir baldų, tekstilės, užuolaidų koloritas. Architektė stengėsi neperkrauti poilsiui skirto kambario nereikalingomis, dėmesį blaškančiomis detalėmis.

Kambario centre stovi pagrindinis akcentas - plati minkšto korpuso lova, pabrėžianti interjere kuriamo jaukumo pojūtį. Spintų buvo nuspręsta atsisakyti - vietoj jų kampe po stogo nuolydžiu, kur aukštis nedidelis, įrengtos drabužinės atskirai šeimininkui ir šeimininkei - kiekvienas į savąją dalį gali patekti pro savo lovos pusę.

Statyti Naują ar Rekonstruoti Seną: Skaičiai ir Argumentai

Egidijus Karskis, UAB Kerdara, teigia, kad dažnas iki karo statytas ir prižiurėtas rąstinis namas yra geros kokybės t. y. jo sienojai nesupuvę. Tokiam namui dažnai pakanka pakeisti stogą ir perplanuoti skiriamasias (ne nešančias) sienas pagal savo norus.

Deja pokariu statyti namai yra greitos "pigios" statybos variantai, ko pasekoje supuvę pirmieji vainikai, palangės, viršutiniai sienų rąstai. Perdangos silpnos, neplanuotos, kad kažkas naudosis mansardiniu aukštu. Tokio namo rekonstravimas ir pritaikymas savo reikmėms tampa brangiu malonumu. Jei dar prisiminti, kad dažnas pokario namų yra surinktas iš keleto namų sienojų, tai tokio namo rekonstrukcija rizikingas darbas, netgi nerekomenduotinas. Reikalinga speciali technika.

Pamatai - dar viena opi vieta senųjų namų, jie arba labai blogos būklės arba jų galima sakyti visai nėra, namas tiesiog "susmegęs" į žemę - vėlgi neišardžius namo daryti naujus pamatus įmanoma, tačiau sunkoka. Todėl dažniausiai geriau statyti naują nei bandyti pritaikyti abejotinos kokybės senajį. Tačiau kiekvienas atvejis unikalus ir neįvertinus realių investicijų sunkoka ką nors patarti.

Pasirinkimas, ar statyti naują rąstinį namą ar senąjį rekonstruoti, labai individualus dalykas, visiškai priklausantis nuo situacijos. Tačiau dažniausiai sudėjus visus pliusus ir minusus, gaunasi, kad geriau statyti naują rąstinį namą, negu seną rekonstruoti. Tą ir rekomenduojame iš karto daryti.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai skirtumai ir aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis tarp naujo rąstinio namo statybos ir seno rekonstrukcijos.