Rastinis namas Dzūkijos nacionaliniame parke: tradicijų ir modernumo dermė

Lietuvoje, ypač Dzūkijos nacionaliniame parke, galima rasti senų, medinių sodybų, kurios atspindi mūsų šalies kultūros tradicijas. Daugelis žmonių įsigyja tokias sodybas, norėdami pabėgti nuo miesto šurmulio ir mėgautis gamtos grožiu. Tačiau, rekonstruojant seną sodybą, svarbu išsaugoti jos autentiškumą ir tradicinius bruožus, pritaikant ją šiuolaikiniams poreikiams.

Lietuvos etnografiniai regionai

Sodybos rekonstrukcija: nuo ko pradėti?

Leidinių apie Lietuvos kaimo architektūrą autoriai, architektai Aistė Andriušytė, Rasa Bertašiūtė ir Rolandas Bortkūnas teigia, jog „sunaikinti trapią medinės senovės būtį lengva, o saugoti ar ją pratęsti, kūrybiškai pritaikyti - išsamių žinių, giluminės nuovokos ir ieškojimų reikalaujantis uždavinys.

Labai dažnai Lietuvoje žmonės perka senas, dažnai jau apgriuvusias, medžiais apaugusias sodybas. Perka dėl to, kad sodyba yra gražioje vietoje. Aišku, ta sodyba patraukli dėl įdomios, nenuobodžios aplinkos, kalvelių, didelių medžių aplink.

Anykščių rajonas žymus nepaprastai gražia gamta, miškais, raiškiu reljefu, sodybas rajone įsigyja ar stato nemažai miestiečių. Tiek nuolatiniai gyventojai, tiek poilsio sodybų savininkai stengiasi pagražinti savo būstus ir aplinką. Turbūt stebite, kaip tai vyksta.

Architekto vaidmuo

Pirmiausia aš, kaip architektė, visiems patarčiau kreiptis į patyrusį ir kompetetingą architektą. Kitą kartą profesionalo žodis gali padėti išvengti klaidų. Siūlau dešimt kartų pasverti, t. y. Labai svarbu nepriimti neprofesionalių sprendimų.

Dėmesį reikia kreipti į viską. Mano nuomone, daug ką galima padaryti, daug ką galima pakeisti tą darant profesionaliai. Čia reikalingas geras skonis, nuovokiai derinti naujus dalykus su senais.

Jeigu žmogus turi tikslą gyventi estetiškoje, ekologiškoje aplinkoje, galima rekonstrukciją atlikti etapais. Sakykim, vietoj plastikinio lango (langai mediniais rėmais truputį brangesni) galima pasirinkti nevarstomą stiklo paketą, kurį nesunku įstatyti į atskirai pagamintą medinį rėmą. Suprantama, tik ten, kur nereikia varstomų langų.

Netiesa. Tikrai netiesa, kad plastikinės dailylentės yra pigiau už medines. Jeigu rinktis tikrai fasadams pritaikytas ir ilgaamžes kokybiškas plastiko dailylentes su visais reikalingais priedais, jos yra brangesnės. Žmonės apkala namus labai prastos kokybės plastiku, kurio tarnavimo laikas neaiškus.

Kaip išvengti klaidų?

O kai jau nusiperka, pradeda žiūrėti ūkiškai ir nebegalvoja apie tikruosius tos vietos privalumus. Tada pasirodo, kad tai niūri, gūdi vieta, be saulės šviesos. Ir puola kirsti senus, šimtamečius medžius.

O kai iškerta, atsiveria dar labiau niūresni, sukiužę trobesiai ir tuštuma. Dalį pastatų tuoj pat nugriauna, o jei stato naujus, tai būtinai išlygina kalvelę, kad paprasčiau būtų statyti. Tada veža iš klojimų ir pakampių surinktus senus ratus, vežėčias, akėčias, grėblius, senus lovius, viską krauna sodybos teritorijoje, įsivaizduodami, kad taip puošia kiemą, kad tai gražu, o jei trūksta grožio - turguje nusiperka išdrožtą gandrą, gulbę ar gaidį ir pastato prie įėjimo.

O iš tikrųjų šimtamečių medžių neatsodinsi, dirbtinai nukastos kalvelės nebeatkursi, sodyba visiems laikams praranda savo tikrąją aurą.

Stogo rekonstrukcija

Imantis rekonstrukcijos dažniausiai pirmas darbas būna perdengti senos pirkios stogą. Dažnam atrodo, ko čia klausti architekto apie tokį aiškų dalyką kaip stogas, juk ir pačiam viskas aišku. O kad nebūtų nuobodu, blyšku, naują dangą būtinai išsirenka raudonos ar žalios spalvos ar šiaip kokią ryškią, atseit, nenuobodžią. Ir namo sienos per daug senos, o atnaujinti, t. y. perdažyti, baiminamasi. Daugelis vis dar įsitikinę, kad dažai lupasi.

Tada statybinių medžiagų parduotuvėje randa labai pigių, visai neblogai atrodančių amžiną medį imituojančių plastikinių dailylenčių. Rezultatas - labai dažnas mūsų kraštovaizdžio naujadaras: vietoj senos lietuviškos sodybos plyname lauke kur ne kur stovi ryškiai balti su raudonais, žaliais stogais pastatai, žiba iš toli, gamtą, aplinką, net saulę nustelbia, o kieme (atsiprašau) kaip sąvartyne - vežėčių, akėčių, grėblių, lovių, puodų, padargų, gandrų, ratų, alpinariumų, tujų, brangių olandiškų augalų, dirbtinai suverstų akmenų krūva ir...dar nežinia ko ir kur.

Darni aplinka

Mūsų tradicijos ir kultūra moko neišsišokti. Beje, jei pastatų architektūra dar derinama su architektais profesionalais, tai aplinkos sutvarkymas dažnai tampa kratiniu, visiška beskonybe.

Sodybą sudarė darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir mažosios architektūros formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenimo būdą ir gamtinę aplinką. Gyvenamąją bei ūkinę erdvę formavo pastatai (pirkia, svirnas, tvartas, kluonas, daržinė, pirtis), išdėstyti apie vieną, du, kartais net tris kiemus (gerąjį, ūkinį ir kluonieną), želdiniai (sodas, gėlių darželis, pavieniai medžiai) ir maži statiniai, vadinami mažąja architektūra (kryžius, koplytstulpis, stogastulpis, tvoros, vartai, varteliai, šuliniai, suolai, aviliai ir kt.

Šiandien nerimą kelia teisės aktais įteisinta visiško chaoso toleravimo valstybinė politika. Esu įsitikinusi, kad kokybiška aplinka yra visuomenės interesas. Šiandieninis nesusikalbėjimas padarys neatitaisomą žalą Lietuvos kraštovaizdžiui. Pasekmės gali būti labai blogos: neproporcingi statiniai, nederantys gamtinėje ar urbanistinėje aplinkoje, neprofesionalumas.

Toks neprofesionalus požiūris greitai gali virsti grėsme aplinkos kokybei, padaryti nepataisomą žalą kraštovaizdžiui, istorijai. Mano nuomone, nuostata išlaikyti lietuviškos kultūros tradicijas - tinkama ir gera. Lietuvoje yra labai puikus, nuo seno susiformavęs, lietuviškos kultūros tradicijas puoselėjantis sodybos išdėstymas, mastelis, tūriai, siluetas, bruožai, medžiagos.

Belieka tik statant naujus pastatus tai profesionaliai pritaikyti ir projektuojant išlaikyti proporcijas, medžiagiškumą, užstatymo charakterį. Tradicinės lietuviškos kultūros bruožus į šiuolaikinę architektūrą reikia perkelti ir tęsti kūrybiškai. Šiuolaikinį statinį profesionaliai integruoti į aplinką galima ir reikia, tuo tarpu aklai mėgdžiojant senovę, neaiškų stilių, tą pačią aplinką nesunku subjauroti.

O tai labai dažnai gali atrodyti ir atrodo karikatūriškai, daro pastatus beveidžius, neproporcingus, iškraipo formas, siluetą, mastelį ir t.

Pavyzdys: Dzūkijos nacionaliniame parke, Mančiagirės kaime, XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai - kryždirbio anūkas Gintaras Latkauskas ir menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. Viskas išliko beveik taip, kaip buvo: gyvenamasis namas su gražiai dekoruotais viršlangiais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžius prie įvažiavimo į sodybos kiemą - atstatyti.

Virginijaus Sabučio rekonstruota sodyba Aukštaitijos nacionaliniame parke etnografiniame Vaišnoriškės kaime. Sodyba, pradėta atstatinėti dar prieš tris dešimtmečius. Kai dabartiniai šeimininkai įsigijo sodybą, ji buvo kiauru šiaudiniu stogu ir vos laikėsi ant pamatų. Teko perstatyti gyvenamąjį namą, tačiau pavyko išlaikyti kai kuriuos sodybos ūkinius pastatus.

Sodyba įsikūrusi Dieveniškių istorinio regioninio parko etnokultūriniame draustinyje, Grybiškių kaime. Sodybos „Po Vienu Rūmu“ įdomybė - sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru. Šioje pirkioje kuriamas namų muziejus, kuriame galima apžiūrėti daugybę tradiciniame gyvenime naudotų rakandų. Ši pirkia unikali ir tuo, kad kadaise tai buvo ir gyvenamasis, ir ūkinis pastatas.

Atkūrėme autentišką sodybą, kuri Jus pasitiks aukštais senoviniais slenksčiais, žemomis lubomis, o į gamtą galėsite žiūrėti ne tik būdami lauke, bet ir rymodami prie mažų langelių. Sodyba papildyta ir šiuolaikiniais patogumais: trys miegamieji kambariai, 8 miegamos vietos, virtuvė, dušas, tualetas, pavėsinė, terasa, lauko sūpynės, šašlykinė, Wi-fi.

Namas ekologinis, rąstinis, šiltas ir jaukus, pripildytas alsuojančios senovės.

Pavyzdys: Dzūkijos nacionaliniame parke esančiame istoriniame Merkinės miestelyje, šiuo metu garsėjančiame gastronomijos turizmu, juodosios keramikos amatais, istorijos ir gamtos paminklų gausa, parduodamas medinis gyvenamasis namas su 12 a sklypu. Namo teritorija tvarkinga, gražiai apsodinta vaismedžiais bei dekoratyviniais krūmeliais. Namas šiuo metu negyvenamas, jame pradėta rekonstrukcija - pakeisti langai, stogas, dalinai apšildytos sienos. Tolesni darbai - naujųjų savininkų kūrybiškam įgyvendinimui.

Medinis namas

tags: #rastinis #namas #dzukijos #nacionalinis #parkas