Renkantis rąstus rąstinio namo statybai Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus, įskaitant konstrukcijos dydį, architektūrinius ir projektinius sprendimus, norimą estetinį vaizdą bei STR (Statybos techninio reglamento) reikalavimus. Ne viską lemia sienojo storis, reikia žinoti, iš ko jis pagamintas ir kaip jis pagamintas.
Rąstinis namas - tradicinis ir jaukus būstas. Šaltinis: architektams.lt
Rąstų storio pasirinkimas
Statomo namo rąsto storio pasirinkimas priklauso nuo konstrukcijos dydžio, architektūrinių ir projektinių sprendimų, bei norimo estetinio vaizdo.
- Mažiems namams: Jei namas nedidelis, tinka 68 mm ar 90 mm storio rąstas.
- Didesniems namams: Jei norima statyti didesnį namą, kuris turėtų tikro rąstinio namo išvaizdą, tada galima naudoti ir storesnį rąstą, tokiu atveju galime pasiūlyti 120, 160 mm storio rastus.
- Gyvenamajam namui užtenka 20cm rąsto, bet STR reglamente sakoma, kad privalomas papildomas šiltinimas 10cm, bet kiek statinių esu pastatęs, iš 20 pridavimo atvejų problemų nekilo.
Ar reikia papildomo apšiltinimo?
Ar reikalingas apšiltinimas priklausytų nuo namelio paskirties ir poreikio.
- Vasarnamiams: Jei namas yra vasarnamio tipo, apšiltinti nebūtina.
- Gyvenamiems namams: Jei jame būtų gyvenama ir kitais metų laikais, tuomet 200 mm storio rastų namą reiktų apšiltinti. Jei norite pasiekti rąstinio namo varžą - 5, tai namą teks apšiltinti.
- Praktika: Tačiau iš praktikos žinoma, kad pakanka stačiakampių 20 cm storio rąstų. Rąstinis namas niekada nebus „termosas“, jis gyvas, kvėpuojantis su geru mikroklimatu.
STR reikalavimai ir šiluminė varža
Pagal STR reikalavimus reikia statyti mažiausiai iš 20 cm storio rąstų. Techniškai skaičiuojant 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti.
Išimtys taikomos:
- Vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus.
- Namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.
Pagal STR reikalavimus sienos varža turi būti ne mažiau 5 m2K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m2K/W šiluminės varžos.
Rąstinio namo apšiltinimas iš vidaus. Šaltinis: statybajums.lt
Sienų sandarumas
Jūsų sunaudotą energijos kiekį namo šildymui lemia ne tik rąstų storis, bet ir sienų sandarumas. Dažnai pasitaiko, kad statant nekvalifikuotiems statybininkams (ypač statant iš drėgnų rąstų) rąstams išdžiuvus ir namui susėdus tarp rąstų atsiveria 1-2 cm plyšiai. Tokiu atveju tikėtis, kad namo šildymo išlaidos bus mažos, neverta.
Alternatyvūs sprendimai
Pateikiamos alternatyvos, kaip pasiekti sienos varžą, kuri atitiktų STR reikalavimus.
Galima projektuoti su apšildomomis sienomis, o statytis tik rąstines sienas. Pridavimo metu aiškinti, kad namas bus apšildytas po to kai susės.
Medienos savybės
20 cm storio sienų šiluminė varža 1,87, tačiau medinis namas labai gerai akumuliuoja šiluma ir 20 cm storio sienos ptaktiškai atitinka mūrą, kurio varža 2 ar 3 kartus didesnė, nes medinis namas daug greičiau prišila ir lėtai atšąla.
Rąstinio namo privalumai
Tradicijas vertinantiems tautiečiams nėra geresnio namo už rąstinį. Toks namas nėra pigus, reikalauja priežiūros, tačiau visus rūpesčius atperka medžio jaukumas ir šiluma. Tą patvirtins kiekvienas kokybiškai pastatyto rąstinio namo savininkas.
- Ekologiškumas ir sveikata: „Rąstinis namas reiškia prestižą, ekologiją, sveiką gyvenimo būdą.
- Oro drėgmė ir kvėpavimas: Be to, rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina.
Medienos pasirinkimas
Lietuviams iš naujo atranda rąstinių namų žavesį. Tokiems namams statyti pas mus dažniausiai naudojama pušų mediena. Brangesniems būstams mediena vežama iš Šiaurės kraštų.
Rąstinio namo statyba. Ka pravartu žinoti
Rąstų formos ir jungimas
Rąstų formos būna įvairios - ne itin svarbu, ar jie apvalūs, tekinti, ar stačiakampiai. Svarbiausia - tinkamas kampų sujungimas.
Apšiltinimo medžiagos
Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.
Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes.
Rąstinio namo šiltinimas ekovata. Šaltinis: atnaujinkbusta.lt
Statybos klaidos
Didžiausios čia slypinčios problemos: statybai naudojama nekokybiška mediena, netinkamai įrengiami jungiamieji mazgai, skubotai atliekami vidaus apdailos darbai. Nesilaikant technologinių reikalavimų, sienoje neišvengiamai atsiranda plyšių, netolygiai sėda rąstai, sienose įsiveisia pelėsis.
Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti? Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų.
Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.
Svarbu
Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.