Investavimas į nekilnojamąjį turtą gali būti puikus būdas diversifikuoti savo investicinį portfelį ir gauti stabilias pajamas. Tačiau ne visi gali sau leisti įsigyti antrą butą ar komercines patalpas, kurias po to sėkmingai nuomotų. Laimei, yra paprastesnė ir patogesnė alternatyva - investavimas į nekilnojamojo turto investicinius fondus (REIT).
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime REIT, jų tipus, veikimo principus, pranašumus ir trūkumus, kad galėtumėte priimti pagrįstą sprendimą dėl investavimo į šiuos fondus.
Kas Yra REIT?
REIT (angl. Real Estate Investment Trust) - tai investicinis fondas, kurio tikslas - investuoti į nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančias bendroves. Šių bendrovių pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto objektų įsigijimas, jų priežiūra bei nuoma. Nors yra bendrovių, kurios vysto nekilnojamojo turto objektus su tikslu juos vėliau parduoti, didžioji nekilnojamojo turto fondų dalis yra turto savininkės.
Kaip veikia REIT?
Kaip ir investuojant į paprastą nekilnojamą turtą, taip ir investuojant į REIT uždarbis yra generuojamas iš dviejų pagrindinių šaltinių: gaunamų turto nuomos pajamų bei turto vertės padidėjimo. Tačiau kalbant apie REIT reikia suprasti, kad jie susideda iš kompanijų, kurios dažniausiai savo veikloje naudoja ir skolintas lėšas, o tai reiškia, kad jos, kaip ir dauguma standartinių bendrovių, dirba su „svertu“. Tai iš vienos pusės padidina investicijų riziką, tačiau iš kitos pusės padeda papildomai uždirbti vieną kitą procentą.
JAV populiariausias bei plačiausiai naudojamas yra MSCI REIT indeksas, kurio sudėtyje yra daugiau nei 100 stambiausių nekilnojamojo turto kompanijų, o jų bendra rinkos kapitalizacija viršija 500 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu kalbant apie analizuojamo indekso pasiskirstymą, didžiausius svorius sudaro šie sektoriai: prekybos centrai (25%), gyvenamosios paskirties objektai (15%) ir komercinės patalpos (12%). Taigi, investuojant į tokį fondą rizika yra išskaidoma ne tik tarp skirtingų bendrovių, tačiau ir per skirtingus sektorius bei skirtingus regionus.
Populiariausi REIT sektoriai pagal rinkos kapitalizaciją JAV:
- Prekybos centrai: 25%
- Gyvenamosios paskirties objektai: 15%
- Komercinės patalpos: 12%
INVESTAVIMAS Į REIT FONDUS || INVESTAVIMAS Į NT || NEKILNOJAMOJO TURTO FONDAI
Investicinių Fondų Apžvalga
Investiciniai fondai yra tarsi išsigelbėjimas pradedantiesiems investuotojams. Investavimas į fondus yra paprasčiausias būdas įsigyti plačiai diversifikuotą vertybinių popierių portfelį, nesukant galvos, kokius konkrečius vertybinius popierius pasirinkti. Dėl šio bruožo investiciniai fondai tapo viena populiariausių investicinių priemonių.
Investiciniai fondai buvo sukurti žmogui, norinčiam investuoti, bet neturinčiam laiko ar noro domėtis investicijomis, jas analizuoti ir prekiauti biržoje. Jūs galite įsigyti investicinio fondo vienetų ir visas šis vargas bus padarytas už jus. Ir nors pati investicinio fondo idėja skamba puikiai, tačiau praktikoje investavimas į fondus ne visada pateisins jūsų lūkesčius. Nepaisant to, kad labai daug žmonių renkasi investicinius fondus, daugelis jų tesupranta, kad investiciniai fondai yra geriau nei pinigų laikymas kojinėje.
Investicinis fondas - tai iš daugelio žmonių suneštų lėšų sudarytas investicinis portfelis, valdomas profesionalių investuotojų. Profesionalūs investuotojai surinktas lėšas nukreipia į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus investicinius instrumentus ir jų derinius. Rezultate visas investicinis fondas yra ne kas kita kaip iš įvairių vertybinių popierių sudarytas investicinis portfelis.
Detali informacija apie investicinį fondą būna pateikiama investicinio fondo prospekte. Investicinio fondo prospektas - tai detalus fondo aprašymas, pagrindinis informacijos šaltinis apie investicinį fondą.
Investicinių Fondų Privalumai ir Trūkumai
Investiciniai fondai, kaip ir kiti finansiniai instrumentai, turi savo privalumų ir trūkumų.
Privalumai:
- Profesionalus valdymas: Investiciniai fondai yra valdomi profesionalių investuotojų, kurie ieško geriausių investicijų, jas analizuoja, parduoda prastas bei perka geras investicijas ir taip nuolatos prižiūri ir kontroliuoja fondo rezultatus.
- Diversifikacija: Investiciniai fondai yra diversifikuota investicinė priemonė. Kitaip tariant, investiciniai fondai yra išskaidyta investicija į daugelį skirtingų investicinių instrumentų (turi skirtingų akcijų, obligacijų, dalį pinigų laiko pinigų rinkos priemonėse), todėl jeigu keli fondo vertybiniai popieriai bus nuostolingi, jų įtaka galutiniams fondo rezultatams bus nežymi.
- Prieinamumas: Investiciniai fondai yra prieinami visiems investuotojams, kadangi į daugelį jų galima investuoti mažomis sumomis (nuo 50 EUR.). Jūs netgi galite automatizuoti investavimą į investicinius fondus, šią paslaugą teikia daugelis bankų.
- Likvidumas: Investiciniai fondai yra likvidi investicija.
Trūkumai:
- Mokesčiai: Už investicinio fondo administravimą fondo valdytojui yra mokami mokesčiai nepriklausomai nuo to, kokie yra fondo veiklos rezultatai.
- Kontrolės stoka: Investuotojai negali kontroliuoti investicinio fondo valdytojo investicinių sprendimų. Patikėję savo pinigus fondo valdytojams, investuotojai praranda bet kokias galimybes kontroliuoti savo investicijas, jie netgi negali įtakoti fondo valdytojų sprendimų.
- Informacijos vėlavimas: Investuotojas negali realiu laiku matyti kaip keičiasi jo investicijų reikšmė dienos eigoje (skirtingai nei investuodamas į akcijas ar į obligacijas). Investiciniai fondai apie fondo vienetų vertės pokytį informuoja vieną kartą per dieną.
Investicinių Fondų Tipai ir Rūšys
Kai ateina laikas investuoti, investuotoją suglumina skirtingų investicinių fondų gausa. Dėl šios priežasties pradedančiajam investuotojui svarbu žinoti, kokie yra investicinių fondų tipai ir rūšys, kokie kiekvieno iš jų privalumai ir trūkumai.
Prieš investuodamas jūs turite išsiaiškinti, kokia investavimo strategija yra jums priimtina. Šiuo klausimu jus visuomet gali pakonsultuoti investicinius fondus platinančios kompanijos vadybininkai. Nusistačius finansinius tikslus, įsivertinus jums priimtiną riziką, jums priimtinų investicinių fondų pasirinkimo galimybė stipriai sumažės.
Didžiąją investicinių fondų dalį sudaro pinigų rinkos, akcijų ir obligacijų fondai. Visi šie fondai skiriasi savo pajamingumu bei rizika.
Pinigų Rinkos Fondai
Pinigų rinkos fondai turi bene mažiausią riziką ne tik tarp investicinių fondų, bet tarp investicinių instrumentų apskritai. Nepaisant to, visuomet yra galimybė, kad pinigų rinkos fondas veiks nuostolingai, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai, o patirti nuostoliai būna minimalūs.
Pinigų rinkos fondai investuoja į labai likvidžius ir saugius investicinius instrumentus: trumpalaikius indėlius ar trumpalaikes valstybines obligacijas. Maža rizika sąlygoja ir mažą pinigų rinkos fondų pajamingumą. Šių fondų pajamingumas apytiksliai lygus trumpojo laikotarpio palūkanų normoms.
Ilguoju laikotarpiu pinigų rinkos fondų pajamingumas yra mažesnis už akcijų ar obligacijų fondus. Gali atsitikti ir taip, kad pinigų rinkos fondų pajamingumas bus mažesnis už infliaciją, todėl reali investicinė grąža iš pinigų rinkos fondų gali būti ir neigiama.
Obligacijų Fondai
Obligacijų fondai yra rizikingesni už pinigų rinkos fondus, tačiau ir jų pajamingumas yra aukštesnis. Obligacijų fondo dalį gali sudaryti ir pinigų rinkos priemonės, tačiau dažniausiai jos sudarys tik mažą dalį investicijų.
Didžioji dalis fondo lėšų yra nukreipiama į skirtingos rizikos ir pajamingumo obligacijas. Taigi jeigu siekiate investuoti į obligacijas ir norite turėti diversifikuotą obligacijų portfelį, obligacijų fondas bus viena iš jums priimtiniausių investicijų, tuo labiau, kad už kelis šimtus litų galėsite turėti portfelį, kurį sudarys keliasdešimt skirtingos rizikos ir pajamingumo obligacijų.
Akcijų Fondai
Akcijų fondai yra populiariausi investiciniai fondai. Šie fondai yra vieni rizikingiausių, jų vertė gali stipriai kisti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie yra pelningesni už obligacijų ir valiutų rinkos investicinius fondus.
Dėl didelio akcijų fondų vertės svyravimo į šiuos fondus patariama investuoti ne trumpiau nei 5 metams. Kadangi yra daug skirtingų akcijų, todėl yra ir daug skirtingų akcijų fondų.
Akcijų fondai skirstomi į:
- Augimo akcijų fondai: Investuoja į dideles plėtros perspektyvas turinčias kompanijas. Tikimasi, kad šių kompanijų akcijų vertė augs greičiau nei rinkos vidurkis.
- Indekso fondai: Jų tikslas kuo geriau atkartoti tam tikro akcijų indekso rezultatus pvz.
- Sektoriaus fondai: Investuoja į tam tikrą pramonės sektorių pvz.
Akcijų fondai taip pat yra skirstomi pagal geografinį principą, atsižvelgiant į tai kokiame regione jie investuoja.
Mišrūs Fondai
Mišrūs fondai arba subalansuotieji fondai. Šių fondų tikslas yra siekti saugumo, pajamų ir kapitalo prieaugio harmonijos. Mišrūs fondai investuoja į akcijas, obligacijas ir pinigų rinkos priemones ar net kitus investicinius fondus. Šie fondai turi tiek akcijų, tiek obligacijų ir pinigų rinkos priemonėms būdingų savybių.
Pavyzdžiui, jeigu fonde yra 50 proc. akcijų, 30 proc. obligacijų ir 20 proc. pinigų rinkos priemonių, šis fondas ilguoju laikotarpius bus pelningesnis nei obligacijų fondas, bet ne toks pelningas kaip akcijų fondai.
Biržoje Prekiaujami Fondai (ETF)
Ar kada nors galvojote, kaip įsigyti tūkstančius akcijų mokant komisinius tokius, kaip perkant vieną akciją? O gal svarstėte, kaip įsigyti investicinį fondą, kurio mokesčiai sudarytų 0.5 procento per metus be jokių sėkmės mokesčių? Šių investicinių svajonių Jums neverta pamiršti, jas galite išpildyti investuodami į biržoje prekiaujamus fondus.
Biržoje prekiaujami fondai dar vadinami ETF fondais. Šis terminas yra kilęs iš angliško termino “exchange-traded funds”. Biržoje prekiaujami fondai sparčiai populiarėja investuotojų tarpe.
ETF fondas - tai biržoje prekiaujamas investicinis portfelis, sudarytas iš tos pačios rūšies vertybinių popierių. Paprasčiau tariant, biržoje prekiaujami fondai yra vertybinių popierių ir investicinių fondų mišinys.
Biržoje prekiaujami fondai yra vertybinių popierių krepšelis (pvz. akcijų, obligacijų). Šia savybe ETF yra panašus į investicinius fondus. Kylant ETF fondą sudarančių vertybinių popierių kainai, didėja ir ETF kaina.
Daugelis ETF fondų siekia atkartoti indeksus, pvz., S&P 500 (500 didžiausių JAV kompanijų indeksas) ar iš karto keletą indeksų, pvz., BRIK indeksą (iš Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos akcijų indeksų sudarytas vienas bendras indeksas).
Biržoje prekiaujami fondai taip pat gali siekti atkartoti tam tikro pramonės sektoriaus ar žaliavų indekso vertės kitimą.
Instituciniai investuotojai, norėdami platinti ETF fondus, turi gauti jų veiklą prižiūrinčių valstybinių institucijų leidimus. Gavęs leidimą, institucinis investuotojas bendradarbiaudamas su stambia finansų kompanija superka ETF fondui reikalingų vertybinių popierių krepšelį.
Pvz., jeigu ETF ketina sekti S&P 500 indeksą, tai maklerių kompanija surenka didelį kiekį į minėtą indeksą patenkančių akcijų; jeigu ETF fondas siekia atkartoti obligacijų indeksą, išperkamos obligacijos ir pan.
Surinktų vertybinių popierių krepšelio vertė yra lygi ETF fondo vienetų vertei. ETF fondas yra padalinamas į ETF fondo vienetus tam, kad jie būtų pakankamai pigūs ir prieinami smulkiesiems investuotojams. Paprastai ETF fondą sudaro ne mažiau kaip 50 000 vnt.
Surinktas vertybinių popierių krepšelis patikimas saugoti finansinėms kompanijoms, paprastai bankams. Bankai ETF vienetus perduoda finansų tarpininkų įmonėms, kurios parduoda ETF vienetus investuotojams.
ETF Fondų Rūšys
Išskiriamos dvi pagrindinės ETF rūšys - aktyviai valdomi ir pasyviai valdomi ETF. Pasyviai valdomi fondai siekia atkartoti nustatytą rinkos indeksą. Aktyviai valdomi ETF nesiekia atkarto jokio indekso. Aktyviai valdomo ETF investuoja lėšas į fondo valdytojo parinktus vertybinius popierius. Šių ETF tikslas yra siekti didesnės investicijų grąžos nei rinkos vidurkis.
Kitaip tariant, tai yra paprastas investicinis fondas, kurį galite įsigyti biržoje kaip eilines akcijas. Šių fondų vienetais prekiaujama biržoje prekybos sesijos metu, kaip ir visais kitais ETF fondais.
Kadangi aktyviai valdomi fondai reikalauja didelių fondo valdytojo gebėjimų analizuojant ir atrenkant perspektyvesnes investicijas nei rinkos vidurkis, todėl paprastai šie fondai yra apmokestinami didesniais mokesčiais nei įprastiniai ETF.
Pagrindinis aktyviai valdomų ETF fondų trūkumas yra skaidrumas, kadangi skirtingai nei įprastiniai ETF fondai, aktyviai valdomi fondai neskelbiama informacijos apie fondo sudėtį ir fondo valdytojo veiksmus.
Indekso ETF Fondai
Indekso ETF fondai yra bene labiausiai paplitę. Šių ETF tikslas yra kuo tiksliau atkartoti tam tikrą akcijų rinkos indeksą pvz. S&P 500. Svarbu pažymėti, kad kai kurie ETF indekso fondai ne visas investuotojų lėšas nukreipia į nustatytą indeksą. ETF fondo valdytojas gali investuoti 80-90 proc.
Sektoriaus ETF Fondai
Sektoriaus ETF investuoja į nustatyto pramonės sektoriaus kompanijas ir siekia atkartoti sekamo pramonės sektoriaus akcijų indeksą. Pramonės sektoriaus ETF gali sekti finansų arba energetikos pramonės sektoriaus indeksą.
Žaliavų ETF Fondai (ETC)
Žaliavų ETF fondai dar vadinami biržoje prekiaujamais žaliavų fondais (angl. “exchange traded commodities”), todėl dar kartais trumpinami kaip ETC. ETC fondai siekia atkartoti žaliavų indekso vertės pokyčius. Šiais fondais prekiaujama taip pat kaip ir visais ETF.
Seniau investuoti į žaliavų rinką galėjo tik stambieji investuotojai, kadangi norint prekiauti žaliavomis tiesiogiai biržoje reikia didelio kapitalo. ETC fondai investuoja į tokias žaliavas kaip nafta, brangieji metalai ar maisto produkciją.
Naudojantis ETC galima investuoti nuo aukso, vario iki naftos, dujų ar netgi žemės ūkio produkcijos. Galima investuoti tiek į atskiras žaliavas pvz. naftą, tiek į žaliavų grupes pvz. brangiuosius metalus.
Dagelis nepatyrusių investuotojų klaidinga mano, kad pakilus vienos ar kitos žaliavos kainai atitinkamai pakyla ir ETC fondas. Tiesa ta, kad daugelis ETC fondų siekdami atkartoti žaliavų vertės pokytį kiekvieną mėnesį investuoja į ateities sandorius. Toks investavimas leidžia sekti tikrąja žaliavų kainą, tačiau investuotojas prisiima visą ateities sandorių riziką.
Valiutos ETF Fondai
Šie ETF fondai siekia atkartoti vienos valiutos vertės pokyčius kitų valiutų atžvilgiu pvz. Kaip Euro vertė keičiasi JAV dolerio atžvilgiu. Už šiuos pinigus mokamos mažos palūkanos, kadangi šie pinigai yra investuojami į trumpalaikius, patikimus ir likvidžius skolos vertybinius popierius, tačiau palūkanos turi mažą įtaką galutinei valiutos ETF fondo grąžai.
Valiutos ETF fondo grąžą nulemia vienos valiutų vertės pokytis kitos valiutos atžvilgiu.
Valiutos ETF fondai seka tik pačias pagrindines valiutas, pvz. eurą, Japonijos jeną ar JAV dolerį. Šie ETF fondai buvo pradėti platinti tik 2005 metais, jie pasižymi ypatingai dideliu likvidumu.
Obligacijų ETF Fondai
Obligacijų ETF fondai siekia atkartoti obligacijų indeksų vertės svyravimus pvz. JAV iždo obligacijų pokyčius seka iShares Barclays 20+Year Treasury Bond Fund ETF fondas. Šie ETF’ai kaip ir obligacijos klesti ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, tačiau jų investicinė grąža gali nuvilti investuotojus ekonomikai augant.
Rizikos Fondų ETF
Rizikos fondų ETF atsirado visai neseniai. Pirmasis toks fondas yra IQ Hedge Multi-Strategy Tracker (QAI), kuris nesistengia atkartoti kurio nors vieno rizikos fondo grąža, bet siekia atkartoti IQ Hedge Multi-Strategy indekso grąžą, į kurį pakliūna beveik visi rizikos fondai.
Šis rizikos ETF fondas naudoja įvairias investavimo strategijas: reaguoja į rinkos tendencijas, pirkimą ir parduoda skolon, investuoja į fiksuoto pajamingumo ir besivystančių rinkų vertybinius popierius, naudojasi arbitražo sandoriais, besivystančių rinkų ir tt. Šis fondas neinvestuoja į pačius rizikos fondus tiesiogiai, tačiau renkasi kitus ETF fondus, kurie leis atkartoti rizikos fondų indekso grąžą.
Svertiniai ETF Fondai
Šie fondai atsirado palyginti neseniai, tačiau žaibiškai išpopuliarėjo. ETF fondai naudoja išvestines finansines priemones (pasirinkimo, ateities ir apsikeitimo sandorius) tam, kad pasiektų kelis kartus didesnę už nustatytą indeksą grąžą.
Pvz. Jeigu ETF fondas siekia trigubai atkartoti S&P 500 indeksą, tai indeksui per dieną pakilus 5 proc. Svertiniai ETF yra sudaryti iš išvestinių finansinių instrumentų, tokių kaip ateities sandoriai, pasirinkimo ir apsikeitimo kontraktų.
Sverto išlaikymas gali reikalauti ypatingai didelių kaštų, todėl prospekte nustatytą sverto grąža ETF gali atkartoti tik dienos bėgyje ir neatskaičiuos mokesčių. Metų bėgyje mokesčiams gali tekti iki trečdalio visos ETF vertės.
Dėl šios priežasties svertiniai ETF tinka spekuliuotojams arba patyrusiems investuotojams, bet ne pradedantiesiems siekiantiems greitai praturtėti. Svertinius ETF fondus galite atskirti iš pavadinimo.
Atvirkštiniai ETF Fondai
Atvirkštiniai ETF fondai buvo sukurti investuotojams, siekiantiems uždirbti rinkoms krentant. Šie fondai sudaryti iš išvestinių finansinių instrumentų ir siekia atvirkščiai atkartoti nustatyto indekso reikšmę.
Sekamam indeksui kylant, ETF vertė mažėję ir atvirkščiai indekso vertei smunkant investuotojas uždirba iš ETF. Pažymėtina, kad atvirkštiniai ETF ne visiškai atkartoja indeksą, kadangi ETF valdytojui yra mokami mokesčiai.
Atvirkštiniai ETF taip pat gali turėti svertą. Tokiu atveju ETF fondas trigubai arba dvigubai atvirkščiai atkartoja indekso reikšmę. Pvz. indeksui nukritus 3 proc. trigubą svertą turinčios ETF fondo reikšmė padidės 9 proc.
Kaip ir paprasti svertiniai ETF, atvirkštiniai svertiniai ETF indeksą atkartoja tik dienos bėgyje, o ilgalaikėje perspektyvoje jų reikšmė nuolat mažėja. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje akcijų vertė kyla, todėl atvirkštiniai ETF fondai dažniausiai yra trumpalaikė investavimo strategijos dalis.
tags: #nekilnojamojo #turto #investiciniai #fondai #vieta #investiciniu