Rąstinio namo sienos storis: ką svarbu žinoti?

Rąstiniai namai - tai ilgaamžiai statiniai, vertinami dėl natūralumo, ekologiškumo ir jaukumo. Renkantis rąstinį namą, svarbu atkreipti dėmesį į rąstų storį, kuris tiesiogiai veikia namo šilumos izoliaciją ir atitiktį Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimams.

Rąstiniai namai skirstomi į tris pagrindinius tipus:

• Rankinio apdirbimo
• Mašininio apdirbimo (tekintų ir frezuotų rąstų)
• Klijuotų rąstų namus

Kiekvienas tipas pasižymi savitomis savybėmis ir reikalauja skirtingo požiūrio į sienų storį.

Optimalus rąstų storis gyvenamajam namui

Rekomenduojama, kad gyventi skirto namo rąstų storis būtų ne mažesnis kaip 200 mm. KTU Architektūros ir statybos institutas nustatė, kad 200 mm storio pušies rąstinės sienos šiluminė varža be sandarinamosios medžiagos yra 1,87 mK/W, o 220 mm - 2,07.

Panašaus storio betono ar plytų mūro be šiltalo šilumos varža nesiekia net 1. Kita vertus, rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus nesandariai suleidus, namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta.

Tačiau, techniškai skaičiuojant, 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti. Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus ir namams iki 80 m², juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.

Svarbu: Jūsų sunaudotą energijos kiekį namo šildymui lemia ne tik rąstų storis, bet ir sienų sandarumas.

Rąstų tipai ir jų įtaka sienos storiui

Rankinio apdirbimo rąstai

Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankomis apdirbtų rąstų. Vienas iš tokio rąsto privalumų yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų žiedus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, klojant viršutinį žiedą, išilginis guldomo rąsto griovelis rankomis priderinamas, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Kadangi rąstai nėra kalibruojami, tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. O tai namui suteikia natūralumo ir išskirtinumo.

Rąstai gali būti apvalūs (natūralūs) arba stačiakampio profilio (vadinama lafetu). Stačiakampio profilio rąstai pirmiausia apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankomis suneriami. Labiausiai paplitusi norvegiškoji rentimo metodika. Tai nėra tik garsusis norvegiškasis kampo sukirtimas. Šios metodikos ypatumas tas, kad visas rąstinių namų ydas stengiamasi eliminuoti ir numatyti jau renčiant namą. Iš pirmo žvilgsnio nesvarbi praleista detalė padarys neigiamą įtaką bendrai produkto kokybei.

Galima išskirti du pagrindinius rankų darbo rąstinių namų trūkumus - ilgesnis gamybos laikas ir aukštesnė sienos kvadrato kaina, lyginant su kitų tipų rąstiniais namais.

Mašininio apdirbimo rąstai

Jeigu apdirbant rąstus rankomis stengiamasi išsaugoti kiekvieno rąsto unikalumą, mašininio apdirbimo tikslas - kuo lygiau ir vienodžiau supjauti rąstus. Tokiu būdu išgaunamas visai kitoks efektas: rąstinis namas atrodo itin tvarkingas, tinkamesnis moderniems interjerams. Rąstai gali būti ištekinami ir taip gaunami apvalūs arba frezuojami, taip gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas.

Apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Frezuotų rąstų storis paprastai svyruoja nuo 140 iki 220 mm. Statytis namą iš storesnių nei 220 mm frezuotų rąstų nelabai apsimoka, nes šiluminės savybės faktiškai nepasikeičia, o kaina gerokai išauga.

Tekintų rąstų namų gamybos technologija yra pigiausia, lyginant su kitų tipų namais, bet ne visiems gali patikti apvalus profilis, šiek tiek sudėtingesnis vidaus įrengimas.

Klijuoto tašo rąstai

Klijuoto tašo rąstiniai namai taip pat gaminami mašininiu būdu, tačiau siūloma juos išskirti kaip atskirą tipą, nes tai iš esmės visai kita ir gana nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Prieš klijuojant iš medienos yra išpjaunamos šakelės, defektai, ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą ir net tekstūrą, todėl gaminiai iš klijuotos medienos atrodo nepriekaištingai.

Vienas esminių klijuotos medienos sienojų savybių yra jos geometrinių matmenų stabilumas. Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuota mediena išlaiko savo formą ir matmenis. Sienojai paprastai klijuojami iš 2−4 lentų, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į reikiamų sienų plotį. Namai iš klijuoto tašo lengvai ir greitai surenkami, o statybos galimos ištisus metus. Nereikalinga vidinė ir išorinė apdaila, rąsto paviršius lygus ir glotnus. Tokie namai faktiškai nesėda, todėl juos surinkus iškart galima daryti vidaus apdailą. Didžiausias tokio namo trūkumas - aukštesnė nei kitų mašininio apdirbimo (gaminamų iš rąstų masyvo) rąstinių namų kaina.

Šilumos izoliacija ir sandarumas

Net ir pasirinkus tinkamą rąstų storį, svarbu užtikrinti gerą namo šilumos izoliaciją ir sandarumą. Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena, džiovinta iki 18-20 proc. drėgnumo. Geriausias laikas ruošti medieną - žiemą, kai drėgmės lygis medyje yra mažiausias.

Statant rąstinius namus rąstai vienas ant kito suneriami ir tvirtinami mediniais kaiščiais. Kaip sandarinimo medžiaga paprastai naudojamas neaustinis linų pluoštas, taip pat vis labiau plinta vilna. Tiesa, ši sandarinimo medžiaga brangesnė. Ties langų ir durų nišomis, iš anksto numačius medienos judėjimą, priklausomai nuo statinio dydžio paliekami plyšiai. Per vienerius metus rąstinis namas gali nusėsti nuo 3 iki 15 cm, tai priklauso nuo rąstų drėgnumo. Verandų, terasų, balkonų judėjimui reguliuoti naudojami specialūs metaliniai varžtai.

Kad džiūstant rąstams būtų mažiau skilimų ir įtrūkimų, iš anksto kiekvienas rąstas vidinėje namo pusėje įpjaunamas išilgai. Gerai išdžiovinta mediena yra atspari įvairiems kenkėjams ir grybeliui.

Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės. Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.

Svarbu: Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.

Šiltinimo medžiagos

Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti. Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.

Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius.

Rąstinio namo apšiltinimo ekovata kaina taip pat priklauso nuo pasirinktų medžiagų, namo ploto, konstrukcijos sudėtingumo ir darbo sąnaudų.

Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu. Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.

Rąstinio namo privalumai

Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą.

Lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus.

Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti“. Taip pat vidinė rąstinė sienos dalis palaikys panašią į kambario temperatūrą, todėl skirtingai, nei mūriniame name, bus mažiau drėgmės, ji bus mažiau linkusi kondensuotis.

Pats medis turi savo energiją, kuri yra naudinga žmogui. Šitą mūsų protėviai žinojo nuo neatmenamų laikų. Gal todėl medis pagonių tikėjime užėmė išskirtinę vietą. Net įvairioms ligoms gydyti senoliai naudojo medį. ba jo žieve malšindavo ir galvos skausmus, ir dantų gėlą, ir kitas negalias. Šiais laikais mediena niekas nebesigydo, apie gydomąsias jos savybes mažai kas kalba, tačiau niekas nepaneigs, kad miške apsikabinus medį, mus užplūsta teigiama energija. Tai geriausias įrodymas, kad gydomosios, raminamosios medienos savybės nėra tuščias išsigalvojimas.

Statybos ypatumai

Statant rąstinį namą, specialiai paruošti ir apdirbti rąstai guldomi vienas ant kito. Kampuose rąstai sukertami. Priskaičiuojama daug sukirtimo būdų. Renčiant namą, tarp rąstų lieka nedideli tarpai. Jie yra užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Jos gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės. Šitaip užpildžius tarpus, rąstinis namas savo šilumos savybėmis nenusileis bet kurio kito tipo namui. Jei šilumos norisi dar daugiau, rąstinį namą galima šiltinti papildomai. Tą galima daryti tiek iš laukinės, tiek iš vidinės pusės.

Gyvenamojo namo statybai svarbu parinkti tinkamo diametro rąstus. Tam tikslui reikėtų bent 200 mm arba storesnių. Plonesni tinka pavėsinėms, pirtims ar pan. Aišku, stora siena dar negarantuoja, kad namas bus šiltas, jei nebus tinkamai suleistos sienos, tarpai nekokybiškai užsandarinti arba naudojami nevienodo drėgnumo rąstai.

Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų. Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų.

Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi. Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas. Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė. Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“.

Reikalavimai pagal STR

Pagal STR reikalavimus reikia statyti mažiausiai iš 20 cm storio rąstų. Toks rąstų storis geriausiai tinka vasarnamiui statyti. Egidijus Karskis, UAB Kerdara Iš kokio storio rąstų bestatytumėte, vis tiek nepasieksite reikalaujamos šilumines varžos pagal STR. Statant sodybą, kaimo verslo pastatus, vasarnamius - nėra griežtų nuostatatų laikytis šilumines varžos reikalavimų.

Praktikoje priimta statytis gyvenamuosius namus renčiant 20/22 cm storio sienas, pirtis - 16/18 cm. Galima projektuoti su apšildomomis sienomis, o statytis tik rąstines sienas. Pridavimo metu aiškinti, kad namas bus apšildytas po to kai susės. 20 cm storio sienų šiluminė varža 1,87, tačiau medinis namas labai gerai akumuliuoja šiluma ir 20 cm storio sienos ptaktiškai atitinka mūrą, kurio varža 2 ar 3 kartus didesnė, nes medinis namas daug greičiau prišila ir lėtai atšąla.

Pagal STR reikalavimus sienos varža turi būti ne mažiau 5 m²K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m²K/W šiluminės varžos. Siūlome alternatyvas, kaip pasiekti sienos varžą, kuri atitiktų STR reikalavimus.

Apibendrinimas

Renkantis rąstinio namo sienos storį, svarbu atsižvelgti į namo paskirtį, klimato sąlygas ir STR reikalavimus. Optimalus rąstų storis gyvenamajam namui yra ne mažesnis kaip 200 mm, tačiau norint užtikrinti gerą šilumos izoliaciją, rekomenduojama namą papildomai apšiltinti. Taip pat svarbu pasirinkti kokybiškas medžiagas ir patikėti statybos darbus patyrusiems specialistams.

Pastaba: Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Prieš pradedant statybos darbus, būtina pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti konkrečius reikalavimus jūsų regionui.

Šiluminė varža ir rąsto storis

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami orientaciniai duomenys apie šiluminę varžą, priklausomai nuo rąsto storio:

Svarbu: Šie duomenys yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo medienos rūšies, drėgnumo ir kitų faktorių.

tags: #rastinio #namo #sienos #storis