Rąstinio namo sandarinimo medžiagos: išsaugokite šilumą ir jaukumą

Laikui bėgant rąstinio namo mediena džiūsta ir susitraukia, dėl to atsiranda plyšių tarp rąstų. Medienos pluoštai turi savybę suktis spirališkai, todėl plyšiai atsiranda dar greičiau. Rąstai prasiskiria kaiščių ir medinių jungčių dėka, o metaliniai kaiščiai gali tik paspartinti šį procesą.

Plyšiai rąstiniame name tampa ne tik estetine problema, bet ir didele šalčio pralaidumo priežastimi. Kaip tinkamai užsandarinti rąstinį namą ir išvengti šilumos nuostolių? Panagrinėkime populiariausias sandarinimo medžiagas ir technologijas.

Populiariausios sandarinimo medžiagos

Ekologiški elastingi poliuretaniniai hermetikai ir mastikos

Šioje srityje gerai užsirekomendavo ekologiški elastingi poliuretaniniai hermetikai ir mastikos. Jie puikiai tinka rąstinių namų sandarinimui dėl savo elastingumo ir gebėjimo prisitaikyti prie medienos judėjimo. Anot UAB „Bostik“ direktoriaus Sauliaus Podvaiskio, elastingas hermetikas „Bostik PU2637“, pagamintas poliuretano pagrindu, nepraleidžia oro ir vandens. Jis uždengia visus rąstų plyšius, todėl šilumos efektas jaučiamas jau pirmomis dienomis.

Rąstinių namų savininkus džiugina ir tai, kad hermetiko yra skirtingų spalvų, kurias galima pritaikyti kiekvienam namui, o siekiant, kad hermetiko apraiškų visai nesimatytų, nesunkiai galima viską dažyti.

Poliuretano putos - tik išimtiniais atvejais

Tik nesandarinkite rąstinio namo plyšių poliuretano putomis, ypač išorinėse sienose. Dėl saulės poveikio putos išyra, praranda sandarumo savybes, žymiai sumažėja šiluminė varža. Iš poliuretano medžiagų tam tinka tik hermetikas.

Lankstus polietileninis sandarinimo varstis

Kartu su hermetiku plyšiams naudojamas lankstus polietileninis sandarinimo varstis, turintis apvalų skersmenį. Juo užkamšomi plyšiai prieš užpildant juos, siekiant sukurti hermetikui tinkamą pagrindą. Elastingas varstis turi būti nors truputį platesnis už plyšį, kad visiškai standžiai užkimšti jo ertmę, nepaliekant nė mažiausio tarpelio. Įterpimo gylis - pusė plyšio pločio. Jeigu plyšis 10 mm pločio, įterpkite į jį varstį 5 mm gilyn.

Lino pakulos ir pluoštai

Žiemos metu galite sandarinti plyšius patalpoje. Plyšių užkamšymui naudojamos juostinės lino pakulos (15 cm pločio) arba lino pluoštai. Lino pluoštai suveliami į veltinius ir įstumiami į siūles specialiom metalinėm mentelėm, suplūkant iki kietumo. Esant geroms oro sąlygoms kiekvieną siūlę geriausia kamšyti vienu metu iš abiejų pusių - lauko ir vidaus. Rąstinio rentinio suslūgimas neretai išstumia lino pluoštus iš siūlių, todėl, praėjus 1 metams reikalingas pakartotinis kamšymas.

Nelygiems drėgniems rąstams ir tašams gali prireikti dviejų juostinių pakulų sluoksnių su papildomais gabalais didesnėse tuštumose. Siūlėms ir plyšiams tašuose labiau tinka džiutas, nes jis beveik nesugeria drėgmės.

Įrankiai darbui su lino pluoštais

• plokščioji mentelė linui į siūlę įstumti.
• kreivoji mentelė kamšymui tarp apvalių rąstų, apvaliose vietose ir kampuose.
• suslūgimo mentelė su grioveliu. Jos ašmenyse - iki 1 cm gylio griovelis lino pluoštui suslūgti iki volelio/dešrelės formos.
• pleištinė mentelė itin siaurų siūlių ir plyšių praplėtimui, kad įterpti liną.

Mentelės neturi būti labai aštrios, kad nekirstų lino pluoštų. Geriau bukos, bet labai lygios ir nešvarplėtos, kad neužkabintų įgrusto lino.

Sandarinimo darbų eiga

Prieš pradedant sandarinimo darbus, svarbu tinkamai paruošti paviršių. Paviršius, kurį ketinama užsandarinti, turi būti švarus, sausas ir ant jo neturi būti jokių pašalinių medžiagų. Nenaudokite sandariklių ant riebaluotų ar vaškuotų paviršių. Kai kurie dažai ar anksčiau naudoti sandarikliai gali įtakoti naujo sandariklio funkcionalumą; sukibimą su paviršiais.

Oro sąlygos: Nepatartina naudoti sandariklius, kai oro temperatūra yra labai žema arba labai aukšta. Esant aukštai temperatūrai (kai drėgnumas labai mažas) rekomenduojame sandarinti tas vietas kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Sandariklių negalima tepti ant apledėjusių paviršių. Jei dieną temperatūra pakyla bent iki 5°C galima naudoti „Perma-Chink”, „Energy Seal” ir „Stack-n-Seal”. Atminkite, jog žemesnė nei užšalimo temperatūrai, gali priešingai paveikti produkto lipnumą ir funkcionalumą.

Dvitaškis sukibimas: Norint, kad „Perma-Chink” ar „Energy Seal” sudarytų sandarią juostą ir galėtų prisitaikyti prie rąstų judėjimo (traukimosi/plėtimosi), ši medžiaga turi turėti du sąlyčio taškus su mediena, ir laisvai judančią juostelę tarp rąstų.

Pagalbinės medžiagos: Pagalbines medžiagas reikia naudoti tam, kad užtikrintumėte dvitaškį sukibimą. Pagalbinės medžiagos - apvali juostelė „Backer Rod”, plokščia juosta „Grip Strip” (prilaikančioji juostelė), maskuojančios juostelės ar kitos medžiagos, kurias gali pasiūlyti jūsų rąstinio namo statytojas. Įsitikinkite ar priemonė tinka jūsų norimam tikslui pasiekti.

Sandariklio rezervuaras: Norint gerai užsandarinti tarpus tarp rąstų, taip, kad sandariklis galėtų prisitaikyti prie rąstų judėjimo, jums reikės sukurti tam tikrą sandariklio rezervuarą. Pavyzdžiui, jei jūs manote, kad rąstai judės 0,32 cm nuo sujungimo ašies į vieną ir kitą pusę, tada jums reikia, kad sandariklio plotis būtų ne mažesnis kaip 1,28 cm (keturis kartus didesnis). Kuo didesnis sandariklio plotis tuo mažesnė tikimybė, kad rąsto judėjimas viršys sandariklio galimybes. Mūsų ilgametė patirtis parodė, kad optimalus sandariklio plotis yra 1/6 rąsto diametro.

Venkite pūslių: Lanksčių sandariklių paviršiuose gali susidaryti pūslelės, taip atsitinka tuomet, kai sandariklis tepamas ant netinkamo paviršiaus (pvz.: ant senojo sandariklio paviršiaus, netinkamų pagalbinių medžiagų ar ant įkaitusių paviršių). Bet ko dėl ko jūs abejojate.

Naudokite tinkamus įrankius: Prieš pradėdami darbus, pasirūpinkite visais reikiamais instrumentais. Įsitikinkite ar jie yra švarūs ir tinkami naudoti. Naudodami įrankius skirtus sandarinimo darbams, palengvinsite ir pagreitinsite savo darbą, atliktas darbas atrodys profesionaliai ir gražiai.

Sandariklio tepimas, apdorojimas: su priemonėmis „Perma-Chink” ir „Energy Seal” labai paprasta dirbti- papurkškite šiek tiek vandens ant norimo apdirbti paviršiaus ir mentele dailinkite iki pageidaujamos išvaizdos.

Valymas: Kol sandarikliai dar neapdžiūvę, juos valyti galite vandeniu ir muilu.

Sandariklių laikymas: „Perma-Chink”, „Energy Seal” ir „Stack-n-Seal” kibirai ar tūbelės turi būti laikomi kambario temperatūroje. Tiesioginiams saulės spinduliams neprieinamoje vietoje.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - perdėtas noras namą „uždaryti“ nuo visų išorės poveikių. Naudojant garo izoliaciją ar polistireną, sienos nustoja kvėpuoti, todėl drėgmė įstringa tarp rąstų ir izoliacijos sluoksnio. Ilgainiui tai sukelia pelėsį, medienos puvimą ir net sienų deformaciją. Norint to išvengti, būtina naudoti difuzines medžiagas, kurios išleidžia garus, bet saugo nuo išorinės drėgmės.

Plėvelių paskirtis šiltinant rąstinį namą dažnai suprantama klaidingai. Jos neturi visiškai užsandarinti sienų, bet tik apsaugoti nuo vėjo ir vandens patekimo. Jei plėvelės montuojamos iš netinkamos pusės arba jų jungtys neužklijuotos, garai nebeišeina, o drėgmė kaupiasi tarp sluoksnių.

Taip pat nederėtų šiltinti, jei rąstai nėra visiškai sausi arba pastebima pelėsio, grybelio, vabzdžių pažeidimų.

Rąstinio namo priežiūra po sandarinimo

Tinkamai atliktas rąstinio namo šiltinimas iš lauko pusės pagerina šiluminį komfortą, tačiau norint, kad sistema išliktų veiksminga dešimtmečius, būtina nuosekli priežiūra. Svarbiausias priežiūros aspektas - užtikrinti, kad ventiliuojamas oro tarpas ir toliau atliktų savo funkciją. Bent kartą per metus reikėtų apžiūrėti apatinę ir viršutinę fasado dalį, kur yra įrengtos oro angos.

Rąstinio namo išorinis paviršius nuolat veikiamas saulės, lietaus ir temperatūros svyravimų, todėl apdaila turi būti periodiškai atnaujinama. Kas 3-5 metus rekomenduojama perdažyti arba iš naujo impregnuoti dailylentes.

Rąstiniai namai pasižymi natūraliu judėjimu, todėl laikui bėgant gali atsirasti smulkių tarpų ar įtrūkimų. Kiekvieną pavasarį ir rudenį verta atlikti greitą namo apžiūrą - patikrinti langų, durų sandūras, siūles tarp dailylentės ir karkaso.

Vienas didžiausių rąstinių namų priešų - drėgmė. Ji gali patekti per stogą, lietvamzdžius ar nepakankamai sandarias jungtis. Todėl būtina reguliariai tikrinti, ar vanduo tinkamai nuteka nuo sienų, ar lietvamzdžiai nėra užsikimšę.

Vidaus drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %, kad mediena neišsausėtų ir nepradėtų trūkinėti.

DUK

Ar galima rąstinį namą šiltinti polistirenu? Ne, polistirenas netinka rąstiniams namams, nes jis visiškai nepraleidžia garų. Dėl to drėgmė lieka uždaryta sienų viduje, o laikui bėgant tai sukelia pelėsio ir puvinio riziką. Tokiam namui būtina rinktis „kvėpuojančias“ medžiagas - pavyzdžiui, akmens vatą ar medžio plaušo plokštes.

Ar reikia naudoti garo izoliaciją šiltinant iš lauko pusės? Ne, rąstinio namo šiltinant iš išorės garo izoliacija paprastai nereikalinga. Ji trukdytų drėgmei pasišalinti iš vidaus ir sukeltų kondensato kaupimąsi tarp sluoksnių. Vietoje jos naudojama difuzinė plėvelė, kuri neleidžia vėjui patekti į konstrukciją, bet išleidžia garus į išorę.

Kiek kainuoja rąstinio namo šiltinimas iš išorės? Kaina priklauso nuo namo ploto, medžiagų ir darbų sudėtingumo. Vidutiniškai 1 m² šiltinimo su apdaila kainuoja nuo 45 iki 80 eurų. Natūralesnės medžiagos, kaip medžio plaušo plokštės ar ekovata, gali kainuoti šiek tiek daugiau, tačiau jos užtikrina geresnį mikroklimatą ir ilgaamžiškumą.

Koks metų laikas tinkamiausias šiltinimui? Darbus geriausia atlikti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai oro drėgmė stabili, o temperatūra svyruoja tarp +10 ir +20 °C. Šaltuoju metų laiku šiltinti nerekomenduojama, nes mediena gali būti pernelyg drėgna, o plėvelės - prarasti elastingumą.

Ar reikia perdažyti fasadą po šiltinimo? Taip, po šiltinimo fasadas paprastai padengiamas nauja apdaila, todėl jį būtina nudažyti arba impregnuoti. Svarbu rinktis dažus, kurie leidžia sienai kvėpuoti - tinka akriliniai ar aliejiniai dažai, skirti medinėms konstrukcijoms. Tai apsaugos nuo UV spindulių ir drėgmės.

Kiek laiko tarnauja rąstinio namo šiltinimo sistema? Tinkamai įrengta ir prižiūrima šiltinimo sistema tarnauja 20-30 metų. Vis dėlto būtina reguliariai tikrinti ventiliacijos angas, atnaujinti dažus bei užsandarinti smulkius įtrūkimus - tai užtikrina maksimalų efektyvumą ir ilgaamžiškumą.

Sandarinimo medžiagų palyginimas

tags: #rastinio #namo #sandarinimas