Rąstinio namo perdangos konstrukcija: svarbiausi aspektai ir reikalavimai

Kaip ir visų statinių, rąstinių namų pagrindinės sudedamosios dalys yra sienojai, perdangų konstrukcijos, stogo konstrukcijos. Kiekvienai iš šių dalių būtų galima skirti po atskirą straipsnį, bet šį kartą pabandysime glaustai aprašyti tik pagrindinius niuansus.

Rąstinio namo sienojai

Tradicškai tai - 15-20 cm tašytų, horizontaliai vienas ant kito gulančių, rąstų sienos. Kampuose rąstai jungiami vienas su kitu specialiai juos sukertant, kad gautųsi standus ir sandarus tarpusavio sąryšis. Populiariausi Lietuvoje kampų sukirtimo būdai yra „kregždės uodega“ ir paprastasis su prasikišančiais galais. Visi kiti būdai yra paprasčiausiai pastarųjų modifikacijos ar patobulinimai (kartais ir ne visai sėkmingi).

• Rąstai suleisti tarpusavyje standžiai be tarpų.
• Natūraliems rąstų sienojams naudojama mediena - pušis. Dėl eglės rąsto savybių sukinėtis keičiantis oro sąlygoms ir skilinėti mažais bet daug įskilimų, senieji meistrai šio medžio vengdavo.
• Rąstai prieš pradedant rąsti turi būti apie 16-20 proc.
• Rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip 12 cm pločio plokštuma.
• Vidaus pertvaros kiek galima daugiau turi būti iš rąstų. Priešingu atveju naudojant standžias konstrukcijas (plytas ar medinį karkasą) reikia numatyti aukštį kompensuojančius mechanizmus.
• Numatyti kiek galima vienodas apkrovas (stogo ir perdangos) išorinėms sienoms ir vidaus pertvaroms iš rąstų.
• Durų ir langų staktos negali tvirtinis tiesiai prie rąstų sienos.
• Ilgesnės nei 5m. rąstų sienos be standinančios jungties (tai atstoja įkirsta į išorinę sieną vidaus pertvara) praranda stabilumą - todėl reikia numatyti papildomas priemones.

Perdangos konstrukcija rąstiniame name

Pagrindinė perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukščiau esančio gyvenamo ploto grindis ir esančią ant jų apkrovą. Rąstiniame name perdangos montuojamos dažniausiai iš medžio sijų. Priešingai nei sienojams čia jau geriau naudoti eglę. Dėl skirtingos pušies ir eglės struktūros pastaroji turi savybę atsitiesti sumažėjus apkrovai. Bet jei truputį padidinsime sijų dimensijas - tiks ir pušis. Norėtųsi pabrėžti, kad kalba čia eina tik apie sijas iš natūralaus masyvo, t.y. neklijuotas.

Pagrindinė perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukščiau esančio gyvenamojo ploto dinaminę ir statinę apkrovą. Dinaminė apkrova - tai dažnai kintanti apkrova, susidariusi dėl mūsų gyvenamosios veiklos. Geriausiu jos pavyzdžiu galėtų būti vonia - prileidus vandens, apkrova perdangai smarkiai padidėja. Prie dinaminės apkrovos galime priskirti ir mūsų pačių svorį vaikščiojant perdanga. Tai bene dažniausias būdas tikrinant perdangos stabilumą. Jei šokinėdami nejaučiame perdangos vibracijos - galime spręsti, kad perdanga stabili.

Svarbūs aspektai įrengiant perdangą:

• Reikia vengti atvejų, kai su perdanga bandoma kompensuoti dalį namo konstrukcijų krūvio. Pvz.: Stogo konstrukcijos stiprinamos perdangos sąskaita. Aišku, tokie atvejai galimi, bet tada reikalingi labai išsamūs skaičiavimai ir perdangų matmenys stipriai išauga.
• Pavojinga remti perdangą į sieną, kuri neturi apkrovos.
• Jei norite, kad perdanga būtų stabili- svarbu paskaičiuoti sijų dimensijas ir tankumą priklausomai nuo apkrovų ir atstumo tarp sijų atramos ašių.
• Sijoms parinkti ypač kokybišką medį.

Dažniausiai sijos daromos iš natūralaus masyvo, t. y. neklijuotos.

• Sijoms parinkti ypač kokybišką medį;
• Jei norite, kad perdanga būtų stabili, svarbu apskaičiuoti sijų dimensijas ir tankumą priklausomai nuo apkrovų ir atstumo tarp sijų atramos ašių;
• Tais atvejais kai perdangos sija dedama virš lango angos, tarp sijos ir lango angos turi likti pakankamas rąstų skaičius, kad nuo apkrovos rąstai neišlinktų;
• Pavojinga remti perdangą į sieną, kuri neturi apkrovos;
• Įrengiant perdangą reikia atkreipti dėmesį, kurioje vietoje bus laiptai ir kaminas, kad vėliau perdangos sijos netrukdytų jų įrengti.

Stabilumą galime pasiekti teisingai parinkdami laikančiąsias konstrukcijas - balkių tipą ir matmenis. Svarbiausias faktorius, apskaičiuojant įprastą dinaminę apkrovą, yra atstumas tarp balkių atramos ašių. Pagal šį atstumą galima apskaičiuoti, kokių matmenų turi būti balkiai juos sudedant tam tikru tankumu. Neturėdami šių žinių meistrai pridaro nemažai klaidų, kurios daro neigiamą poveikį medinių namų įvaizdžiui. Dažnai balkių matmenys parenkami per maži arba jie išdėstomi per retai. Dažniausiai atramas balkiams atstoja namo pertvaros ar sienos. Projektuojant namą stumdyti vidaus ar išorines sienas pagal atramos ašių reikalavimus nėra būtina. Atstumus tarp atramos ašių galime sumažinti įterpdami taip vadinamas kapitalines sijas. Šių sijų matmenis apskaičiuoti daug sudėtingiau ir tai reikalauja itin profesionalių žinių.

Montuojant perdangą svarbu atkreipti dėmesį kaip ateityje „elgsis" atramos ašys viena kitos atžvilgiu. Ašis a yra spaudžiama ne tik perdangos, bet ir stogo. Dėl šios priežasties rąstų susėdimas ašyje a bus didesnis nei ašyje b. Šio skirtumo rezultatas - vėliau pastebėtas perdangos horizontalumo nuokrypis. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, parodantis, kad reikia įvertinti priešpriešinių laikančiųjų ašių savybes ir kuo tolygiau paskirstyti stogo apkrovas sienoms. Ypač svarbu tai numatyti, jei laikančiosios ašys yra iš skirtingų konstrukcijų, pvz., plytos viename gale, rąstai - kitame.

Perdangos garso izoliacija

Kitas svarbus klausimas įrengiant perdangą - kaip padaryti gerą garso izoliaciją? Iš karto reikia išskirti skirtingus izoliacijos aspektus - tai garso ir smūgio izoliacija. Garso izoliaciją sukuria sandariai sumontuota ištisinė kieta danga (pvz., antro aukšto grindys) bei po ja sudėtas šiluminės izoliacijos sluoksnis. Jei pirmo aukšto luboms po perdanga papildomai yra tvirtinamos gipso plokštės - tai duoda dar didesnį garso izoliacijos efektą. Montuojant anksčiau minimas medžiagas svarbu, kad jos kuo sandariau prisispaustų perdangos pakraščiuose prie pertvarų ar sienų. Tvarkingai sumontavus perdangą garso izoliacijos požiūriu ji nenusileis standartinėms betono perdangoms.

Kalbant apie smūgio garso izoliaciją, vibracijas sukelia konstrukciją veikiantys smūgiai. Nors virpesių sužadinimo metodai iš esmės yra skirtingi, tačiau konstrukcijos reakcija yra panaši. Smūgio veikiamai konstrukcijai galioja šie dėsningumai:

• Sunki konstrukcija, veikiama smūgio jėgos, vibruoja mažiau nei lengva.
• Kuo standesnis ryšys tarp priešpriešinių perdangos plokštumų (II a. grindų ir I a. lubų), tuo geriau sklinda smūgio banga.

Sunkinti medines konstrukcijas (užpilant ant ištisinio pagrindo papildomą sluoksnį betono mišinio) nėra labai efektyvus būdas. Atskirdami standžią jungtį tarp priešpriešinių perdangos plokštumų pasieksite gerokai didesnį efektą. Tai taip vadinamas „plūdriųjų grindų" principas. Įrengiant plūdriąsias grindis jas reikia montuoti atidžiai ir laikytis pagrindinio principo - pvz., grindų danga turi būti visiškai atskirta nuo kitų pastato konstrukcijų smūgį izoliuojančiomis medžiagomis.

Perdangų paskirtis yra perimti grindis veikiančias apkrovas, atskirti vieno aukšto patalpas nuo kito aukšto patalpų ir užtikrinti akustinį komfortą tose patalpose. Todėl tarpaukštinės perdangos svarbiausios charakteristikos yra jos laikomoji galia ir garso izoliacija. Kalbant apie tarpaukštinės perdangos garso izoliavimo savybes, naudojamas oru sklindančio garso izoliavimo rodiklis Rw ir smūgio garso izoliavimo rodiklis Lw . Oro garso izoliavimo rodiklis parodo, kaip gerai perdanga izoliuoja kalbėjimą, muzikos garsus ir pan., ir kuo šis rodiklis didesnis, tuo oro garso izoliacija geresnė. Pagal LR STR 2.01.07:2003 “Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo” gyvenamieji dviejų butų ar daugiabučiai pastatai turi atitikti nežemesnės nei C garso klasės reikalavimus. Vieno buto gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama užsakovui pageidaujant, tačiau turi būti ne žemesnė negu E garso klasė. Standartiškai medinė perdanga konstruojama iš C24 klasės vientisos medienos sijų, kurių aukštis 195/220/245mm. Siūlome šiuolaikinį sprendimą medinei tarpaukštinei perdangai renovuoti - kompozitinę medžio-betono perdangą. Kompozitinė medžio-betono perdanga labai geras sprendimas situacijose, kuriose neįmanoma įrengti naujos perdangos, bet keliami nauji laikomosios galios, garso ir smūgio izoliacijos reikalavimai. Kompozitinės konstrukcijos efektas gaunamas dėka metalinių jungių, kurios sujungia medinę siją ir betono sluoksnį į vieną sistemą, tokiu būdu medžiagos dirba kartu. Eliminavus metalines junges iš konstrukcijos dingtų visas kompozitinis efektas, o betono sluoksnis šioje konstrukcijoje liktų “negyva” apkrova.

Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.

Stogo konstrukcija

Rąstiniams namams stogas svarbus keletu aspektų - jis ne tik namą apsaugantis nuo išorinio atmosferos poveikio, bet kaip sunki kepurė prispaudžiantis sienojų rąstus prie kits kito. Dėl pastarosios priežasties svarbu numatyti tokias stogo konstrukcijas, kad jos kuo tolygiau pasiskirstytų ant visų namo sienų.

• Kaip ir perdangų konstrukcijoms stogui geriau naudoti eglės medieną.
• Rąstiniams namams tinkamiausia stogo konstrukcija yra panaudojant ilginius prieš dedant gegnes.
• Nepamirškite, kad rąstinis namas daugiau ar mažiau „sės“ ir apie du laipsnius keisis stogo kampas. Dėl to gegnes prie sienos reikia tvirtinti slankikliais.
• Dėl stogo konstrukcijų dimensijų patartintina pasitarti su konstruktoriais.

Stogas - atsakingas sprendimas statant rąstinį namą. Jis ne tik saugo namą nuo lietaus, bet ir kaip sunki kepurė spaudžia sienojus. Dėl šios priežasties svarbu kaip galima tolygiau paskirstyti spaudimo jėgą visoms sienoms ir pertvaroms.

Esant namui su rąstiniais frontonais, stogo konstrukcija įrengiama taikant slenkančių gegnių sistemą, t. y. gegnės prie sienų turi būti tvirtinamos paslankiomis jungtimis. To pasekoje, vykstant rąstinių frontonų sėdimui gegnės lengvai prisitaiko prie vykstančių pasikeitimų, dėl frontonų sėdimo keičiasi viršutinis stogo kampas. Jis truputi padidėja, dėl to gegnės turi pasislinkti į išorę, kitaip jos stums lauko atramines sienas ir jas deformuos. Ši sistema leidžia rąstams taisyklingai susėsti, nepažeidžiant stogo konstrukcijos. Reikia atminti, kad esant susikertantiems stogams, dažniausiai neįmanoma sumontuoti slenkančias gegnes. Tokiu atveju pasirinkite ne rąstinių frontonų konstrukciją.

Taigi, įvertinus šiuos procesus labiausiai tinkanti yra ilginių konstrukcija su ant viršaus pritvirtintomis gegnėmis. Gegnės stangriai tvirtinamos tik prie viršutinio ilginio, o prie rąstinių sienų pritvirtintos slankikliais. Šios konstrukcijos taip pat lankstesnės architektūriniu požiūriu - leidžia įgyvendinti atviras erdves ir nereikalauja masyvių gegnių, nes didelę dalį apkrovos neša ilginiai. Kitas šio stogo privalumas yra tolygus apkrovos paskirstymas. Ilginiai išdėstyti išilgai namo ir gula ant daugumos išorinių sienų ir vidaus pertvarų. Vėl gi norėtume akcentuoti stogo apkrovų įvertinimą. Nuo to priklauso pagrindinių stogo apkrovos nešėjų - ilginių dimensijos. Paskaičiavimas gan paprastas, bet reikalauja kruopštumo ir patirties.

Stogo apšiltinimas ir galutinės dangos uždėjimas vykdomas pagal standartinius atskirų dangų gamintojų reikalavimus. Gal kiek išskirtinis yra stogas su žole. Žolės stogo konstrukcija daroma panašiai kaip montuojant bituminių čerpių stogą. Ant ištisinio pakloto 1, yra klojama hidroizoliacija 2. Ant pastarosios klojama aukšto tankio polietileno drenažinė danga 3 (panaši į dangą, kuri naudojama išorinei pamatų hidroizoliacijai). O ant jos jau galime dėti tinklinius juodžemio maišus su vejos sėkla. Iš pažiūros paprastas stogas reikalauja truputį kruopštumo pakraščiuose apdirbant vėjalentes ir vejos laikiklius (kad žemės neslinktų į lietvamzdžius).

Reikia atkreipti dėmesį į stogo konstrukcijų vėdinimą. Prieš kalant ištisinį paklotą labai svarbu virš apšiltintų gegnių padaryti pakankamą oro tarpą konstrukcijų vėdinimui. Kadangi stogo kraigas yra uždaras, vėdinimas daromas pro stogo priekį, t.y pro tarpus tarp vėjalenčių.

Štai tiek svarbesnių pastebėjimų. Kaip ir minėjome namo sudedamosios dalys glaudžiai sąveikauja viena su kita. Dėl šios priežasties iškyla kitų smulkesnių niuansų. Apie juos norėtume aprašyti plačiau nagrinėjant namo sudedamąsias dalis atskirai. Pradėsime nuo stogo.

Rąstinio namo sėdimas

Yra dvi šio proceso priežastys: rąstų traukimasis jiems džiūstant (dėl to siūloma statyti namą tik iš sausų rąstų), ir po surentimo „atrandant“ rąstams savo tikrąsias vietas (štai dėl ko patartinas sunkus stogas). Rankų darbo namai gali sėsti iki 4%,t.y. 250 cm aukščio kambarys po metų gali tapti 240cm, o 7m siena gali netekti iki 30 cm savo aukščio! Architektas ar gamintojas turi tai numatyti ir imtis priemonių kaip išvengti su tuo susijusių problemų rizikos. Ypač reikia atkreipti dėmesį į tas vietas, kur horizontalios rąstų sienos liečiasi su stangriomis konstrukcijomis-kaminais, plytinėmis ar karkasinėmis sienomis. Šiuo atveju naudojami kompensaciniai mechanizmai paliekant reikalingus tarpus sėdimui. Ypač svarbu numatyti kaip su šiuo procesu sąveikaus stogas. Viena pagrindinių problemų čia yra stogo kampo pokytis. Namui sėdant stogo kampas mažės apie 3-4°. Dėl šio pokyčio stogo gegnės pradeda stumti viršutines išorinių sienų dalis, jei nenumatysime slankiojančių gegnių laikiklių.

Mediena rąstiniam namui

Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.

Rąstinio namo sienų apdaila

Pirmas dalykas, kurį jūs turite nuspręsti - tai kokias rąstinės sienų apdailos medžiagas naudosite. Nepatariame naudoti medžiagas, sudarančias plėveles ant rąstinių paviršių. Jūs lyg įvelkate medieną į plėvelę, neleisdami medienai kvėpuoti. Naudokite dažyves - į medienos poras įsigeriančius impregnantus, kurie ne tik suteikia medienai norimą atspalvį, bet ir leidžia jai kvėpuoti, apsaugo nuo biologinių kenkėjų, atmosferos bei saulės poveikio. Jei nesijaučiate tikras dėl atspalvio - pradėkite nuo šviesesnio, nes visada lengviau vėliau medinį paviršių patamsinti, nei atvirkščiai.

Atminkite, kad skirtingi medienos paviršiai dažyves skirtingai įgeria. Netgi tas pats rąstas, priklausomai nuo to ar jis pjautas, obliuotas ar šlifuotas, gali įgyti skirtingą atspalvį. Todėl jeigu nusprendėte sieną obliuoti ar šlifuoti - darykite tai visame paviršiuje, kad vėliau nesigautų skirtingi atspalviai ant vienos sienos. Dažant nesustokite nudažę puse paviršiaus, pratęsę darbą sekančią dieną, garantuotai turėsite nors nežymų, bet skirtingą atspalvį. Jei prieš tepant dažyve pastebėjote, kad Jūsų sienos patamsėjo, ar atsirado mėlio, tai nėra didelė problema ir dažniausiai ne gamintojų brokas. Tokiais atvejais naudokite balintojus. Dažyvę tepkite ne mažiau kaip du kartus tiek viduje, tiek išorėje ir būtinai neužmirškite tų vietų, kurios po galutinės apdailos, nesimatys. Jas reikia apdirbti impregnantais ypač kruopščiai. Jeigu įsigijote dažyves, kurių instrukcijoje rekomenduojama prieš tai naudoti gruntą. Nuo to kaip jus impregnavote rąstines namo sienas priklauso namo ilgaamžiškumas ir kaip ilgai Jūsų namas atrodys dekoratyviai.

Langų ir durų pasirinkimas

Sekantis klausimas, kuris jums turėtų iškilti - kokius langus ir lauko duris pasirinkti? Šiuolaikiniai gaminami langai gali būti atidaromi į vidų (vadinami europiniais) arba išorę (skandinaviški). Abi šios sistemos turi savų privalumų. Europiniai gali atsidarinėti keliomis padėtimis, skandinaviški atidaryti neužima vidaus erdvės. Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui (šliaužikliui) įstatyti išpjaunamas griovelis į kurį įstatomas tašelis, prie kurio vėliau tvirtinama lango konstrukcija. Būtent konstrukcija, lango rėmo negalima tvirtinti tiesiai prie rąsto, nes rąstams sėdant langas gali būti pažeistas. Tą patį galima pasakyti apie lauko durų montavimą. Montuojant lauko duris staktą galima iš karto padaryti sienos storio. Keistai atrodo rąstiniame name metalinės šarvo durys. Vagiui jos tikrai ne kliūtis. Geriau pasirinkite klijuoto tašo medines duris su termo izoliacija. Kai kurios įmonės siūlo medines lauko duris kuriose mediniame rėme įterpta mineralinė vata. Tai ženkliai sumažins energetinius nuostolius, o kartu bus pakankamai dekoratyvios.

Montuojant langus ir duris būtinai palikite vietos rąstų sėdimui. Tai tūrėtų būti ne mažiau kaip 7 - 9 centimetrai. Atminkite, kad rąstinio namo apdaila gali mažai kuo skirtis nuo įprasto namo apdailos. Čia gali būti naudojamos beveik visos apdailos medžiagos naudojamos įprastos apdailos metu.

Grindys ir perdanga

Grindys ir perdanga - svarbūs namo elementai turintys savų išpildymo ypatybių. Pirmame aukšte galite įsirengti grindis kaip ir bet kokiame pastate. Tai gali būti plytelės, parketas, medinės masyvo grindys, parketlentės. Tik prieš duodami nurodymus statybininkams, kokias grindis įrengti, būtinai sudarykite statybinius brėžinius su tiksliais nurodymais. Tai yra, kokias medžiagas norėtumėte naudoti grindų įrengimui. Reikia atminti, norint kad plytelės būtų viename lygyje su masyvo grindimis, pagrindą plytelėms reikia paruošti 7 - 8 cm (priklausomai nuo grindinių lentų storio) aukštesnį. Tai daroma dėl to, kad prieš klojant medines grindis montuojami gulekšniai, kurie įprastai būna 5 cm aukščio, o ir pačios grindinės lentos būna 27, 30 ar 35 milimetrų storio. Dažnai pirmame aukšte montuojamos šildomos grindys, kai šildomieji elementai sumontuojami viršutiniame betoniniame grindų pagrindo sluoksnyje. Tuomet atminkite, kad dėl temperatūrų kaitos nepatariama naudoti masyvo grindų, o ir naudojant parketlentes rinkitės jas su taip vadinama click sistema.

Perdangos tarp pirmojo ir antrojo aukšto gali būti montuojamos keliais būdais. Pirmasis būdas - įprastinis, kai juodlentės klojamos ant sijų. Kitas būdas - mineralinė vata montuojama po lubomis. Trečiasis būdas - plaukiojanti konstrukcija. Siekiant išvengti panašių problemų, pasirinkite parketlentes su danga, atsparia drėgmės poveikiui.

Pertvarų montavimas

Ko gero didžiausio dėmesio reikalauja pertvarų montavimas. Juk čia reikia numatyti tokį svarbų momentą, kaip namo sėdimas. Pastačius namą, jis per kelis metus susėda apie 3 сm vienam aukščio metrui. Todėl ir pertvaras reikia įrenginėti, numatant namo sėdimą, dažniausiai viršutinėje pertvaros dalyje įrengiant kompensacinius kaiščius, o šoniniame tvirtinime vertikalias išpjovas varžtams ar kitiems tvirtinimo būdams. Tinkamai sumontavus pertvaros konstrukciją, galima naudoti bet kokias apdailos medžiagas - keramines plyteles, tapetus, dailylentes, dažytą gipso kartoną, derinti jas tarpusavyje. Montuojant bet kokias medžiagas ant vertikalių paviršių, nesvarbu ar tai pertvara ar siena, viršuje reikia palikti 7-8 cm tarpą sėdimui kompensuoti, kurį vėliau galima paslėpti plačiais apvadais 9-10 centimetrų pločio.

Laiptai

Viena iš medinio namo išskirtinių dekoro elementų yra laiptai. Čia jau ir patarti sunku, kokio stiliaus laiptus reikėtų pasirinkti. Laiptus patartume montuoti bendrajame kambaryje, tolimesniame nuo virtuvės kampe arba hole. Montuojant laiptus hole galima atskirti laipiojimo į antrą aukštą zoną nuo bendrojo kambario ir išsaugoti papildomą naudingą plotą namo viduje. Laiptus, esančius viduje, darykite atvirus - lengva, ažūrinė laiptų konstrukcija vizualiai nemažina patalpos. Juos orientuokite taip, kad lipant į viršų, galva nekliudytumėte nuožulnių mansardos lubų.

tags: #rastinio #namo #perdangos #konstrukcija