Rąstinis namas - tai ilgaamžis ir ekologiškas būstas, tačiau jo patvarumas tiesiogiai priklauso nuo tinkamai įrengtų pamatų. Šiame straipsnyje aptarsime rąstinių namų pamatų tipus, įrengimo ypatumus, svarbius aspektus ir rekonstrukcijos galimybes.
Pamatų tipai ir jų ypatybės
Rąstinis namas nėra sunkus, lyginant su mūriniu namu, todėl dažniausiai pasirenkami ne tokie masyvūs pamatai.
- Gręžtiniai poliniai pamatai: Tai vienas populiariausių pasirinkimų dėl savo ekonomiškumo ir tinkamumo įvairiems gruntams. Gręžtiniai pamatai - tai į žemę įgilinti poliai, kuriuos juosia antžeminė dalis, vadinama rostverku. Duobės, skirtos gręžtinių pamatų poliams, paprastai gręžiamos 1.5 -2 m gylyje, tačiau viskas priklauso nuo jūsų namo projekto, kartais gali tekti gręžti ir kas 0.9 m. Rekomenduojamas optimalus gręžtinių skersmuo - 30 cm, tačiau jis priklauso ir nuo naudojamų rąstų storio, o gylis nuo 2 iki 2.5 m.
- Juostiniai pamatai: Taip pat tinkamas pasirinkimas rąstiniam namui.
- Kiti pamatai: Galima rinktis ir kitus pamatų tipus, atsižvelgiant į grunto sąlygas ir namo projektą.
Svarbūs aspektai renkantis pamatus:
- Sklypo reljefas: Jei namas bus duobėje, lyginant su likusia sklypo dalimi, pamatus reiktų pakelti šiek tiek aukščiau. Minimalus pamatų lygis virš žemės - 30 cm.
- Žemės gruntas: Gruntas įtakoja, kaip giliai reikia gręžti polius. Žvyruotame grunte, smėlyje ar juodžemyje įšalo riba - 1,2 m. Pirmasis žingsnis, kurį turite atlikti - tai užsakyti grunto tyrimus, kurių tikslas - nustatyti grunto savybes, kad būtų galima parinkti optimaliausiai jūsų namui tinkančius pamatus.
- Rąstų storis: Nuo rąstų storio priklauso ir pamato plotis. Storesnių pamatų nei rąsto storis daryti nebūtina.
Rąstiniam namui, skirtingai nei kitų rūšių namams, nėra didelės problemos, jei pamatai šiek tiek pasikraipys. Pačios sienos sėda 10 cm ir daugiau, tad papildomas centimetras iš pamatų namui didelės įtakos neturės.
Pamatų įrengimo ypatumai
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų.
Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.
Statant pamatus rąstiniam namui, labai svarbu, kad rostverkas būtų bent 60 cm aukščio. Prieš pradedant lieti polius, į žemėje išgręžtas skyles turi būti sudėti armatūros strypai, kurių skersmuo paprastai būna 12 mm. Tada į kiekvieną gręžinį dedami 4 strypai, o armatūra horizontaliai dedama ir tarp rostverko klojinių. Po to 3 strypai lygiais atstumais dedami rostverko viršutinėje dalyje ir 3 - apatinėje.
Kai visi klojiniai ir armatūra yra sudėti, prasideda betono liejimo darbai. Tiesa, prieš tai reiktų pagalvoti, kokiu būdu betoną atsivežti iki statomo namo pamatų. Taigi, tiesiai iš betonmaišės betonas ilgomis juostomis yra liejamas tiesiai į gręžinius ir klojinius. Vidutinio rąstinio namo gręžtiniams pamatams papratai sunaudojama 10-15 kub. m betono.
Aplink pamatus būtina išlieti nuogrindą, paprasčiau tariant, nežymų pakilimą, esantį prie pat namo, kuris saugo, kad lietaus ar tirpstančio sniego vanduo tekėtų nuo pamatų, o ne link jų. Paprastai nuogrinda būna apie 20 cm storio ir tolygiai plonėjanti į išorę, tačiau vėl gi viskas priklauso nuo namo projekto.Haus firms blokelių naudojimas
UAB "Pušinis namas" jau keletą metų naudojame Haus firms blokelinių pamatų liejimo technologiją. Pagrindinė šios technologijos esmė - rostverkui naudojami pamatiniai blokeliai vietoje klojinių. Pagrindinis privalumas - išvengiame klojinių išsipūtimo. Galime geriau sutankinti betoną blokelių ertmėse. Pamatai išliejami daug greičiau ir tiksliau, nei naudojant tradicinius metodus.
Hidroizoliacija ir rąstų apsauga
Statant pirtį ar rąstinį namą svarbu apatinį rąstą apsaugoti nuo drėgmės. Dėl šios priežasties tarp apatinio rąsto ir pamato turi būti padėta hidroizoliacinė medžiaga, pvz. ruberoidas. Taip pat svarbu neleisti lietaus vandeniui patekti tarp pamato ir rąsto. Lietaus vanduo tekėdamas siena žemyn turi lašėti ant žemės ir nepakliūti tarp pamato ir rąsto. Jei ten kaupsis vanduo apatinis rąstas supus daug greičiau.
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą. Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija.
Svarbu: Jokiu būdu negalima kloti ant pamato neaustinį liną, todėl, kad iš to jokios naudos. Reikia naudoti ruberoidą, du sluoksnius, o apatinę rąsto dalį nudažyti su „Kelmolio“ dervomis, skirtoms valtims.
Rąstiniuose namuose dažniausiai pradeda pūti apatinis rąstas. Pirmam vainikui rekomenduojamas maumedinis vainikas per perimetrą. Maumedinio vainiko matmenys priklauso nuo naudojamo rąsto storio, o jo aukštis turi būti ne mažiau kaip 5 cm.
Pamatų šiltinimas
Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio „tilto“, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis.
Šiltinti pamatą ir grindis būtina, jei planuojamas gyventi nuolat ir jei numatomas grindinis šildymas. Kitaip visą žiemą šaltos ir nejaukios grindys primins apie lietuviškos žiemos žvarbumą.
Senų rąstinių namų pamatų rekonstrukcija
Daugelis medinių sodybų savininkų susiduria su jos rekonstrukcijos būtinybe. Beveik visus rekonstruotinus namus būtina pradėti vertinti nuo pamatų, kurie yra rąstinio namo ilgaamžiškumo pagrindas.
Pamatų tipai senuose namuose:
- Lauko riedulių pamatai: Kampuose ir ties sąspara padėti dideli plokščiomis kraštinėmis akmenys, kurie laiko visą namo svorį. Tarpai užpildyti mažesniais įvairių formų akmenimis. Šie pamatai reikalauja didelių investicijų, kadangi per ilgą laiką akmenys būna pasislėpę grunte, ir dirvožemio drėgmė bei nuo stogų tekantis lietaus vanduo tiesiogiai veikia "ant žemės" gulinčius namo sienojus. Skirtingų sienų sienojai pūna ir smunka netolygiai, todėl troba susikraipo, užspaudžiami bei deformuojami langai bei durys.
- Cementiniai lauko riedulių pamatai: Tai jau aukštesni (0,8-1.0 m) pamatai sumūryti iš lauko riedulių ir šiek tiek įgilinti (iki 0,5 m). Tačiau tiek nepakanka, kad per dešimtmečius pamatai nesutrūkinėtų. Sutrūkę pamatai taip pat sėda netolygiai, tačiau rąstai išlieka pakankamai aukštai nuo žemės paviršiaus, todėl apatiniai rąstų vainikai išlieka apysveikiai ir pats rąstas laiko namo svorį, jei po juo pamatas ir susėdęs. Paprastai atitrūksta ir ima smegti pamatų kampai. Kai kurių "smetoninių" trobų pamatai viršuje papildomai pakelti naudojant raudonas pilnavidures plytas. Jos taip pat atlieka ir hidroizoliacijos vaidmenį.
- Cementiniai lieti pamatai: Dažniausiai pokario statyboje. Liejant pamatą naudoti akmenys, plytų likučiai, kartais netgi eglišakiai bei pjuvenos sutinkamos molinėje statyboje. Šie pamatai taip pat stokoja gylio, tačiau jau įleisti į žemę iki 1 m, todėl nepaisant trūkimų, į gruntą nesėda, o rąstų vainikai, iš dalies perimantys apkrovą neleidžia namui smukti netolygiai.
Pamatų tvirtinimas atliekamas įvertinus pamatų būklę. Priklausomai nuo būsimos statinio paskirties bei eksterjero atnaujinimo darbų galimi keli sprendimo būdai. Kadangi dažniausiai namas nėra nukeliamas, vykdyti kompleksinius gilaus (1,2 m) pamato klojimo darbus yra labai sudėtinga. Paprastai nueinama paprastesniu keliu. Jei namui būtina keisti ir apatinius vainikus, statinys yra sukeliamas specialiais domkratais, paremiamas kaladėmis, išardomas supuvęs rąstų vainikas. Tada namo kampuose bei rastų sukirtimo vietose kasamos arba gręžiamos reikalingo gylio duobės, jos pripildomos betonu. Likęs pamato perimetras įgilinamas per "porą kastuvų" (0,25-0,4 m), armuojamas ir išliejamas betoninis pagrindas. Vietoj išimto rąstų vainiko galima lieti betoninį pamatą, mūryti sienų blokelius ar plytas iki projektinio aukščio. Pamatas iš lauko pusės nutinkuojamas arba apklijuojamas klinkerinėmis plytelėmis, kurios suteikia tvirtesnio ir prabangesnio namo įvaizdį.
Patarimas: Jeigu tai senas rąstinis namas, tai jis prastovėjo ne vieną dešimtmetį. Medinis namas praktiškai nereaguoja į pamatų deformacijas ir jeigu pamato „pavidalas" pusėtinas, galite paremontuoti tą patį pamatą, kur yra plyšiai, trūkimai. Visais laikais mediniams namams pakeisdavo papuvusius apatinius rąstus ir namai stovėdavo toliau. Tiktai reikia meistrų, kurie tą darbą išmanytų.
Papildoma informacija
| Medžiaga | Paskirtis | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Ruberoidas | Hidroizoliacija tarp pamato ir rąsto | Dvigubas sluoksnis |
| Maumedis | Pirmasis vainikas | Aukštis ne mažiau 5 cm |
| Putų polistirolas | Pamatų ir grindų šiltinimas | 8-10 cm sluoksnis grindims, 3-5 cm rostverkui |
Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų.
Rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti.