Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos pastatytos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia per visą rąsto ilgį, vientisa išdroža, kampuose rąstai sukertami suspara.
Vainikai renčiami vienas ant kito, kol pastatomas namas. Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos.
Rąstinių Namų Tipai
Rąstų namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:
- Rankų darbo rąstiniai namai;
- Mašininio apdirbimo rąstiniai namai (tekintų arba frezuotų rąstų namai);
- Klijuotų rąstų namai.
Rąstų profilis dažiausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų.
Lietuvoje nuo seno, atsižvelgiant į rastų formą, pastato paskirtį ir meistrų patirtį, naudojami įvairūs sąsparos tipai: tradicinis arba balninis, tradicinis su užkirtimu, kregždė, norvegiškas…
I. Natūralių Rąstų Namai
Šių namų sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų. Tokių sienojų privalumas yra toks, kad jie ir sienoje nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra unikalus. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens (be to, vienas galas plonesnis, o kitas - storesnis), tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
- Natūralių-apvalių rąstų namai. Natūralūs rąstai tik nužievinami. Rąsto storgalio ir plongalio skersmuo gali svyruoti nuo 25 iki 40 cm.
- Natūralių-apipjautų rąstų namai. Natūralūs rąstai nužievinami ir apipjaunami iš dviejų pusių. Tokių rąstų storis per visą jų ilgį būna vienodas (dažniausiai 20-24 cm), bet storgalio ir plongalio aukštis gali varijuoti tarp 25 ir 40 cm.
II. Mašininio Apdirbimo Rąstų Namai
Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų staklėmis apdirbtų sienojų (tiek rąsto ruošinio storis, tiek aukštis per visą jo ilgį yra tokių pačių matmenų). Šio tipo sienojai turi matematiškai tikslias formas. Automatizuota technologija leidžia gaminti namus greičiau nei rankiniu būdu, išvengiama žmogiškojo faktoriaus klaidų.
Natūralūs rąstai frezuojami arba tekinami (taip gaunami apvalūs - cilindruoti rąstai) arba suklijuojami iš lentų ir tuomet apdirbami staklėmis.
- Frezuotų rąstų namai. Rąstai apipjaunami iš 4 pusių. Gautas apipjautas tašas toliau formuojamas obliavimo ir frezavimo staklėmis, kol gaunami visiškai vienodi reikiamų parametrų ruošiniai.
- Tekintų rąstų namai. Rąstai tekinimo staklėmis tekinami, kol gaunami visiškai vienodi reikiamo skersmens apvalūs ruošiniai.
- Klijuoto tašo rąstų namai. Rąstai supjaustomi į tašelius ir išdžiovinami. Tuomet iš tašeliu suklijuojami reikiamo dydžio tašai. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.
Rąstinio Namo Sienų Storis ir Apšiltinimo Reikalavimai
Ne viską nulėmė sienojo storis, reikia žinoti, iš ko jis pagamintas ir kaip jis pagamintas. Jei neklijuotas sienojus, tai jis iš pradžių atrodo gražus, bet, kai jis pradeda trūkinėti ir vietoj 20 cm storio lieka tik 10 cm neplyšusios vietos, kyla klausimas, kam mokėti už daug, o neturėti varžos.
Kitas klausimas, kur namas stovės - ar arti gatvės, nes medinis namas pralaidus garsui. Vieniems užtenka 18 cm, kitiems neužtenka ir 20 cm storio.
Statomo namo rąsto storio pasirinkimas priklauso nuo konstrukcijos dydžio, architektūrinių ir projektinių sprendimų, bei norimo estetinio vaizdo. Jei namas nedidelis, tinka 68 mm ar 90 mm storio rąstas, tačiau jei norima statyti didesnį namą, kuris turėtų tikro rąstinio namo išvaizdą, tada galima naudoti ir storesnį rąstą, tokiu atveju galime pasiūlyti 120, 160 mm storio rastus.
Ar reikalingas apšiltinimas priklausytų nuo namelio paskirties ir poreikio. Jei namas yra vasarnamio tipo, apšiltinti nebūtina, bet jei jame būtų gyvenama ir kitais metų laikais, tuomet 200 mm storio rastų namą reiktų apšiltinti.
Jei norite pasiekti rąstinio namo varžą - 5, tai namą teks apšiltinti. Tačiau iš praktikos žinoma, kad pakanka stačiakampių 20 cm storio rąstų. Rąstinis namas niekada nebus „termosas“, jis gyvas, kvėpuojantis su geru mikroklimatu.
Techniškai skaičiuojant 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti. Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus ir namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.
Gyvenamajam namui užtenka 20cm rąsto, bet STR reglamente sakoma, kad privalomas papildomas šiltinimas 10cm, bet kiek statinių esu pastatęs, iš 20 pridavimo atvejų problemų nekilo.
Pagal STR reikalavimus reikia statyti mažiausiai iš 20 cm storio rąstų. Mes statome iš 20cm storio, džiovintų, norvegiško sukirtimo rąstų. Toks rąstų storis geriausiai tinka vasarnamiui statyti.
Iš kokio storio rąstų bestatytumėte, vis tiek nepasieksite reikalaujamos šilumines varžos pagal STR. Statant sodybą, kaimo verslo pastatus, vasarnamius - nėra griežtų nuostatatų laikytis šilumines varžos reikalavimų.
Praktikoje priimta statytis gyvenamuosius namus renčiant 20/22 cm storio sienas, pirtis - 16/18 cm.
Pagal STR reikalavimus sienos varža turi būti ne mažiau 5 m2K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m2K/W šiluminės varžos.
Jūsų sunaudotą energijos kiekį namo šildymui lemia ne tik rąstų storis, bet ir sienų sandarumas. Dažnai pasitaiko, kad statant nekvalifikuotiems statybininkams (ypač statant iš drėgnų rąstų) rąstams išdžiuvus ir namui susėdus tarp rąstų atsiveria 1-2 cm plyšiai. Tokiu atveju tikėtis, kad namo šildymo išlaidos bus mažos, neverta.
Rąstinių Namų Apšiltinimas
Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų.
Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą.
Garso izoliacija: Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės. Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.
Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo. Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti.
Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.
Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu. Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.
Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.
| Šiltinimo Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Ekovata | Ekologiška, nekenksminga, termoizoliacinė, nedega, nepūva, gera garso izoliacija | Reikalinga profesionalų pagalba montuojant |
| Akmens vata | Geros termoizoliacinės savybės | Sunku padengti ant nelygių paviršių, linkusi sugerti drėgmę, reikalinga garo izoliacinė plėvelė |
| Putų polistirolas | Plačiai naudojamas | Nepavyks uždengti sandariai |
Svarbu! Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.
Beje, apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą. Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.
Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.
Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.