Rąstiniai namai - tai ne tik statiniai, bet ir unikalus gyvenimo būdas, susijęs su gamta, tvarumu ir kokybe. Mediena kaip statybos priemonė naudojama nuo neatmenamų laikų. Turbūt nuo tada, kai žmonės nutarė, jog uolose gyventi per drėgna ir nepatogu, o molinės pašiūrės yra per daug primityvios. Kadangi miškų netrūko, jie buvo arti gyvenamosios vietos, nereikėjo transportavimo, medieną buvo galima gan lengvai paruošti, ji tapo natūraliu pasirinkimu statybose.
Rąstinių namų statybos istorija Lietuvoje skaičiuoja apie 2 tūkstančius metų. Senovėje, prieš 3-4 tūkst. metų, žmonės būstus iš medienos rąstų statydavo naudodami stulpinę konstrukciją, kuomet medžių kamienai buvo sustatomi vertikaliai, juos perpinant šakomis, sutvirtinant moliu, vilna, plyšius užkamšant samanomis. Vėliau (Lietuvoje- pirmo tūkstantmečio pradžioje) pradėta statyti rąstus vieną virš kito guldant horizontaliai. Pasiteisinus šios statybos technologijai, imta ręsti gana didelius, aukštus, tvirtus ir ilgaamžius statinius: gynybines pilis, bažnyčias, dvarus ir kt.
Rąstiniai namai turi ilgą istoriją ir didelę statybų tradicijų įvairovę. Įvairiose tautose buvo tobulinama sava technika. Labiausiai rąstiniai namai paplito Skandinavijoje, Rusijoje bei kitose Rytų Europos valstybėse, o vėliau švedų kolonistai atsivežė ir išplatino savo statybos žinias ir Šiaurės Amerikoje. Spygluočių miškų tiek Rytų Europoje, tiek Rusijoje, tiek Skandinavijoje gausu. O būtent spygliuočio mediena ir yra tinkamiausia rąstiniam namui statyti. Be to, kuo atšiauresnėmis sąlygomis augęs medis, tuo jo natūralios savybės tinkamesnės namo statybai.
Ekologiškumas ir Natūralumas
Rąstiniam namui statyti naudojamos ekologiškos medžiagos. Nesukurta jokia kita medžiaga, kuri galėtų savo savybėmis prilygti medžiui. Jis kuria šiltą, jaukią namų aplinką, teigiamai ir raminamai veikia žmogų, jau pats medienos vaizdas natūraliai kuria ramybės, poilsio nuotaiką. Būtent todėl rąstinio namo atmosfera yra išties ypatinga. Tą patį galima pasakyti ir apie rąstinio namo klimatą - jokios kitos priemonės nepadės sukurti tokio palankaus gyventi klimato. Tą iš karto pajus astma sergantys žmonės. Taip yra dėl ypatingos rąstų savybės - jų natūralaus „kvėpavimo“. Todėl namuose nereikės papildomos ventiliacijos sistemos, tą darbą geriau nei bet kokios technologijos atliks pačios namo sienos. Dėl rąstinio namo mikroventiliacijos, namuose niekada neužsilaikys nikotino ar kokie kiti kvapai. Net ir po didelių švenčių greitai pajusite, kad oras vėl tapo gaivus ir tyras.
Šiais laikais, kai ekologijai skiriamas vis didesnis dėmesys tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, būtina paminėti, kad pasirinkdami rąstinį namą, renkatės ne tik sveiką gyvenimą, grįžtate arčiau gamtos, tačiau prisidedate ir prie klimato kaitos ribojimo, mažesnio cheminių medžiagų naudojimo, mažesnio aplinkos teršimo. Mediena yra vienas iš atsinaujinančių išteklių. Be to, ne tik pats rąstinis namas yra ekologiškesnis, tačiau ir jį statant nėra kenkiama gamtai, kaip, tarkime, statant mūrinį namą. Juk gaminant medžiagas mūriniam namui yra naudojami įvairūs chemikalai, pasigamina tonos teršalų.
Pats medis turi savo energiją, kuri yra naudinga žmogui. Šitą mūsų protėviai žinojo nuo neatmenamų laikų. Gal todėl medis pagonių tikėjime užėmė išskirtinę vietą. Net įvairioms ligoms gydyti senoliai naudojo medį. Jo žieve malšindavo ir galvos skausmus, ir dantų gėlą, ir kitas negalias. Šiais laikais mediena niekas nebesigydo, apie gydomąsias jos savybes mažai kas kalba, tačiau niekas nepaneigs, kad miške apsikabinus medį, mus užplūsta teigiama energija. Tai geriausias įrodymas, kad gydomosios, raminamosios medienos savybės nėra tuščias išsigalvojimas. Žmogus yra gamtos dalis, todėl jam būtina savo aplinkoje turėti kuo daugiau natūralių medžiagų, nes net ir nupjautas medis, iš jo kamieno ištekintas rąstas, nepraranda savo teigiamų savybių.
Be to, skirtinga mediena, pasižymi skirtingomis savybėmis. Vieni medžiai teikia energiją, kiti ją sugeria. Pavyzdžiui, pušis yra iš energiją teikiančių medžių. Kontaktuodami su pušies mediena jausitės geriau, Jus veiks skleidžiama teigiama šio medžio energija. Iš energiją sugeriančių medžių, reikia paminėti eglę bei alksnį.
Šiluminės Savybės ir Drėgmės Balansas
Lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus. Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti“. Taip pat vidinė rąstinė sienos dalis palaikys panašią į kambario temperatūrą, todėl skirtingai, nei mūriniame name, bus mažiau drėgmės, ji bus mažiau linkusi kondensuotis. O juk esant dideliam drėgmės lygiui, šaltis yra kur kas labiau jaučiamas. Palyginkite oro temperatūrą, tarkime, pajūryje ir kitoje vietoje kur nors žemyne. Net jei ir oro temperatūra bus vienoda, pajūryje bus vėsiau. Taip yra būtent dėl didesnio drėgmės kiekio ore. Šis faktas neabejotinai liudija rąstinių namų naudai.
Ir nors rąstinių namų šiluminė varža mažesnė už norminę, tačiau tai kompensuoja minėtos rąsto šilumos kaupimą ir drėgmės balansavimą skatinančios savybės.
Statybos Ypatumai
Statant rąstinį namą, specialiai paruošti ir apdirbti rąstai guldomi vienas ant kito. Kampuose rąstai sukertami. Priskaičiuojama daug sukirtimo būdų. Renčiant namą, tarp rąstų lieka nedideli tarpai. Jie yra užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Jos gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės. Šitaip užpildžius tarpus, rąstinis namas savo šilumos savybėmis nenusileis bet kurio kito tipo namui. Jei šilumos norisi dar daugiau, rąstinį namą galima šiltinti papildomai. Tą galima daryti tiek iš laukinės, tiek iš vidinės pusės.
Gyvenamojo namo statybai svarbu parinkti tinkamo diametro rąstus. Tam tikslui reikėtų bent 200 mm arba storesnių. Plonesni tinka pavėsinėms, pirtims ar pan. Aišku, stora siena dar negarantuoja, kad namas bus šiltas, jei nebus tinkamai suleistos sienos, tarpai nekokybiškai užsandarinti arba naudojami nevienodo drėgnumo rąstai. Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena. Jai reikalingas džiovinimas iki 18-20 proc. drėgnumo. Pats geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų.
Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų. Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Rąstinių namų rentimo patirtį turintys specialistai iš karto ruošdami medžiagas namo statybai, mato jį kaip visumą ir žino į kokius aspektus būtina atkreipti dėmesį, kad ši problema būtų tinkamai išspręsta.
Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi. Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas. Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė. Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“.
Pats rąstinis namas nesveria labai daug, todėl statant rąstinį namą nėra reikalingi tokie pamatai, kokių reikėtų statant mūrinį pastatą. Jei neplanuojate statyti rūsio, užteks gana paprastų pamatų, kurie nėra brangūs.
Rąstinių Namų Priežiūra
Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas. Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės. Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.
Jei netenkina medžio apdaila ar norisi sušvelninti medienos monotonijos įspūdį, galima vidų išklijuoti gipso kartonu, vėliau išklijuoti tapetais ar klijuoti plytelėmis.
Rąstinių Namų Tipai
Rąstiniai namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:
- Rankinio apdirbimo rąstinius namus;
- Mašininio apdirbimo rąstinius namus;
- Klijuotų rąstų namus.
Visi šie tipai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir finansinių galimybių.
Rankomis apdirbtų rąstų namų pagrindinis privalumas yra unikali sienų išvaizda. Rąstai nužievinami, tačiau jų forma nėra specialiai apdirbinėjama. Kiekvienas jų yra vis kitoks, todėl ir suręstas namas yra nepakartojamas, net jei ir projektas kartotųsi.
Mašininio apdirbimo rąstiniam namui naudojami tiksliai išdirbtas formas turintys rąstai, kurie pasižymi vienodais išmatavimais. Dėl to juos lengviau naudoti namo statybose. Mašininiu būdu apdirbti rąstai taip pat gali būti tiek apvalaus, tiek stačiakampio profilio. Šio apdirbimo būdas geras tuo, kad medienos nuostoliai apdirbant rąstą yra nedideli, t.y. mediena naudojama ekonomiškai, o tai leidžia sutaupyti. Mašininio apdirbimo rąstai yra tekinami ir tada gaunami apvalaus profilio, statybai skirti rąstai, arba jie yra frezuojami. Tokiu atveju yra išgaunama įvairių išmatavimų stačiakampio forma.
Jeigu rankinio apdirbimo rąstų namai yra jau statomi šimtmečius, tai klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius rąstinių namų tipus:
| Tipas | Apdirbimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Rankinio apdirbimo | Rankinis | Unikali išvaizda, natūralumas | Didesnė kaina, ilgesnis statybos laikas |
| Mašininio apdirbimo | Mechaninis | Tikslūs matmenys, ekonomija | Mažiau natūralus vaizdas |
| Klijuotų rąstų | Mechaninis, klijavimas | Stabilumas, mažiau sėdimo | Mažiau natūralus, klijų naudojimas |
Visų rąstinių namų statybos ypatumų neįmanoma apžvelgti. Tradicijos, kurios buvo tobulinamos šimtmečiais, meistrų sukaupta patirtis nepasiduoda lengvai aprašoma. Kiekvienas projektas turi savo niuansų todėl drąsiai kreipkitės į specialistus ir kartu atrasite konkrečiai Jums tinkamus sprendimus! Mūsų žinios ir patirtis dirba Jums!