Vartojimo rangos sutartys yra gana nauja sutarties rūšis Lietuvos teisinėje sistemoje. Jos atsiradimas siejamas su naujuoju LR CK, įsigaliojusiu 2001 m. liepos 1 d. Šios sutartys turi tik joms būdingų bruožų, t.y. jose yra nustatytas silpnesniosios šalies - vartotojo - gynimas. Todėl ir jo teisių apsauga yra reguliuojama ne tik privatinės teisės (t.y. CK), bet ir viešosios teisės (pvz.: Vartotojų teisių apsaugos įstatymo) normomis.
Naujasis LR CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams jau daugiau nei 7 metus, bet jau išryškėjo daugelis probleminių aspektų, susijusių su vartojimo rangos sutarties taikymu, jos identifikavimu. Pasirinktos temos aktualumas yra neabejotinas dar ir todėl, kad šia tema Lietuvoje nuodugnus mokslinis tyrimas nebuvo atliktas, todėl tema svarbi teisės mokslo vystymosi tikslu. Suprantama, nepakankamas šios temos ištyrimas yra sąlygotas vartojimo rangos naujumo.
Vartojimo Rangos Sutarties Samprata
Siekiant atskleisti vartojimo rangos sutarties sampratą pirmiausia reikėtų apibrėžti, kaip suprantama pati sutartis. Antai CK 6.154 str. nurodyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Vartojimo sutarties sąvoka pateikta CK 1.39 str. Jame nurodyta, jog vartojimo sutartimi laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių arba paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t.y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1d.).
Vartojimo rangos sutartimi rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Nurodyta samprata atskleidžia vartojimo rangos teisinį charakteristiką, t.y. aptariama sutartis yra konsensualinė (rangovo bei užsakovo teisės ir pareigos atsiranda nuo jų susitarimo momento), atlygintinė (užsakovas turi sumokėti už rangovo atliktus darbus), dvišalė (pvz.: užsakovo pareigą priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareiga jį perduoti).
Pagal bendrąją taisyklę ji nėra būtinas sutarties galiojimo elementas, nes tam, kad sutartis galiotų, pakanka veiksnios šalies susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.159 str., 6.181 str. 1 d.). Vartojimo rangos sutartys gali būti sudaromos tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek paprasta rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kai privalomą rašytinę formą nustato įstatymas.
Praktikoje šalys paprastai pasirenka vienokią ar kitokią vartojimo rangos sutarties formą priklausomai nuo atliekams darbų pobūdžio, darbų atlikimo laikotarpio, darbų kainos ar apimties.
Vartojimo Rangos Sutarties Šalys
Bendra taisyklė, jog rangos sutarties šalimis, rangovu ir užsakovu, gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas, t.y. tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Tačiau vartojimo rangos sutarties šalys pasižymi tam tikra specifika. Šios sutarties šalimis gali būti ne visi teisinis santykis subjektai ar dalyviai. Tokia sutartis gali būti sudaryta tik tarp vartotojo ir rangovo.
Vartotojas - tai fizinis asmuo, kuris šiam vartojimo rangos teisiniam santykiui tenkina savo asmeninius poreikius, nesusijusius su verslu ar profesine veikla. Iš CK 6.350 str. 1 dalies, 6.672 str. 1 dalies išplaukia, kad vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis sutartis su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu t.y. tenkinti asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme vartotojo sąvoka pateikiama tiesiogiai 2 str. 1 dalyje: "tai fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą su verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. tenkinti vartotojo asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius".
Kita vartojimo rangos sutarties šalis yra rangovas. Juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris veikia su verslu ar su profesija susijusiu tikslu. Taigi asmuo, parduodantis paslaugas vartotojui siekia ne asmeninės, o komercinės (profesinės) naudos, t.y. turi tikslą gauti pelną. Trumpai tariant, rangovas - tai verslininkas.
Turint omenyje vartojimo rangos sutartį, ūkinę komercinę veiklą būtų galima apibrėžti kaip nuolatinę savarankią, t.y. savo rizika plėtojamą, asmens veiklą siekiant pelno, susijusią su paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą.
- Nuolatinis pobūdis, tęstinumas.
- Savarankiškumas.
- Atlygintinumas.
- Tai veikla, kuria siekiama gauti pelno.
Šie išvardinti požymiai būdingi ir profesinei veiklai, t.y. teikimui tam tikrų profesinių paslaugų, kurias turi teisę teikti tik s...
Teismų Praktika
Lietuvos Apeliacinis Teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Deguonies sistemos“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal šios pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „K6“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai UAB „DS statyba“ dėl pranešimo apie statybos rangos darbų sutarties vienašališką nutraukimą pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl statybos darbų rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.
Ginčo Esmė
UAB „Deguonies sistemos“ pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes nebuvo informuota apie šią bylą ir į ją įtraukta trečiuoju asmeniu.
Prašyme nurodė, kad UAB „Deguonies sistemos“ ir UAB „DS statyba“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį. UAB „DS statyba“ ir DNSB „K6“ 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas (UAB „DS statyba“) įsipareigojo atlikti daugiabučio namo atnaujinimo darbus, o užsakovas (DNSB „K6“) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau - Draudikas) išdavė garantinį dokumentą, kad darbai pagal Rangos sutartį bus atlikti laiku ir kokybiškai.
Pareiškėja teigia, kad yra suinteresuota minėtos civilinės bylos baigtimi, tačiau apie šią bylą sužinojo tik 2018 m. lapkričio 28 d., kai BUAB „DS statyba“ bankroto administratorius, šaukdamas kreditorių susirinkimą, visus kreditorius (pareiškėja yra BUAB „DS statyba“ kreditorė) supažindino su minėtoje byloje priimta Panevėžio apygardos teismo nutartimi.
Pirmosios Instancijos Teismo Nutarčių Esmė
Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Deguonies sistemos“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartyje nepasisakyta dėl UAB „Deguonies sistemos“ teisių ir pareigų. Teismas nustatė, kad Susitarimą su Draudiku pareiškėjos vardu pasirašė UAB „DS statyba“, veikdama pagal Jungtinės veiklos sutartį. Šie asmenys dalyvavo išnagrinėtoje byloje, turėjo teisę ir galimybę prašyti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti pareiškėją.
Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nenurodė, kokie liudytojai ar išreikalautini dokumentai patvirtins Rangos sutarties nutraukimo nepagrįstumą ir paneigs teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Iš esmės pareiškėja siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėta byla ir kitaip įvertinti įrodymai, nei tai padaryta 2018 m. gegužės 28 d. nutartyje.
Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjos UAB „Deguonies sistemos“ 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės DNSB „K6“ naudai.

Atskirųjų Skundų ir Atsiliepimų į Atskiruosius Skundus Argumentai
Pareiškėja UAB „Deguonies sistemos“ atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-250-544/2018; priimti naują įrodymą - 2016 m. gruodžio 28 d. susitarimą. Nurodo šiuos argumentus:
- Teismas vien formaliais pagrindais nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes nėra rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad prie sutarties SĮLD Nr. 114800, kurios pagrindu Draudikas išmokėjo 49 497 Eur draudimo išmoką, yra prisijungusi pareiškėja.
- Teismas užkirto pareiškėjai galimybę atnaujinti procesą dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nereiškė prašymo dėl pareiškėjos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad susitarime pareiškėjai atstovavo UAB „DS statyba“ pagal Jungtinės veiklos sutartį ir tokiu atveju į bylą neįtraukiami visi jungtinės veiklos sutarties dalyviai.
- Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
- Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymėjo, kad susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, turėtų galimybę pateikti papildomų motyvų dėl to, kas patvirtina Užsakovo nebendradarbiavimą ir tyčinį kliudymą tinkamai vykdyti Rangos sutartį, bei papildomai pateikė glaustus motyvus dėl teismo nutarties, kuria spręstas Rangos sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimas.
Ieškovė DNSB „K6“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
- Apeliantė 2016 metų gruodžio 28 d. susitarimą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo priimti šį įrodymą apeliacinės instancijos teisme.
- Apeliantė nepateikė teismui Jungtinės veiklos sutarties, kurios sąlygomis remiasi ginčydama teismo išvadas.
- Ieškovės ieškinys buvo išnagrinėtas būtent bankroto byloje, kurioje pareiškėja yra kreditore. Todėl pareiškėja galėjo susipažinti su civiline byla, kuri yra bankroto bylos dalis.
- Pareiškėja UAB „Deguonies sistemos“ yra susijusi su BUAB „DS statyba“ per šių juridinių asmenų valdymo organų narius, nes UAB „Deguonies sistemos“ vadovė ir vienintelė akcininkė yra UAB „DS statyba“ vadovo ir vienintelio akcininko sutuoktinė.
- Pareiškėja savo prašyme turėjo pagrįsti ne tik jos materialinį suinteresuotumą byla, bet ir pateikti svarius įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
- Teismo sprendimas pareiškėjai neturi privalomos galios ir ji gali ginčyti Draudiko pareikštą jai reikalavimą grąžinti draudiminę išmoką, remdamasi jos neva turimais įrodymais.
Atsakovė BUAB „DS statyba“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovės bankroto administratoriui nebuvo žinoma apie 2016 m. gruodžio 28 d. sudarytą Susitarimą, kurio pagrindu pareiškėja įsipareigojo solidariai su atsakove įvykdyti prievolę Draudikui grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
Pareiškėja UAB „Deguonies sistemos“ atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. papildomos nutarties prašo panaikinti šią nutartį. Nurodo, kad patenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą ...
Bendrijos Pirmininko Atsakomybė ir Skolos
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant skolas ir netinkamą elgesį. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir situacijų:
- Dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio: Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausia kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
- Dėl garažų bendrijos pirmininko veiksmų: Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą).
- Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu? Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.
- Bute per sieną skverbiasi vanduo, o bendrijos pirmininkas gūžčioja pečiais: Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas.
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas susirinkime pateikia pasiūlymus namo atnaujinimo darbams: Pirmiausia, žinoma, reikėtų paprašyti bendrijos pirmininko paaiškinimo, galbūt nėra taip, kaip jūs įsivaizduojate. Paaiškinimo galima paprašyti ir valdybos narių (jeigu bendrijoje yra renkama valdyba).
Šios situacijos rodo, kad bendrijos pirmininko veikla yra svarbi ir reikalauja atidumo, sąžiningumo bei teisės aktų laikymosi. Jei kyla problemų, svarbu kreiptis į atitinkamas institucijas ir ginti savo teises.
Administratoriaus Skolos
Įmonė „Bonus Admin ir CO“ susidūrė su skolomis ir teisminiais procesais. Buvo paskirta byla dėl statybų bendrovės „Stateksas“ reikalavimo priteisti skolą iš UAB „Bonus Admin ir Co“. Taip pat civilinė byla dėl DNSB „Jūrų marios“ reikalavimo grąžinti kaupiamąsias lėšas. „Jūrų marių“ bendrija kreipėsi į teismą, nes buvęs administratorius „Bonus Admin ir Co“ negrąžino kaupiamųjų lėšų. „Kreipėmės į teismą ir jie mums visas lėšas sumokėjo.
Klaipėdos miesto savivaldybė paaiškino, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar bendrojo naudojimo objektų administratorius) privalo banke arba kitoje kredito įstaigoje atidaryti atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
„Kai kaupiamosios lėšos laikomos atskiroje banko kaupiamoje sąskaitoje, administratoriaus bankroto atveju, jos nėra laikomos administratoriaus nuosavybe, nes tai yra konkretaus daugiabučio turtas.
G. Skirutis teigė, kad UAB „Bonus Admin ir CO“ turi einamųjų įsiskolinimų, kaip tai natūralu aktyviai veikiančiose įmonėse, kuriose ūkio subjektai turi mokėtinų įsipareigojimų kitiems. Jokios išskirtinės situacijos nėra. Šiuo metu mūsų klientų (gyventojų ir juridinių asmenų) vėluojančios skolos viršija 150 000 eurų.
Įmonė sėkmingai vykdo savo veiklą ir planingai vystosi. Kalbos apie bankrotą yra itin spekuliatyvios ir nepagrįstos. UAB „Bonus Admin ir CO“ veiklą reguliariai tikrina savivaldybės, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybinės institucijos.
Su statybų bendrove „Stateksas“: rangovas neatliko visų darbų, nustatytas darbo brokas, perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas.
Įmonei vadovavęs klaipėdietis verslininkas G. Skirutis sukėlė skandalą Baltarusijoje. Į šalies kaimynės prokuratūrą kreipėsi būrys darbuotojų, tvirtinančių, kad lietuvių kompanija jiems nesumoka algų. Darbuotojus lydėjo žurnalistai.
Svarbiausi Teisės Aktai
Svarbiausi teisės aktai, reguliuojantys rangos sutartis ir bendrijų veiklą:
- Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas (CK)
- Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Apsaugos Įstatymas
- Lietuvos Respublikos Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijų Įstatymas
- Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodeksas (CPK)
Šie teisės aktai nustato bendrus principus, vartotojų teises, bendrijų veiklos tvarką ir ginčų sprendimo būdus.
Apibendrinant, rangos sutartys daugiabučių namų bendrijoms yra svarbus ir sudėtingas klausimas, reikalaujantis atidumo, sąžiningumo ir teisės aktų laikymosi. Teismų praktika ir nuolatinis domėjimasis naujovėmis padeda užtikrinti teisingą ir efektyvų bendrijų valdymą.
tags: #rangovas #ieskini #atsakovas #daugiabucio #bendrija #del