Planuojamas „Rail Baltica“ geležinkelio projektas kelia susirūpinimą Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurių sodybos yra netoli būsimos trasos. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimą projekto poveikį sodyboms, atsižvelgiant į gyventojų nuogąstavimus dėl aplinkosaugos, triukšmo ir kraštovaizdžio pokyčių.
„Rail Baltica“ geležinkelio trasa
Gyventojų rezoliucijos ir reikalavimai
Gyventojai, susidūrę su galimais neigiamais pokyčiais dėl „Rail Baltica“ projekto, imasi iniciatyvos reikšti savo poziciją ir reikalavimus. Pavyzdžiui, prieš planus išplėsti Zabieliškio sąvartyną sukilę Medekšių, Zabieliškio, Liogailiškių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai merui Sauliui Grinkevičiui bei rajono Tarybai pateikė rezoliuciją su kategoriškais reikalavimais bei paprašė Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio, Aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Navicko ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pagalbos.
Žmonės akcentuoja, kad sąvartynas kone įsibrautų į jų kiemus, mat pagal dabar galiojančius įstatymus apsaugos zona yra tik 500 metrų. Išplėtus sąvartyną į ypač keblią situaciją patektų Medekšių gyventojai, mat jie tartum papultų į taršos „kišenę“ - iš vienos pusės - sąvartynas, o iš kitos - kelias Šeduva-Jonava.
Aplinkosauginis poveikis ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV)
Siekiant įvertinti galimą „Rail Baltica“ projekto poveikį aplinkai, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). PAV sudaro daugelis komponentų - oras, klimatas, vanduo, dirvožemis, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, saugomos teritorijos, kraštovaizdis, materialinės vertybės ir t.t. Aplinkosaugininkams priimant sprendimą dėl PAV reikalingumo, nemažą įtaką turi ir įvertinimas, ar „Kėdainių vandenys“, jau dabar nesugebantys užtikrinti tinkamo Kėdainių nuotekų išvalymo, sugebės užtikrinti planuojamo sąvartyno filtrato priėmimą ir išvalymą.
Todėl nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo metu planuojamos ūkinės veiklos užsakovas turėtų įvertinti kitas planuojamas Zabieliškio sąvartyne susidarysiančių nuotekų tvarkymo alternatyvas ir poveikį aplinkai mažinančias priemones, tuo atveju, jei UAB „Kėdainių vandenys“ negalėtų priimti ir/ar išvalyti planuojamo sąvartyno nuotekas.
PAV pristatymas - tai pirmas žingsnis į projekto įgyvendinimą. Paskui šis dokumentas pateikiamas įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, saugomų teritorijų tarnybai, Savivaldybei, kultūros paveldo departamentui ir t. t., kol galiausiai lemiamą išvadą padarys Aplinkos apsaugos agentūra. Iki statybų pradžios praeis nemažai laiko.
Atsinaujinanti energetika ir vėjo elektrinės kaip alternatyva
Atsinaujinanti energetika, tokia kaip vėjo energija, gali būti svarbi alternatyva, siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, Jonavos rajone, Žeimių ir Kulvos seniūnijose, vėjo elektrinių parką planuojančios statyti tarptautinės atsinaujinančios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai supažindino vietos gyventojus su poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita.
Vėjo jėgainės lauke
Iki 2030 metų žaliosios energetikos lyderė „Ignitis renewables“ planuoja pastatyti mūsų rajono Žeimių ir Kulvos seniūnijose iki 25 vėjų elektrinių parką. Kaip teigė A. Kniežaitė-Gofmanė, įmonė ambicinga ir toliau plėtoti atsinaujinančią žaliąją energetiką, siekdama prisidėti prie globalių tikslų, tokių kaip klimato kaitos mažinimas. Vėjas - neišsenkantis išteklius, leidžiantis gaminti švarią energiją, kuri padeda mažinti oro taršą ir lėtinti klimato kaitą.
Gyventojų nuogąstavimai dėl vėjo elektrinių
Kiekvienam gyventojui rūpi savas kiemas, ne vienas nerimauja dėl galimo triukšmo, šešėliavimo ar kitokio poveikio. Tačiau ekspertai, atlikdami tyrimus, vadovaujasi specialiomis modeliavimo programomis ir tokiu būdu gali labai tiksliai nustatyti, koks bus triukšmo lygis veikiant vėjo elektrinėms.
„Triukšmo modeliavimas atliktas atsižvelgiant į vėjo elektrinių modelį, taško koordinates bei techninius vėjo elektrinės parametrus, įvertintos triukšmui jautrios vietovės, gyvenamieji pastatai ir jų aplinkos. Skaičiavimai atlikti esant 10 metrų per sekundę vėjui. Nakties triukšmo ribinė vertė yra 45 decibelai. Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias triukšmo lygis siekia 41,4 decibelus ties sodyba Barsukinės kaime. O kitose gyvenamosiose vietovėse triukšmo lygis yra dar mažesnis. Todėl neigiamas poveikis dėl planuojamos ūkinės veiklos neprognozuojamas“, - supažindino aplinkosaugos ekspertas.
Gyventojai sunerimę ir dėl didelių sparnų, kurie sukelia šešėlių mirgėjimo efektą. Tačiau, pranešėjo teigimu, didesnis nei leistina šešėliavimų mirgėjimo poveikis pasireikš trims sodyboms 3-37 valandas per metus. Siekiant to išvengti, veiklos vystytojas įdiegs šešėliavimo mažinimo priemones, t. y. stabdys vėjo elektrinę tuo metu, kai bus didžiausia šešėlių tikimybė.
Bendruomenių parama
Bendrovės „Ignitis renewables“ bendruomenių projektų koordinatorė E. Musteikytė priminė, kad asociacijos, įsikūrusios netoli vėjo elektrinių parkų, gali pretenduoti į tiesioginę finansinę verslo vystytojo teikiamą paramą bendruomenėms, kultūros, ugdymo įstaigoms. Tai gali padaryti rašydamos projektus paramai ir teikti juos „Ignitis renewables“.
Anot pašnekovės, „Ignitis renewables“ finansinė parama atveria daug galimybių bendruomenėms. „Mes planuojame ateitį 30-36 metams, tai ir organizacijos, patenkančios į vėjo elektrinių teritoriją, gali nusipiešti savo ateitį ir įgyvendinti projektus kartu su mumis. Parama keliauja ne į miestus, ne į rajonų centrus, bet į bendruomenes. Juk ateiname į kaimynystę, o vėjas yra resursas, tai ir ieškome vertės visiems. Džiaugiuosi atsakingai vystoma atsinaujinančia energetika. Ateiname dešimtmečiams, tai ir siekiame tvarios ir draugiškos kaimynystės su visuomene. Pokyčiai visada kelia nerimą. Bet Žeimių ir Kulvos seniūnijos turi puikų galimybių potencialą. Norėtųsi, kad mūsų įmonės planuojama veikla padrąsintų kurtis tegul ir mažas bendruomenes - bendradarbiaudami turėtume puikius rezultatus”, - kvietė E.
Apibendrinant, „Rail Baltica“ projektas ir kiti infrastruktūros plėtros projektai kelia svarbius klausimus dėl poveikio aplinkai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Svarbu, kad būtų atsižvelgiama į gyventojų nuomonę, atliekami išsamūs poveikio aplinkai vertinimai ir ieškoma tvarių sprendimų, kurie užtikrintų tiek ekonominę plėtrą, tiek aplinkos apsaugą.