Radiatoriai renovuotame bute: ką svarbu žinoti?

Prasidėjus šildymo sezonui, modernizuotų daugiabučių gyventojai dažnai susiduria su problema - vieniems per karšta, kitiems per šalta. Dažnai priežastis slypi nežinojime, kaip naudotis termostatiniais ventiliais. "Namas atnaujintas, o gyventojai gyvena po senovei: jei per karšta, atidaro langus, jei šalta - jungia elektrinius radiatorius, nors išspręsti problemai reikia tik pasukti šalia radiatoriaus esančią rankeną", - sako J. Rutkauskas.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas būsto, kuriame šiluma reguliuojama termostatiniais ventiliais, gyventojas. Šios žinios padės ne tik komfortiškai gyventi, bet ir taupyti šilumą.

Kaip veikia termostatinis ventilis?

Termostatinis ventilis - tai šalia radiatoriaus esantis prietaisas, kuriuo reguliuojamas termofikato srautas į radiatorių. Tai nėra paprastas vožtuvas, panašiai kaip vonios čiaupas, kuriuo didiname ar mažiname vandens srovę. Šiame prietaise įtaisytas termostatas, kuris reaguoja į kambario temperatūrą ir pats automatiškai padidina arba sumažina termofikato srautą į radiatorių, kad palaikytų nustatytą temperatūrą.

Svarbu žinoti, kad termostatiniu vožtuvu nustatome ne termofikato srautą į radiatorių, bet kambario temperatūrą, kurią norime palaikyti.

Termostatinio ventilio padalų reikšmės

Kai kuriuose būstuose per šalta arba per karšta būna dėl to, kad sumontuoti ventiliai palikti nustačius maksimalų arba minimalų šildymą. Termostatu paprasta nustatyti norimą kambario temperatūrą. Paprastai daugiabučiuose, kuriuose nevykdoma individuali apskaita, termostatiniais ventiliais galima reguliuoti temperatūrą nuo 5 iki 22 laipsnių. Ten, kur įrengti temperatūros dalikliai, minimali ventilio temperatūra siekia 16, o maksimali - 28 laipsnius šilumos.

Minimali reikšmė būstuose, kuriuose mokama už sunaudotą šilumą, apribota, nes net visiškai užsukus radiatorius bute bus teigiama temperatūra, šiluma ateis per sienas iš gretimų butų, bet norėdami palaikyti aukštesnę temperatūrą daugiau šilumos sunaudos kaimyninių butų gyventojai.

Neuždengkite termostatinio ventilio

Labai svarbu, kad radiatorius, ypač ta jo dalis, kurioje sumontuotas termostatinis ventilis, būtų neuždengta. Net dienine užuolaida uždengus radiatorių bus sutrikdytas oro judėjimas, prie radiatoriaus susikaups šiltesnio oro masė, į kurią ir reaguos termostatas.

Pavyzdžiui, jei nustatėte termostatinį ventilį, kad kambaryje būtų 20 laipsnių šilumos ir uždengėte jį, prietaisas sustabdys šildymą tuomet, kai 20 laipsnių šilumos bus prie jo, nors kambaryje tuo metu gali būti ir 16 laipsnių šilumos.

Taupykite šilumą

Termostatiniu ventiliu galima ne tik reguliuoti kambario temperatūrą, tačiau ir taupyti šilumą. Kai išeinate iš būsto arba miegate, taip pat nenaudojamuose kambariuose galima nustatyti žemesnę temperatūrą. Toks taupymas veiksmingesnis daugiabučiuose, kuriuose įrengti šilumos dalikliai ir gyventojai moka tik už pačių sunaudotą šilumą. Skaičiuojama, kad taip galima sutaupyti iki 30 proc. šilumos.

Kaip nustatyti ar ventilis tvarkingas?

Termostatinis ventilis turi būti sumontuotas horizontaliai. J. Rutkauskas sakė, kad dažnai jis būna montuojamas vertikaliai, tačiau taip jis veikia netiksliai.

Kaip ir kiti prietaisai, termostatai taip pat genda. Ar jis atlieka savo funkcijas, nustatyti ganėtinai lengva. Pavyzdžiui, nustatykite prietaisą ties trečia padala, kuri žymi 20 laipsnių. Jei kambariuose yra 24 ir daugiau laipsnių, o radiatorius vis tiek karštas, vadinasi, ventilis nebeatlieka savo funkcijos - neuždaro radiatoriaus ir jį reikia keisti.

Svarbu: Jei kambariuose šalta, stovas, kuriuo termofikatas pasiekia radiatorių - karštas, o radiatorius šaltas, reiškia ventilis taip pat gali būti sugedęs.

Šildymo sistemos modernizavimas daugiabučiuose

Šiltinant daugiabučių namų sienas, būtina nepamiršti šildymo sistemos rekonstrukcijos. Modernizuotame daugiabutyje nebus sutaupoma maksimaliai šilumos energijos, jeigu nebus atnaujinta, o dar geriau - pakeista šildymo sistema. Vieni stovai šils daugiau, kiti - mažiau, žmonės bus nepatenkinti. Tuomet šilumos punkte keliama bendroji temperatūra ir taip eikvojama šiluma.

Daugelyje senos statybos daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema.

Trūkumai: jei kuriame nors bute radiatoriai pakeisti ne pagal pastato projektą (pavyzdžiui, pastatytas galingesnis radiatorius), tuomet radiatoriai kituose butuose atiduos nepakankamą šilumos kiekį.

Privalumai: tolygiai paskirstomas šilumos kiekis ir stovuose, ir butuose.

Įdiegus šią sistemą daugiabučiame name, šilumos skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu ir radijo bangomis ar internetu perduodami šilumą tiekiančiai įmonei bei gyventojams.

Galimi tokie vienvamzdės sistemos rekonstrukcijos būdai:

• Pakeisti vienvamzdę šildymo sistemą į kolektorinę.
  • Privalumai: kiekvienas butas tampa visiškai autonomiškas, galima įsirengti radiatorinį ir/ar grindinį šildymą.
• Pakeisti vienvamzdę šildymo sistemą į kolektorinę su karšto vandens ruošimu.
  • Privalumai: kiekvienas butas tampa visiškai autonomiškas - galima sumontuoti radiatorinį ir/ar grindinį šildymą, pasijungti arba atsijungti karšto vandens ruošimą. Mokama tiksliai už suvartotą šilumos kiekį.
  • Trūkumai: labai brangu, kiekviename bute reikalinga nauja šildymo ir karšto vandens sistema. Reikia išmontuoti esamą šildymo sistemą ir suprojektuoti bei sumontuoti naują.

Jei jūsų namas kol kas neatnaujinamas, tai geresniam šilumos perdavimui reiktų bent pakeisti senus radiatorius naujais.

Kada reikia keisti radiatorius?

Jeigu pastebėjote, kad radiatorius akivaizdžiai pažeistas korozijos, ar atrodo „išsipūtęs", kuo skubiau susisiekite su namo administratoriumi ar vadybininku, namo šilumos ūkį prižiūrinčiu specialistu. Šie požymiai rodo, kad šildymo prietaisas gali būti avarinės būklės ir nebetinkamas tolimesniam eksploatavimui. Tikėtina, kad toks šildymo prietaisas šildymo sezono metu iškrės piktą pokštą - prakiurs.

Prieš keičiant radiatorius naujais, privalu parengti šildymo prietaisų keitimo projektą. Šildymo sistemos prietaisų pakeitimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Projektus rengia šildymo prietaisų projektų rengimo paslaugas teikiančios įmonės. Jis reikalingas tam, kad nebūtų pažeisti pastato šildymo sistemos projektiniai sprendiniai, būtų parinkti reikiamo galingumo šildymo prietaisai. Šildymo prietaisų pakeitimu pasirūpins namą aptarnaujanti bendrovė.

Radiatorių tipai

Radiatoriai skirstomi į du pagrindinius tipus: plokštinius ir sekcijinius. Sekcijiniai gaminami iš ketaus (špižiniai) arba aliuminio, o kartais ir iš ketaus, ir iš aliuminio, įprastai vieną radiatorių sudaro 8-10 sekcijų.

• Ketiniai radiatoriai naudoja daugiau vandens, šilumą jie spinduliuoja į aplinką, nesukurdami konvekcijos proceso, todėl šiluma pasiskirsto netolygiai, tačiau ketiniai atsparūs ir patvarūs, todėl tarnaus ilgai.
• Dar paminėtini dvimetaliai radiatoriai, kuriuos gaminant naudojamas plieno vamzdis ir aliuminio plokštės. Plienas patvaresnis ir geriau išlaiko sistemos slėgį, o aliuminis gerai perduoda šilumą į aplinką.

Renkantis radiatorius labai svarbu atkreipti dėmesį, kokias konstrukcijas naudoja gamintojas. Kad radiatorius maksimaliai atliktų savo funkciją, jį reikia rinktis tokio paties ilgio kaip ir langas. Jeigu prie sienos už radiatoriaus dar įdėsite šilumą atspindinčios medžiagos plokštę, radiatoriaus neuždengsite užuolaidomis ar baldais, jo atiduodamos šilumos kiekis dar padidės.

Parama daugiabučių namų modernizavimui

Daugiabučių gyventojų bendrijos ar administratoriai iki šių metų liepos 1 d. galėjo teikti paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui - mažajai renovacijai. Gyventojai turėjo galimybę ne tik sutaupyti šilumos energijos ir susimažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pakeisti vamzdyną, butuose pasikeisti radiatorius, įdiegti šilumos reguliavimą bei kitas priemones ir gauti 30 proc.

Gyventojai turi galimybę susitvarkyti savo daugiabučių namų išderintas šildymo sistemas jas subalansuojant, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius.

Skaičiuojama, kad sutvarkius inžinerines sistemas vidutiniškai mokėjimai už šildymą vienam butui sumažėtų apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur.

Svarbu: Jei namo bendrija pritarė šilumos punkto modernizavimui, bet radiatorius keisti nori ne visi, tik dalis gyventojų, už radiatorių keitimą kompensacija galima tiems savininkams, kurie juos planuoja keisti.

Šildymo sistemos balansavimas

Specialistų nuomone, vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai. Vien tik ši priemonė gali sutaupyti apie 10 proc.

Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti, o kainuoja iki 2 Eur/kv.m.

Gyventojams itin patraukli yra patalpų temperatūros reguliavimo galimybė. Ji galima sumontavus termostatus ant radiatorių - temperatūrą galima reguliuoti 16-23 laipsnių ribose. Termostatai itin patogūs, kad galima nustatyti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose. Daugelis žmonių nemėgsta miegoti šiltai ir mielai palaiko miegamajame žemesnę temperatūrą. Termostatai gali sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos, o kainuoja 7-9 Eur/kv.

Kaip elgtis pradėjus šildymo sezonui?

Paskelbus šildymo sezono pradžios datą, šildymas namuose turi būti įjungtas per 3 darbo dienas. Namo viršutinio aukšto gyventojai turi nuorinti šildymo prietaisus. Neišleidus oro iš šildymo sistemų, nešils jūsų ir žemiau esančių butų šildymo prietaisai.

Jei pastebėjote, kad jūsų buto radiatoriai nebešyla, atkreipkite dėmesį į lauko temperatūrą. Daugelyje daugiabučių namų šildymo sistemos yra automatizuotos, oro temperatūrai pakilus virš 10 laipsnių, šildymas automatiškai sustabdomas, o temperatūrai nukritus šiluma paleidžiama vėl.

Jeigu visgi lauko temperatūra yra žemesnė negu 10 laipsnių, o radiatoriai nešyla, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir šiluma nebegali cirkuliuoti. Tuomet galite patys pabandyti nuorinti radiatorius arba informuoti namo administratorių.

Efektyvus šilumos vartojimas

Šąlančių ar perkaitintų butų problemą lemia nesubalansuota daugiabučio namo šildymo sistema. Pasitaiko atvejų, kad sistema išsibalansuoja ir dėl gyventojų savavališkai atliktų remonto darbų. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.

Svarbu: Pasenusios, išsibalansavusios sistemos nebegali paskirstyti šilumos srauto taip, kad visi butai būtų šildomi vienodai. Tai stipriai didina šilumos energijos sąnaudas ir mažina šių sistemų teikiamą komfortą.

Šilumos punkto tinkamas sureguliavimas turi tiesioginę įtaką efektyviam šilumos vartojimui ir gyvenimo komfortui.

Išvykdami atostogų ar dėl kitų priežasčių gyventojai radiatorius užsuka arba palieka ant minimalaus režimo ilgesniam laikui. Vis dėlto net ir tokiu atveju bute temperatūra paprastai išlieka artima norminei, t. y. 18-22 °C. Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į nešildomą butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Prisiminkime elementarius fizikos dėsnius - šiluma juda ten, kur šalčiau, todėl butas šildomas šalia esančių kaimynų sąskaita.

Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar minimaliai šildomas butas suvartojo energijos gretimų butų ir patalpų sąskaita.

Pavyzdžiui, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti. Šis dydis skaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos skaitiklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto.

Užsukti radiatorių laiptinėse taip pat nereikėtų, nes šiluma ir taip išeina per lauko duris. Jeigu laiptinėje radiatoriai užsukami, šiluma vėlgi per sienas keliauja į šaltesnes patalpas, todėl gyventojai nesutaupo.

Kitos priemonės šilumos taupymui

• Langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis.
• Šilumą atspindintys ekranai. Ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai - foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2 laipsniais.
• Neužstatyti radiatoriai. Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
• Teisingas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinimo momentu juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides.

Straipsnis parengtas pagal VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra”, UAB „Artakija”, ASA.LT informaciją.

tags: #radiatoriai #renovuotuose #butuose