Praėjo daugiau nei 30 metų nuo tada, kai buvo suburtas pirmasis atkurtos Lietuvos ministrų kabinetas.
Ministrės pirmininkės K. Prunskienės dukra Rasa, kalbėdama su LRT.lt, prisiminė, kad pradėjusią vadovauti Vyriausybei K. Prunskienę slėgė nepakeliamas darbo krūvis.
Prie ministrų kabineto vairo stojusi K. Prunskienė yra užauginusi tris vaikus - dvi dukteris ir sūnų.
Vyriausioji dukra Rasa Vaitkienė portalui LRT.lt pasakojo, kad žinia, jog jos mama taps pirmąja šalies premjere, sukėlė dvejopas emocijas.
Viena vertus, kaip pasakojo R. Vaitkienė, buvo džiugu, kad K. Prunskienė ir jos gebėjimai sulaukė tokių aukštų įvertinimų.
„Džiugesys buvo persipynęs su nerimu, kaip viskas bus. O ir pati ekonominė situacija buvo itin sudėtinga. Ne tik premjerę, bet ir visą Vyriausybę slėgė nepakeliamas darbo krūvis“, - prisiminė K. Prunskienės dukra.
R. Vaitkienė pasakojo, kad nors K. Prunskienė ir pasidalydavo sunkiais premjeravimo momentais, kylančius iššūkius ji pasitikdavo su užsidegimu ir entuziazmu.
Moteris prisiminė ir K. Prunskienės charakterį.
Ji ne tik nebijojo iššūkių, bet atrodo, kad jų laukė lyg koks gladiatorius, turėdama tokį vidinį įsitikinimą, kad ji būtinai tuos iššūkius įveiks.
Politikės dukra pasakojo, kad K. Prunskienės charakterį labai gerai apibūdina viena istorija:
„Ji gyveno Labanoro girioje ir reikėdavo žiemą su slidėmis 6 ar daugiau kilometrų kiekvieną dieną čiuožti, o ji buvo mažutė, smulkutė, bet stipri mergaitė.
Mokytis ji pradėjo anksčiau nei kiti vaikai, nes mokėjo skaityti ir rašyti.
Kai ji pradėjo studijuoti, sporto varžybose atstovaudavo fakultetui.
Kartą ji bėgo distanciją, buvo pirmoje vietoje, bet išgirdo, kad varžovė, bėganti už nugaros, parkrito.
Tai ji sustojo, padėjo varžovei atsikelti ir bėgo toliau.
K. Prunskienės ir Algirdo Mykolo Brazausko, dviejų Maskvoje atpažįstamų žmonių tandemas, buvo tam tikra atsvara V. Landsbergiui, su kuriuo Michailas Gorbačiovas kalbėtis nenorėjo.
R. Vaitkienė portalui LRT.lt atskleidė, kad su mama gyveno toje pačioje daugiabučio namo laiptinėje.
„Būdavo, kad paskambinu iš penkto aukšto į pirmą mamai, kad užsuktų vakarienės, o ji jau Kazachstane, Ukrainoje, Vokietijoje ar dar kažkur.
Premjerės dukra R. Vaitkienė prisiminė istoriją, kuomet K. Prunskienei reikėjo kostiumėlių vizitams į užsienį.
„Tai spėkite, kas jas susiuvo? Ogi premjerė“, - pasakojo K. Prunskienės dukra.
Šiuo metu Europos Parlamente dirbantis J. Olekas 1990-ųjų kovą tapo pirmuoju atkurtos Lietuvos sveikatos apsaugos ministru.
„Ji (K. Prunskienė - LRT.lt) buvo pagrindinis traukos centras ir turėjo galimybę rinktis, teikti savo pasiūlymus. Atmosfera buvo labai geranoriška.
Man atrodo, kad K. Prunskienė, rinkdamasi kandidatus į Vyriausybę, ieškojo profesionalų, tam tikrų savo srities lyderių“, - prisiminė J. Olekas.
Ilgametis politikas sakė esąs dėkingas K. Prunskienei, atkreipusiai į jį dėmesį ir pakvietusiai dirbti jos vadovaujamame ministrų kabinete.
Paklaustas, kokia K. Prunskienė buvo premjerė, J. Olekas atsakė:
„Ji mus vadino savo srities premjerais.
O įžvalgų ir siūlymų reikėjo.
Buvęs ministras gyrė K. Prunskienę.
Ji - labai patyrusi ekonomistė, dirbusi tokios savarankiškos ekonomikos kūrimo srityje.
Kuo svarbus kiekvienas žingsnis politinės karjeros link? | Araksi Khoylunts | TEDxYerevanWomen
K. Prunskienės karjera su pirmąja Vyriausybe nesibaigė.
Ji ne kartą buvo renkama į Seimą, vėlesnėse Vyriausybėse ėjo žemės ūkio ministrės pareigas.
2004-aisiais ji dalyvavo prezidento rinkimuose ir pateko į antrąjį turą, ten nusileido Valdui Adamkui, jis buvo perrinktas antrai kadencijai.
Iš politikos ir viešojo gyvenimo K. Prunskienė pasitraukė beveik prieš 10 metų.
„Jau greitai bus 10 metų, kai mama patyrė insultą.
Jos judėjimas ribotas, taip pat ir kalba, bendravimas sudėtingas, ypač turint omenyje, kaip ji mėgo bendrauti su žmonėmis“, - LRT.lt pasakojo K. Prunskienės dukra R.
Visgi K. Prunskienė kasmet sulaukia svečių - pirmosios Vyriausybės klubo narių.
„Visi bendrauja ir šiandien - tiek džiugiomis, tiek liūdnomis akimirkomis.
Jei reikia pagalbos, vienas kitam padeda.
Pirmosios Vyriausybės klubas egzistuoja ne tik popieriuje, bet ir realybėje.
Kiekvienais metais pirmosios Vyriausybės vyrai atvažiuoja aplankyti mamos.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Eugenijus Gentvilas, kalbėdamas su LRT.lt, prisiminė, kad pirmosios Vyriausybės tvirtinimas toli gražu nebuvo paprasta ir sklandi procedūra.
„Viskas vyko nesklandžiai, tačiau be rietenų.
Nesutarimų buvo, nebuvo paskirtas ryšių ministras dėl to, kad niekaip nenorėjo įsipareigoti, kad bus naikinama KGB telefono linija, paskui buvo paskirtas kitas žmogus ryšių ministru.
Daugiau buvo paskirti visi, kuriuos K. Prunskienė pasiūlė, buvo patvirtinti“, - prisiminė E. Gentvilas.
Nors šiuo metu Vyriausybė yra tvirtinama in corpore, 1990-ųjų pradžioje vyravo kitokia tvarka.
„Būdavo taip, kad suranda kokį ministrą, atveda jį į Seimą, jis Seimui prisistato ir Seimas balsuoja.
E. Gentvilas prisiminė, kad tvirtinant pirmąją Vyriausybę būta ir kurioziškų situacijų.
Pavyzdžiui, K. Prunskienė paprašė, kad iš Kauno būtų atvežtas energetikos ministru siūlomas žmogus.
„Nebuvo taip, kad atėjo K. Prunskienė su išdėliotu ir visiems iš anksto žinomu kabinetu“, - sakė E. Gentvilas.
Paklaustas, kaip atsimena premjere dirbusią K. Prunskienę, signataras kalbėjo pirmąją ministrę pirmininkę vertinantis nevienareikšmiškai.
Anot E. Gentvilo, K. Prunskienė mokėjo įtikti ir saviems, ir svetimiems.
Žinoma, tokių savybių ir reikėjo, žinant, kad įvedus blokadą trūko visko.
E. Gentvilas dėstė, kad paskaičius to meto prisiminimus matyti, kad tiek premjerė, tiek jos ministrai nebuvo patenkinti tuo, kad jiems reikėjo eiti į parlamentą ir pasakoti apie blokados problemų sprendimą, pristatyti įstatymų projektų ir t.t.
Jis prisiminė, kad neklausant parlamento priimtas sprendimas dėl kainų pakėlimo privedė prie provokatyvios atmosferos sukūrimo.
Nepadėjo ir Vyriausybės sprendimu padidintos kainos, dėl kurių, kaip pasakojo E. Gentvilas, parlamentą spaudė „Jedinstvos“ vadovaujami rusakalbių darbininkų būriai, o kartu M. Gorbačiovas.
Buvusiai premjerei K. Prunskienei teko minti ir teismų slenksčius.
2009-aisiais Liustracijos komisija paskelbė pripažinusi, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB.
Tuo metu pati K. Prunskienė šią informaciją neigė.
Tai nebuvo pirmasis kartas, kai buvusi premjerė buvo siejama su veikla KGB.
1992 metų rugsėjo 14 dieną Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB.
Dar kartą teismas šį klausimą aiškinosi po 2009-ųjų Liustracijos komisijos pareiškimo.
Dėl šio sprendimo K. Prunskienė kreipėsi į VAAT.
Tuomet skelbta, kad VAAT, priimdamas sprendimą panaikinti komisijos nutarimą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2003 metais priėmė politikei palankų sprendimą, o Liustracijos komisija vadovavosi negaliojančiu 1992 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu.
Pastarasis buvo pripažinęs K. Prunskienę bendradarbiavus su KGB.
Tiesa, tuo istorija nesibaigė, mat Liustracijos komisija šį teismo sprendimą apskundė.
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis portalui LRT.lt pasakojo, kad K. Prunskienė į politiką atėjo Sąjūdžio laikais.
Kaip kalbėjo A. Jakubčionis, jau 1987-1988 metais į viešojo gyvenimo areną išėjo naujų aktyvistų, tarp jų buvo ir K. Prunskienė.
1988 metų birželio 3 dieną Mokslo akademijoje vyko iniciatyvinės Sąjūdžio grupės rinkimai ir viena iš išrinktųjų buvo K. Prunskienė.
Vadinasi, per tuos pirmuosius veiklos metus ji atkreipė dėmesį į save ir kaip perspektyvi ekonomistė, ir kaip perspektyvi politikė“, - kalbėjo A. Jakubčionis.
Jis taip pat teigė, kad, būdama Žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, o vėliau ir Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore, K. Prunskienė jau buvo užsiangažavusi kaip politikė.
1988-1989 metais buvo diskusijų dėl Lietuvos ekonominio savarankiškumo.
Buvo pradėta ruošti ir 1989 metais vasario 10 dieną paruošta Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcija.
Jai ruošti buvo sudaryta grupė iš žymių ekonomistų, tarp jų - ir K. Prunskienė“, - kalbėjo A. Jakubčionis.
Po 1990 metais vykusių Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimų K. Prunskienė tapo Ministre Pirmininke.
Tačiau jau 1991-ųjų sausį iš Seimo tribūnos K. Prunskienė paskelbė apie atsistatydinimą.
„Gerbiami deputatai, aš turiu konstatuoti, kad mūsų požiūriai konceptualiai išsiskiria.
Aš turiu minty ūkinę, ekonominę politiką.
Aš pareiškiu apie savo atsistatydinimą.
Tai reiškia taip pat, kad visa Vyriausybė in corpore irgi atsistatydina“, - tuomet iš Seimo tribūnos kalbėjo K. Prunskienė.
Apie pirmosios Vyriausybės atsistatydinimo priežastis paklaustas A. Jakubčionis atsakė:
„Ji susitiko su JAV prezidentu Bushu, su Didžiosios Britanijos premjere Thatcher, su Prancūzijos prezidentu Mitterrand`u, su Vokietijos kancleriu Kohliu - ji darėsi žinoma politike ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Tai galėjo kelti nepasitenkinimą, kad pernelyg daug išsišoko“, - dėstė A. Jakubčionis.
Kaip sakė A. Jakubčionis, K. Prunskienė pati rašo, kad atsistatydino dėl nesutarimų su V. Landsbergiu, bet manyčiau, kad tai buvo platesnio masto problema.
Atsimenu vieną iš diskusijų to meto Lietuvos televizijoje, kai buvo diskutuojama, po kiek metų mes Lietuvoje gyvensime kaip Švedijoje.
Vienas iš buvusių studijoje sakė, kad po penkerių, kitas - kad po septynerių ar dešimties.
Bet ko sulaukėme 1990-1991 metais?
Pirmiausia reikėjo pereiti prie tos vadinamosios rinkos ekonomikos.
Na, nebūna reformų, kurios skaudžiai nepaliestų šalies gyventojų.
Tarkime, tas 1991 m. sausio 8 dienos kainų šuolis, kurį parduotuvėse pamatė gyventojai, kai dalies prekių kainos kilo tris kartus, sutikite, išties buvo šokas.
Pereiti prie rinkos ekonomikos, kai visoje Sovietų Sąjungoje vyko infliacija, ir išsaugoti gėrio salelę, iš principo, turbūt, buvo neįmanoma“, - kalbėjo A. Jakubčionis.
Istorikas prisiminė, kad dėl K. Prunskienės buvo bepradedąs kilti dalies to meto politikų nepasitenkinimas.
1918-1919 metais pirmasis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras reikalavo, kad valstybės taryba nesikištų į Vyriausybės darbą.
Jo manymu, tokia situacija pasikartojo ir 1990-1991 metais.
Kaip sakė A. Jakubčionis, Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas pernelyg norėjo kištis į Vyriausybės darbą.
Vyriausybė norėjo dirbti savarankiškai ir čia kilo konfliktas“, - portalui LRT.lt kalbėjo istorikas A. Jakubčionis.
tags: #prunckienes #sodyba #labanoro #girioje