Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų prašymų pateikimas ŽPDRIS sistemoje
Žemės Sklypo Ribos Sąvoka ir Teisinis Reglamentavimas
Prieš nagrinėjant žemės sklypo ribos nustatymo tvarką, svarbu suprasti šią sąvoką. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodis "žemė" turi kelias reikšmes:* Planeta, kurioje mes gyvename.* Viršutinis planetos paviršiaus sluoksnis.* Įdirbamas paviršius.* Sausuma.Žemė apima sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamoji vietovė, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Žemės sklypas apibrėžiamas kaip žemės gabalas, o žemės sklypo riba - riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.Pagal LR Žemės įstatymą, žemės sklypo riba yra riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatyme, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas.Teisinis Reglamentavimas
Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu. Būtina paminėti CK 4.45 str., kuris nustato, kad esant ginčui dėl sklypo ribų ir joms nesant aiškioms esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ši norma suteikia faktiniam sklypo valdymui didelę reikšmę.Minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės ribų. Civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesikiša, nebent šalių susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi, kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų, jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą.Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Pavyzdžiui, LR Vyriausybės nutarime "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-650 "Dėl Žemės sklypų ribų nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" nurodoma, kad riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. t.). Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu.Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. "Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad žemės sklypo riba prie upelių ir griovių, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu.Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus. Teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams. Iš kitos pusės, dėl to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas, ypač dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo. Ginčijamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Svarbu nagrinėti šiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų šiandieniniame Lietuvos gyvenime.XII lentelių įstatymas
Žemės sklypo ribų reglamentavimo galima rasti ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Pavyzdžiui, XII lentelių įstatyme nurodoma, kad turi būti paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Šis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo, nes labiau kalbama apie statinių statymą ant žemės sklypo ribos. Tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribos.Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas. Iš kitos pusės, galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos.Žemės Sklypo Ribos Netikslumas
Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslių prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Šiuose žemės sklypų ribų klausimuose yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių.Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė. Jei jų gerai nežinant, gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus:1. Išmatavimų griežtumas;2. Smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį;3. Išmatavimus, toks, koks numatytas.Žodis "netikslus" reiškia priešingai nei žodyne apibrėžtos reikšmės. Magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Toks netikslumas atsiranda dėl asmenų netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema.Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės, iš kur jie atsiranda.Kada Reikalingas Riboženklių Atstatymas ir Projektinių Sprendinių Nužymėjimas?
Žemės sklypo ribų nustatymas yra svarbus procesas, užtikrinantis aiškumą ir teisinį pagrindą naudojant žemę. Riboženklių atstatymas ir projektinių sprendinių nužymėjimas reikalingas:* Prieš statant pastatus, statinius ar tvoras.* Norint pasitikrinti faktinį žemės naudojimą su turimais dokumentais.Profesionaliai, su tam skirta geodezine įranga, galime atstatyti sunaikintus riboženklius (nužymėti sklypo ribas) arba nužymėti projektinius sprendinius (suprojektuotus pastatus, tvoras, inžinerines komunikacijas). Be geodezinių prietaisų tai padaryti yra neįmanoma, todėl bandymai tai padaryti mėgėjiškai gali kur kas daugiau kainuoti nei geodezininko paslaugos.Riboženklių Atstatymo (Sklypo Ribų Atstatymo) Dokumentai
* Sklypo kadastrinis arba unikalus Nr.* Kadastrinių matavimų planas LKS 94 sistemoje.Projektinių Sprendinių Nužymėjimui Reikalingi Dokumentai
* Pastato, statinio, inžinerinių komunikacijų projektas LKS 94 koordinačių sistemoje.Įtakos turi sklypo užstatymas, jame esančių želdinių kiekis, atstumas iki objekto, atstatomų riboženklių kiekis.Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai ir Geodeziniai Matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai, liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai, kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.* Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas, rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpintai vadinamas toponuotrauka.* Sklypo Padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus arba atidalijama iš bendrosios nuosavybės.Teisinis Reglamentavimas
Pagal įstatymus, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.Riboženklių atstatymą (nužymėjimą) atliekame su mūsų arba jūsų riboženkliais. Sklypo riboženklių atstatymas galimas tik sklypams, kuriems atlikti kadastriniai matavimai LKS 94 koordinačių sistemoje ir yra nustatytos ribų posūkio taškų koordinatės, kitu atveju turi būti atliekami sklypo kadastriniai matavimai.Koordinačių Sistemos Reikalavimai
Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje.Žemės Sklypų Padalijimas ir Atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba. Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti. Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius. Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą. Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo ar Atidalijimo Eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas. Po to projektas teikiamas patikrinimui.Žemės Sklypo Padalijimo ar Atidalijimo Kaina
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.| Aspektas | Įtaka kainai |
|---|---|
| Teritorijų planavimo dokumentas | Skirtingi dokumentai - skirtingos kainos |
| Planuojamos teritorijos plotas | Didesnis plotas - didesnė kaina |
| Sklypų skaičius | Daugiau sklypų - didesnė kaina |
| Naujų žemės sklypų skaičius | Daugiau naujų sklypų - didesnė kaina |
tags: #projektuotojui #reikalingos #sklypo #ribos #istatymas