Profsąjungų pozicija dėl nekilnojamojo turto mokesčio apmokestinimo Lietuvoje

Valdantiesiems svarstant naują nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, profsąjungų lyderiai pasigenda konkrečių tarifų ir siūlo neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis vadovas Audrius Gelžinis sako, kad dėl šio mokesčio valdantieji diskutuoja, bet „trūksta aiškumo ir konkretumo“.

„Dabar viešojoje erdvėje jau daugiau nei mėnesį diskutuojama tai dėl vienos, tai dėl kitos, trečios ar paskesnės versijos. NT mokestis yra labai jautrus mokestis (...) Jie (Vyriausybė - BNS) pateiks projektus ir (Seimas - BNS) buldozeriu nuvažiuos“, - BNS teigė A. Gelžinis. Pasak jo, darbo kolektyvai dėl šio mokesčio prašo konkrečių paaiškinimų.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas siūlo vienintelio žmogaus būsto arba iš viso neapmokestinti, arba nustatyti simbolinį mokestį. „Pirmiausia gal reikia apmokestinti tą, kas prabangiai gyvena“, - BNS tvirtino A. Dambrauskas. Jo teigimu, jeigu siekiama visuotinio NT apmokestinimo, vieninteliam būstui galėtų būti taikomas simbolinis mokestis: „Kad jis (tarifas - BNS) nebūtų sudėtingas, neesmingas žmogui“.

Profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat teigė, jog organizacijos netenkina visuotinis turto apmokestinimas. „Žmonės tokį vargingą būstą turi ir dar turės mokėti mokesčius. Norime, kad būstas, kuriame žmogus gyvena, deklaruoja savo gyvenamąją vietą, nebūtų apmokestintas“, - BNS teigė K. Krupavičienė. Pasak jos, vieninteliam žmogaus būstui nustatant nulinį tarifą nebūtų svarbi nei jo vertė, nei dydis, nei vieta.

„Ar kaimelyje, ar Vilniuje... Jeigu Vilniuje močiutė liko gyventi viena iš pensijos, tai ji turės mokėti tą turto mokestį? Pensininkui bus užkrautas (mokestis - BNS). Kai ji mirs, kažkam atiteks, paveldės, tas ir mokės“, - BNS teigė K. Krupavičienė. Pasak jos, NT mokestis bus našta ir jaunoms šeimoms, ir gyvenančioms socialiniuose būstuose bei bendrabučiuose.

„Jeigu paėmei 100 tūkst būsto kreditą, moki jį, moki palūkanas ir dar turto mokestį, tai pakerta jaunas šeimas. Gyvenu tame rajone, kur aplink bendrabučius... Ir juose esančių butų savininkai turės mokėti? O šeima gyvena viename kambaryje“, - kalbėjo „Solidarumo“ lyderė. Tuo metu A. Dambrauskas įsitikinęs, kad vienintelis būstas galėtų būti neapmokestinamas atsižvelgus į jo dydį ir vertę: „Turi turėti kažkokį apribojimą.

Be kita ko, A. Dambrauskas siūlo įvertinti galimybę apmokestinti indėlius. „Kalbame apie NT mokestį, o gal reikėtų pakalbėti ir apie kito, finansinio turto - indėlių apmokestinimą. Tie milijonai gali būti apmokestinti“, - svarstė jis. NT mokesčio pokyčiai siūlomi ir todėl, kad Lietuva gautų numatytą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano paramą. K. Krupavičienė piktinasi, kad paramą gaus verslas, kuris iš to uždirbs pelno.

A. Dambrauskas taip pat pasigenda NT mokesčio keitimo priežasčių. „Ar įvedame tą mokestį, kad reikia pinigų gynybai, ar kad esame pribrendę, to reikalauja teisingumas ar Europos Sąjunga“, - kalbėjo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovas. Valdančiosios koalicijos taryba siūlo iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc. Svarstomi ir 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui.

Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojant būstą būtų taikomas 50 proc. lengvata. Premjeras Gintautas Paluckas ne kartą yra pakartojęs, kad planuojami NT mokesčio pakeitimai nepaliestų turinčiųjų iki 50 tūkst. eurų mokestinės vertės turto, o pirmam būstui mokestį siūloma skaičiuoti nuo 50 proc. jo vertės. Registrų centro 2025 metų sausio duomenimis, bent po vieną nuosavą būstą turėjo 824 tūkst. šalies gyventojų arba šeimų.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką - nuo 200 tūkst. eurų. Komercinio NT mokestis negali viršyti 3 proc. Jo teigimu, jeigu siekiama visuotinio NT apmokestinimo, vieninteliam būstui galėtų būti taikomas simbolinis mokestis: „Kad jis (tarifas - BNS) nebūtų sudėtingas, neesmingas žmogui“.

Siekiant didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. - stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis - iki 7 proc. Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus - iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc., o virš 60 VDU - 32 proc. tarifas. Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.

Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pirmą kartą organizuoja Gegužės 1-osios eiseną Palangoje, taip pažymėdama Tarptautinę darbo dieną - vieną svarbiausių datų pasaulio darbuotojų kalendoriuje.

Laikantis Trišalėje taryboje sutartos formulės, minimali mėnesio alga (MMA) 2026 m. galėtų augti 15,4 proc. iki 1198 eurų prieš mokesčius. LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas LPSK valdybos posėdyje pristatė numatomas mokestines permainas. Kaip mokestinės darbo grupės narys A.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje vakar lankėsi Švedijos profesinių tarnautojų konfederacijos TCO (Swedish Confederation of Professioal Employees) delegacija. Svarstydami mokesčių reformą valdantieji numato keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pagal paskutinį paviešintą siūlymą, atsirastų dar vienas tarpinis 25 proc. tarifas.

Kovo 27 d. A.Dambrauskas teigė: „Jei bus tokių veiksmų imamasi, mes imsime kelti problemas, kelsime viešai klausimą dėl atlyginimų ir panašiai. Nes kitur Europoje, kur mokestis taikomas, visai kitas pragyvenimo lygis“. Be to, gegužės 1 d. profsąjungos Palangoje rengs protestą, kurio metu kels mokesčių, tarp jų ir NT, teisingumo klausimus. K.Krupavičienė aiškino: „Taip, gegužės 1 d. bus mitingas. Šiemet Palangoje darome. (...) Bus labai ilgas savaitgalis, daug žmonių susirinks, tai vyksime pas žmones. (...) Kelsime mokesčių teisingumo klausimą. Tai bus ne tik NT“.

A.Dambrauskas teigė: „Palangoje gegužės 1 d. mes irgi dalyvausime. Ir svarbiausi klausimai, kuriuos kelsime, tai - išgyvenimas. Nes pažiūrėkite į ekonomikos situaciją“. Kaip aiškina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis, darbuotojų atstovams trūksta aiškumo dėl NT mokesčio pakeitimų esmės. Pasak jo, Finansų ministerija nėra pateikusi aiškios informacijos apie mokestį, nevykdo diskusijų.

„Negirdime aiškesnės informacijos apie NT iš pirminio šaltinio. Tai turime galvoje Finansų ministerija, nes būtent jie ruošia projektus ir pakeitimus, su kuriais teks visiems gyventi“, - kalbėjo A.Gelžinis. „Mes norime išgirsti informaciją iš pirminio šaltinio, gauti laiko susipažinti žmogiškai ir galėti išsireikalauti tam tikras nuolaidas“, - sakė jis. Tuo metu K.Krupavičienė aiškina, kad miestuose šis mokestis palies tiek skurstančius, tiek užkirs kelią jaunoms šeimoms įsigyti būstą.

K.Krupavičienė teigė: „Mes dabar pasižiūrime, kad jaunos šeimos įsigyja būstus su kreditais, su paskolomis. Jos kabo žmogui iki gyvenimo pabaigos. Tai kaip mes norime demografinę problemą spręsti, jei jaunimas negalės įsigyti būsto“. „Daugiabučiuose gyvena žmonės, kurie suduria vos galą su galu. (...) Todėl tikrai turime kalbėti, kad pirmajam turtui nebūtų jokio mokesčio“, - pridūrė ji.

Taip pat „Solidarumas“ pirmininkė kritikavo, kad norima įvesti NT mokestį, nors daugelis Lietuvos gyventojų neturi galimybės turėti nuosavos gyvenamos vietos, o socialinis būstas nėra suteikiamas. „Yra didelės eilės žmonėms, kuriems reikalingas socialinis būstas. Kitur Europoje jis suteikiamas. Mūsų Vyriausybė pradėjo ne nuo to galo. Norima apmokestinti pirmąjį būstą, bet jis nėra suteikiamas“, - tvirtino ji.

Be to A.Gelžinis įžvelgia problemą, kad pritaikius NT mokestį, dalis žmonių bus atbaidyti nuo renovacijų vykdymo, kadangi atnaujinimo darbai pakeltų namų vertę. A.Gelžinis teigia: „Manome, kad tas argumentas, jog renovuokite, modernizuokite savo būstą, tai tas argumentas nebeveiks, nes renovavus būstą, jo vertė išaugs, tad nuo jo reikės mokėti daugiau“.

Profsąjungų atstovai taip pat mano, kad dėl infliacijos augs NT kainos, didės ir mokestis, nors pats turtas gali degraduoti, nes gyventojai neturės lėšų įgyvendinti būsto renovaciją. A.Dambrauskas teigė: „Dėl infliacijos turtas gali pradėti brangti, nors jis gali pats degraduoti“. K.Krupavičienė sakė: „Renovacijos vyksta vangiai, o jei sutinki, tai kainuoja nemažai finansiškai“.

Kaip Eltai yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas. Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba.

Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol. „Demokratų“ lyderis tikino tokių pokyčių nepalaikantis, tačiau pridūrė, kad iki galutinių sprendimų dar yra vietos diskusijoms. S. Skvernelis žurnalistams kalbėjo: „NT mokestis nebus lengvas sprendimas ir manau, kad nuo tų idėjų, kuros čia viešai sklaido, iki projektų, kurie pasieks Seimą, tai bus transformacijos dar“.

Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai. Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.

A. Dambrauskas sakė: „Šis sprendimas labiausiai smogs tiems, kurie sąžiningai dirba ir stengiasi įsitvirtinti - jauniems žmonėms, šeimoms, paprastiems darbuotojams. Mes to negalime toleruoti“. Jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą už paskolą, mokėtų turto mokestį, nors iš esmės jis priklauso bankui, o jiems realiai priklausys tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta.

Taip pat spaudos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad visuotinis NT mokestis mažins paskatas renovuoti, modernizuoti, atnaujinti senus daugiabučius. R.Žemaitaitis aiškina, kad, pirmajam būstui netaikant NT mokesčio, tai reikštų, kad jo nemokėtų ir pasiturintys asmenys, kas esą būtų nesąžininga. R.Žemaitaitis teigė: „Dabar yra siūlymas netaikyti pirmam būstui ir nustatyta riba 150 tūkst. eurų, pagal dabartinį galiojantį įstatymą, kažkada buvo 220 tūkst. eurų, bet 2019 m. riba buvo sumažinta. Yra svarstymas palikti šią sumą ar pirmam būstui netaikyti, bet netaikant pirmam būstui reiškia, kad R. Žemaitaičio namui, kurio vertė 300-400 tūkst. nebus taikoma. Tai yra nesąžininga“.

Profsąjungoms raginant neapmokestinti pirmojo būsto, premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad dėl didelio nekilnojamo turto (NT) savininkų Lietuvoje skaičiaus, platesnio apmokestinimo diskusija yra sudėtinga. Anot jo, dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į profsąjungų ir verslo argumentus dėl NT mokesčio. G.Paluckas kalbėjo: „Reikia pripažinti, kad tai ganėtinai „sprangi“ diskusija. Nes kaip visuomenė pasižymime dideliu skaičiumi turto turėtojų. Jei Vakarų Europoje ta koncentracija įvykusi per šimtmečius, pas mus 83 proc. turi turtą“.

„Bus išklausyti visi: tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai. Nes jie turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti NT mokesčio pertvarką“, - sakė jis. Premjeras pabrėžė, kad NT apmokestinimą privaloma keisti dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES), kurių neįgyvendinimas reikštų prarastus 400 mln. eurų RRF lėšų.

Be to, jo teigimu, palikus šiuo metu esančią NT apmokestinimo tvarką, perskaičiavus turto vertę, dalis gyventojų būtų apmokestinti neproporcingai. Premjeras aiškino: „Yra keli momentai. Pirmiausiai yra įsipareigojimai Europos Sąjungai. Nes nedarant pakeitimų, galime nesulaukti iki 400 mln. eurų. Tai reikšminga suma. Antras dalykas. Tai pagal dabar galiojančią tvarką, jei įvertinsime būsto NT verčių pokyčius, tam tikra visuomenės dalis absoliučiai didelę naštą turės nešti“.

„Dėl finansavimo gynybai, dėl įsipareigojimų ES ir dėl teisingos sistemos - yra siūlomi pokyčiai“, - tikino jis. RJPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas piktinosi, kodėl siekiama apmokestinti nekilnojamą turtą, bet neapmokestinamas finansinis turtas. A. Dambrauskas sakė: „Kodėl tas, kuris turi pusės milijono vertės akcijų arba indėlį banke mokesčio nemoka, o už vienintelį būstą, kuriame žmogus gyvena pats, reikia mokėti turto mokestį“.

A. Siekiant konstruktyvumo, pasak jo, norėtųsi išgirti iš pirmų lūpų kas, kaip ir kodėl bus apmokestinta nekilnojamojo turto mokesčiu. A. teigia: „Apie šį mokestį viešai kalba politikai, politologai, ekonomistai. Girdime įvairiausių spekuliacijų. Pasisako koalicijos partneriai, darbdavių atstovai. Tai kelia sumaištį ir netikrumą. Negirdime aiškios, konkrečios informacijos iš pirminio šaltinio - Finansų ministerijos“.

„Matyt, šis mokestis įvedamas ne dėl tų papildomų 60 milijonų, kurie biudžetui didelės paspirties nesuteiks. Kokios yra tikrosios jo įvedimo priežastys ir tikslai? Taip pat spaudos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad visuotinis NT mokestis mažins paskatas renovuoti, modernizuoti, atnaujinti senus daugiabučius. Renovavus daugiabutį išaugs turto vertė, pabrangs butai ir dėl to padidės nekilnojamojo turto mokestis tokių butų gyventojams.

Skvernelis žurnalistams Seime sakė: „(Siūlymas neapmokestinti pirmo būsto - ELTA) liečia visą šitą (NT - ELTA) mokestį, kuris seniai galiojantis yra, nes apmokestinamas pirmas būstas priklausomai nuo jo vertės ir dabar, tai tada išvis nėra prasmės turėti šitą mokestį“. Kaip Eltai yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas.

Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba. Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol.

A. Dambrauskas sakė: „Šis sprendimas labiausiai smogs tiems, kurie sąžiningai dirba ir stengiasi įsitvirtinti - jauniems žmonėms, šeimoms, paprastiems darbuotojams. Mes to negalime toleruoti“. Jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą už paskolą, mokėtų turto mokestį, nors iš esmės jis priklauso bankui, o jiems realiai priklausys tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta.

Taip pat spaudos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad visuotinis NT mokestis mažins paskatas renovuoti, modernizuoti, atnaujinti senus daugiabučius.

Ši lentelė apibendrina siūlomus NT mokesčio tarifus pagal valdančiųjų koalicijos siūlymus:

Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie NT mokestį yra fragmentuota ir dažnai prieštaringa, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) siekia aktyvesnio socialinio dialogo ir aiškesnės informacijos iš Finansų ministerijos. Profsąjungos planuoja protestus ir mitingus, siekdamos atkreipti dėmesį į mokesčių teisingumo klausimus ir ginti darbuotojų interesus.

tags: #profsajunga #turto #mokestis