Šiandien vis daugiau žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, ieško būdų, kaip susikurti jaukią ir privačią erdvę lauke. Privatus kiemelis daugiabutyje gali tapti tikra oaze, kurioje galima atsipalaiduoti, mėgautis gamta ir leisti laiką su artimaisiais.
Nauji Projektai ir Gyvenimo Kokybė
NT agentūra „Resolution“ pristato naują projektą prestižiniame Žvėryno rajone - „Žvėryno Lapės“. Lapių g. 3 jau kyla naujas Algirdo Kaušpėdo kurtas butų ir komercinių patalpų projektas „Žvėryno Lapės”. Gyvenamieji namai išsiskiria savo mažaaukšte statyba, „kiemo be automobilių“ vizija ir lokacija viename seniausių ir unikaliausių Vilniaus rajonų.
„Žvėryno Lapės“ - jauki oazė patogiam gyvenimui miesto centre. Visas „Žvėryno Lapių“ vidinis kiemas skirtas poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zonoms, vaikų žaidimo aikštelėms, augmenijai. Gyventojų ramybės netrikdys besiparkuojantys kaimynai - kieme mašinų tiesiog nebus. Siekiant užtikrinti saugumą ir ramybę, visa namo teritorija aptveriama, į ją patekti galės tik namo gyventojai ar jų svečiai, o namo teritorijos bendros erdvės stebimos vaizdo kameromis.
Žvėrynas išsiskiria ne tik istorine verte ar želdiniais, bet ir savo medine architektūra, nedidelėmis jaukiomis gatvelėmis. Vietos kontekstui sukurtas A. Statant „Žvėryno Lapes“, projekto kūrėjai skyrė ypatingą dėmesį istorinio Žvėryno užstatymo morfotipo išlaikymui. „Siekiant iš esmės pagerinti viso kvartalo kokybę pastatų architektūrai, išplanavimui buvo taikomi patys aukščiausi standartai.
Balkonų Būklė ir Saugumas
Sostinėje, kultūros paveldo zonoje esančių senų namų balkonai šaukiasi remonto, tačiau gyventojai į tai dažnai numoja ranka. Deja, Vilniuje pasitaikė ir nelaimingų atsitikimų, kai kartu su balkonu nukrito žmonės ir žuvo. Tokia rizika sostinės Panerių gatvės daugiabutyje baigėsi nelaime.
Prieš pradedant gilintis į problemą, svarbu žinoti, kad nukritus avarinės būklės balkonui ir atsitikus nelaimei atsakomybė dažniausiai krenta pačiam buto savininkui. Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigia: „Už viską atsako buto savininkai. Administruojančios įmonės arba bendrijos pirmininko atsakomybė gali būti tik tuo atveju, jei iš jų pusės nesiimta jokių saugumą užtikrinančių veiksmų.
Administratorius kaltas tuomet, jei neatliko kasmetinės buto apžiūros, nesudarė priemonių plano trūkumams likviduoti ir nesiūlė to daryti butų savininkams.“
Lietuvos būsto rūmų prezidentas prisimena atvejį, kai nukritus avarinės būklės balkonui užsimušė jame buvusi moteris. Administruojanti įmonė buvo atlikusi apžiūrą, sudariusi planą ir įspėjusi gyventojus apie būtinybę remontuoti balkonus. Deja, moteris, gyvenusi viename iš butų, tuomet priešinosi ir sakė, kad jai remonto nereikia.
Vis dėlto, J. Antanaitis įsitikinęs, kad panašiose situacijose kalčiausi yra ne butų savininkai, prieštaraujantys remontui, o galiojančių įstatymų spragos. „Manyčiau, kad pati didžiausia kaltė dėl griūvančių balkonų tenka Aplinkos ministerijai. Ji panaikino anksčiau galiojusią „būtinųjų darbų“ sąvoką. Pavyzdžiui, anksčiau, komisijai nustačius trūkumą, būdavo vykdomas privalomas sprendimas. Dėl to turime griūvančius balkonus“, - įsitikinęs J. Antanaitis.
Nesirūpindami senu daugiabučio namo balkonu pavojų keliate ne tik sau. Pasirūpinti prastos būklės balkonu, visų pirma, reikia dėl saugumo. „Naujamiesčio būsto“ direktorius Raimondas Lisauskas teigia, kad avarinių požymių turintys balkonai yra nesaugūs naudoti, nes dėl susidėvėjusių konstrukcijų jie gali paprasčiausiai nukristi.
Kita problema - nuo senų balkonų krentantys betono luitai. Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Anot jo, tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.
Sprendimai
Tiems, kuriems atsinaujinti balkoną yra pernelyg brangu, yra galimybė už tvarkymo darbus išsimokėti per keletą metų ir tokiu būdu sumažinti finansinę naštą. „Džiugina tai, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems ne tas pats, kaip atrodo jiems priklausantys balkonai. Žmonės aktyviai įsitraukia į tvarkybos procesą ir siekia, kad balkonai būtų atnaujinti bei nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei praeiviams. Su gyventojų sutikimu per pastaruosius 5 metus Vilniuje sutvarkėme apie 400 balkonų“, - skaičiuoja „Naujamiesčio būsto“ direktorius.
Kadangi balkonai traktuojami kaip bendras namo turtas, balkono remonto išlaidos yra paskirstomos savininkams pagal tai, koks nuosavybės plotas jiems priklauso.
Vienas svarbiausių pokyčių, kuris paskatino balkonų renovacijos bangą, yra Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros parama. Pagal naująją programą, Senamiesčio ir Naujamiesčio zonose esančių namų gyventojai gali gauti net iki 80 proc. finansavimą balkonų tvarkybos darbams. Tai reiškia, kad didžioji dalis renovacijos kaštų gali būti padengta iš miesto biudžeto, o gyventojams tenka tik maža dalis išlaidų.
Tuo metu „Capital Real Estate“ nekilnojamojo turto brokerė Lina Matukienė antrina, kad balkonų tvarkymas nėra vien tik būtina saugumo priemonė - tai ir investicija į nekilnojamąjį turtą.
„Naujamiesčio būsto“ statybų inžinierius Vytautas Elenbergas jau ne vienerius metus tobulino savo paties sukurtą pakabinamų balkonų technologiją. Būtent ši alternatyva ir tapo vienintele išeitimi A.Jakšto g. 3-io daugiabučio gyventojams.
Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ asmeninis klientų vadybininkas Andrius Medišauskas sako, kad tokia technologija Vilniuje išbandytą pirmą kartą, tačiau tikėtina, kad ji greitai prigis.
Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai iki šiol atsisakydavo balkonų remonto - didelė darbų kaina, todėl tikimasi, kad pradėjus taikyti naują bei pigesnį atanujinimo būdą bei atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės parama, avarinės būklės balkonų tvarkymo darbai įgaus didesnį pagreitį.
Būsto Projektai Naujamiestyje ir Žirmūnuose
Naujamiestyje siūlomi įvairūs modernūs gyvenamosios paskirties projektai, kurie užtikrina stabilų vertės augimą ir likvidumą ateityje. Štai keletas pavyzdžių:
- Kaip Niujorke by CITUS
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pagrindinė veikla - mažinti skurdą.
Vilniaus valdžia planuoja statyti naujus daugiabučius Žirmūnų rajone, tačiau Žirmūnuose gyvenantys žmonės sako, kad nauja tvarka niokoja aplinką.
Atnaujinamas Žirmūnų rajono skveras: kuriama niekur neregėta erdvė.
Šiandien vienas žymiausių žirmūniečių maestro Vytautas SKRIPKAUSKAS švenčia 93-iąjį savo gimtadienį.
Bendruomeniškumas ir Naujos Gyvenimo Erdvės
Architektų manymu, vienintelis būdas didinti privatumo jausmą butuose yra projektuoti juos ne vertikaliai, statant daugiaaukštį, bet horizontaliai - kuriant gyvenvietę, kurioje kiekvienas butas turi savo terasą, savo kiemą, priskirtą vietą automobiliui. Užstatymo intensyvumas tokioje gyvenvietėje yra nepalyginamai mažesnis, su pamiške ir ežeru besiribojanti aplinka - žymiai ramesnė.
Ant „Lighthouse" daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi žaliuojančios terasos. „Perimdami gerąją Skandinavijos šalių patirtį įrengėme dvi žaliuojančias terasas ant trečiojo gyvenvietės „Lighthouse" etapo daugiabučių stogų. Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG", bus padalintos į tris zonas. Visa terasų erdvė išklota natūralaus medžio grindimis, pavėsinės taip pat pagamintos iš medžio.
„Lighthouse" projektuotojai mano, kad pas mus prigis skandinavų bendruomeniškumo tradicijos ir gyventojai leis laisvalaikį būryje, terasoje ant stogo. Pasak gyvenvietės ir terasų architekto Remigijaus Bimbos, „tai yra Skandinavijoje paplitęs sprendimas, kurį puoselėdama daugiabučio bendruomenė gali turėti nemažai naudos.
Architektas Gintaras Čaikauskas, turintis nemažą darbo patirtį Skandinavijoje, antrina R. Bimbai ir teigia, kad žaliosios zonos ir architektūriniai sprendimai, kurie pabrėžia pastatų gamtiškumą, yra itin populiarūs Šiaurės Europos šalyse.
G. Čaikauskas teigia, kad Lietuva taip pat progresuoja ir po truputį prigyja bendruomeniškumo kultūra.
„Plėtodami gyvenamųjų namų gyvenvietes, didelį dėmesį skiriame bendruomeniškumui: apgalvojame bendrąsias erdves, kuriose gyventojai galėtų burtis, taip pat organizuojame įkurtuves, talkas bei įvairius renginius, siekiant supažindinti būsimuosius kaimynus. Pirmus metus patys administruojame daugiabučius ir užtikriname, jog visi iškylantys gyventojų klausimai būtų išgirsti ir atsakyti", - sako M.
Šiuolaikiški studentų namai yra puiki alternatyva studentams, ieškantiems modernios gyvenamosios erdvės. SHED Co-living siūlo rinktis iš skirtingo dydžio moderniai įrengtų studio kambarių su privačiu vonios kambariu bei mini virtuvėle. Kiekvienas iš kambarių yra pilnai įrengtas ir paruoštas gyvenimui - nereikia jokių papildomų baldų ar investicijų.
Be privačių kambarių čia galima rasti ir gausią poilsio bei laisvalaikio infrastruktūrą - bendras erdves laisvalaikio praleidimui, kompiuterinių žaidimų kambarį, sporto salę, stogo terasą ir savitarnos kavos aparatą! Studentų namų komplekse įsikūrusios ir būtiniausios paslaugos: skalbimo kambarys, darbo bei studijų kambariai, moderni virtuvė bei registratūra. Privataus bendrabučio teritorijoje yra jaukus vidinis kiemelis ir automobilių stovėjimo aikštelė.
Visų antra, visa ši infrastruktūra siūloma už sąlyginai žemą kainą - mokėdami nuomą šiame projekte jūs gaunate ne tik apgyvendinimo vietą, tačiau ir visas su ja susijusias paslaugas, įskaitant darbo bei bei poilsio kambarius, galimybę naudotis sporto sale, puikiai veikiančiu sparčiuoju internetu, visus įskaičiuotus komunalinius mokesčius ir kt. Tai yra daug daugiau nei nuomojantis įprastą būstą Vilniuje.
Co-living tipo nuoma studentams suteikia tai, ko negali suteikti tradicinis bendrabutis - namus, laisvalaikį ir bendruomenę po vienu stogu.
„2002 metais buvo stengiamasi iš sklypo „išspausti" kuo daugiau naudos, daugiabučius ar kotedžus sustatant maksimaliai tankiai, tačiau šiandien užsakovų požiūris gerokai pasikeitęs, todėl sulaukiama vis įdomesnių pastatų projektavimo užduočių. Architektai kartu su vystytojais nuolat ieško išradingų sprendimų, kaip spręsti perpildytų gyvenviečių ir vienas kitam saulę užstojančių daugiabučių problemą, todėl kuriamos atokesnės ir mažesnės gyvenvietės, daugiabučiai statomi didesniais atstumais vienas nuo kito", - pasakoja bendrovės „Projektų biuras" vadovė, architektė I.
NT vystymo kompanijos „Novalex" projektų pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė mano, kad sostinės nekilnojamojo turto rinka išgyvena transformaciją.
„Vadinamosios tūkstantmečio kartos vilniečiai, ieškodami sau būsto, vis dažniau didesnę kvadratūrą išmaino į kitus privalumus - specifinę namų vietą mieste, nuosavą kiemą, automobilio parkavimo vietą. Statytojai, spėję sureaguoti į kintantį pirkėjų mąstymą, šiandien trina rankomis.
„Vietoje nepanaudotų papildomų kvadratų rinkoje pradėti vertinti kiti būstų bruožai, pavyzdžiui, nuosavi kiemai. Įsitvirtina nuostata: „geriau mažesnis, bet kuriantis vertę". Vakarų šalių praktika rodo, kad tai nėra vienadienė mada. Vienas iš projektų, pasiūliusių butus su kiemais, buvo "Naujoji Anglija" - mažaaukščių daugiabučių kvartale kiekvienas butas turi 25-30 kv.
Svarbiausia, neužsižaisti su namų porūšiais ir pavadinimais, o žiūrėti, kokias realias vertes ir už kokią sumą gauni konkrečioje situacijoje. Jeigu projekto pristatyme matome žodį „terasa", neskubėkime trinti rankomis.
Slapukai ir Privatumo Užtikrinimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
2 dalis.Kaip įsirengti terasą patiems👍
Klaipėdos Istorija: Nuo 1952 iki 1953 Metų
Prasidėjus devintiesiems „išvaduotos ir Lietuvai grąžintos“ Klaipėdos gyvavimo metams lietuviai čia ir toliau turėjo jaustis kaip svečiuose.
Baigiantis 1952-iesiems Vykdomasis komitetas patvirtino mieste atliktos inventorizacijos duomenis, kurie skelbė, kad Klaipėdos plotas tuo metu siekė 14 754 hektarus - tiek pat, kiek ir 1950-ųjų pabaigoje.
Minėtoje „ekonominėje charakteristikoje“ buvo dėstoma, kad 1945-ųjų viduryje mieste buvo 5 000 gyventojų, o per septynerius metus jų padaugėjo iki 73 tūkstančių, neskaitant kariškių.
Vykdomojo komiteto pirmininkas tvirtino, kad nepaisant tokio didžiulio augimo, šios institucijos etatų skaičius liko išliko toks pat, koks buvo 1945-aisiais patvirtintas valstybinės komisijos, ir skundėsi, jog pastaruosius 2-3 metus miesto valdžia yra nepajėgi aprėpti viso būtino ūkinio darbo.
Pasak jo, tuo metu pagrindinė miesto pramonės šaka buvo žvejyba. „Čia yra visas Žvejybos pramonės ministerijos - tiek sąjunginės, tiek respublikinės - kompleksas: silkės gaudymo trestas, patiekiantis silkės už 68 mln. rublių, tralinis laivynas, Žvejybos uostas, Laivų remonto įmonė, Medinės taros kombinatas, Žuvies kombinatas, Konservų fabrikas ir kitos žuvies pramonės įmonės, keturi žvejų kolūkiai, dvi motorinės žvejybos stotys.
Klaipėdos miesto žuvies pramonė sugauna 400% daugiau žuvies nei visa smetoninė Lietuva. Klaipėdos žuvies pramonė šiuo metu žuvies sugauna 15-16 kartų daugiau nei 1945 m.“, - dėstė K.
Anot jo, Klaipėdos medienos pramonė tuo metu gamino 25 kartus daugiau produkcijos nei 1946 metais. Tekstilės fabrikų „Trinyčiai“, „Gulbė“ ir „Aušra“ produkcijos apimtys lyginant su 1946 m.
Pirmininkas taip pat dėstė, jog 1945-1952 m. į miesto gyvenamąjį ir komunalinį ūkį buvo investuota daugiau nei 60 mln. rublių, iš kurių 25 mln. buvo išleisti 1952-aisiais, kai buvo pastatyta 21,6 tūkst. kv. m ploto naujų gyvenamųjų patalpų, o visas gyvenamasis fondas nuo 1946-1952 metais išaugo nuo 153,7 iki 318 tūkst. kv.
Elektros stoties metinė gamyba, pasak K. Petrausko, išaugo nuo 3,8 mln. iki 60 mln. kilovatvalandžių. Vandens gamyba atitinkamai išaugo nuo 300 tūkst. iki 2,6 mln. kubinių metrų per metus.
Prekybos ir viešojo maitinimo taškų per šį laikotarpį mieste padaugėjo nuo 30 iki 220. Mokinių skaičius per minėtuosius metus išaugo nuo 1200 iki 9050, o pačių mokyklų - nuo septynių iki 26.
Vykdomojo komiteto pirmininkas taip pat paminėjo, jog miesto biudžetas išaugo nuo 5,8 mln. rublių 1945-aisiais iki 19 mln.
Viename iš šio rašto priedų buvo nurodyta, jog 1953-iųjų sausio 1 d. Klaipėdoje gyveno 78 600 žmonių. Iš jų tik 32,7 tūkst. buvo lietuviai. 32,4 tūkst.
Baigiantis 1953-iųjų spaliui dviem gyvenamųjų namų su parduotuvių patalpomis statybai skirtais sklypais Vykdomasis komitetas apdovanojo Faneros kombinatą.
Jam buvo paskirta 1000 kv. m ploto teritorija Montės (dabar - Herkaus Manto) g. 38 ir dvigubai didesnis sklypas Žalioji (dabar - J. Karoso) g. 16. Kombinato direktoriui draugui Judaškinui buvo nurodyta statybas čia pradėti ne vėliau kaip antrą 1954 metų ketvirtį.
Kartu buvo atšauktas prieš daugiau nei pusmetį priimtas sprendimas sklypą Montės g. Tą pačią dieną miesto valdžia Jūrų prekybos uostui paskyrė net 1,75 ha ploto sklypą ties Sportininkų ir Malūnininkų gatvių sankryža, kad jis čia statytų gyvenamuosius namus ir bendrabučius.
Jai atiteko du sklypai M. Gorkio (dabar - Liepų) gatvėje - 16-asis (800 kv. metrų ploto) ir 19-asis (1250 kv. metrų ploto), 1000 kv. metrų ploto sklypas ties Vytauto ir Žaliosios gatvių sankryža bei net 2,6 ha ploto valda Minijos gatvėje, „tarp pirmojo ir antrojo skersgatvio“.
Miesto valdžia netruko sureaguoti į tokį prašymą ir jau po savaitės perdavė laivų statyklai prašytus sklypus. Šiame sprendime nurodyta, kad perduoto sklypo, ribojamo S. Daukanto, M. Melnikaitės ir Puodžių gatvių, kuriame, beje, prieš karą stovėjo katalikų bažnyčia, plotas buvo 4000 kv.
Ties M. Melnikaitės ir Vytauto gatvių sankryža buvo perduotas 1500 kv. metrų ploto sklypas, o ties Melnikaitės ir Gintaro gatvių sankryža - 1200 kv. metrų ploto.
Po savaitės Vykdomasis komitetas atšaukė prieš tris mėnesius priimtą savo sprendimą dėl 840 kv. m ploto sklypo J. Biliūno (dabar - Galinio Pylimo) g. 22 skyrimo Klaipėdos valstybiniam žuvies trestui, kad jis ten galėtų statytų keturių aukštų gyvenamąjį namą su parduotuvei skirtomis patalpomis.
Vietoje to šiam trestui tokioms statyboms buvo paskirtas panašaus ploto sklypas Pergalės g. Daukanto ir Sodų gatvių sankryža. Šį 200 kv.
Per 1953-iųjų Kalėdas Vykdomasis komitetas priėmė dar vieną sprendimą dėl gyvenamojo fondo plėtros. „Trinyčių“ fabrikui 180 vietų bendrabučio statybai paskyrė 2600 kv. metrų ploto sklypą Vilniaus (dabar - Tilžės) g. 19A.
1953-ųjų sausį Vykdomasis komitetas nusprendė Klaipėdos miesto pramonės kombinatui perduoti buvusios Vaikų kolonijos patalpas Bangų g. 3.
Per 1953-ųjų Kalėdas sklypą statyboms iš miesto valdžios gavo ir LTSR Hidrometeorologijos tarnyba. Jai buvo leista Melnragėje, Vėtros gatvėje, buvusiame 2000 kv. m ploto sklype statyti surenkamąjį skydinį namą.
Išvados
Privatus kiemelis daugiabutyje - tai ne tik galimybė susikurti jaukią erdvę, bet ir investicija į savo gerovę bei nekilnojamąjį turtą. Sekant naujausias tendencijas ir atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, galima sukurti unikalų ir patogų gyvenimą miesto centre.
tags: #privatus #kiemelis #daugiabutyje