Privalomi vėdinimo reikalavimai gyvenamojo namo garaže

Pastatuose praleidžiame apie 90 proc. savo laiko, todėl tinkama oro kokybė yra būtina mūsų sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra privalomi vėdinimo reikalavimai gyvenamojo namo garaže Lietuvoje, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimus ir naujausius energetinio naudingumo standartus.

Energetiniai reikalavimai ir A++ klasė

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Naujausi reikalavimai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan.?

Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.

Reikalavimai reikalavimais. Bet visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. Natūralu, jog tai žmonėms rūpi. Klausimų šia tema gauname nuolat. Jų ypač padaugėjo 2021 metais.

Išimtys

Iškart kyla klausimas apie galimas išimtis. 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka - puiku;Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja?

Sertifikavimas

Kada privaloma sertifikuoti pastatą? T.y. užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.

Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas. O dabar šiek tiek kaip tai veikia praktikoje. Drįsčiau teigti, kad dar prie reikalavimų nespėta prisitaikyti. Dar nėra iki galo aišku kas ką kontroliuoja ir kas turi patikrinti ar pastatytas statinys tikrai atitinka A++?

Vėdinimo sistemos pasirinkimas garaže

Dažniausiai pasitaikantis sprendimas garažams yra natūrali ventiliacija. Kitu atveju įrengiami ištraukimo ventiliatoriai, drėgmei pašalinti. Galimas sprendimas ir papildomas rekuperatorius garažui, norint užtikrinti vėdinimą su minimaliais šilumos nuostoliais, tačiau šis sprendimas brangesnis ir ne visada efektyvus, nes žiemos metu atidarius vartus, temperatūra garaže labai smarkiai krenta ir palaikyti +18 gali būti sudėtinga.

Dažniausiai žmonės nedaro vėdinimo garaže. Bet jei bijote pelėsių - galima padaryti paprastą virtuvinį ištraukimą. Labai protingas būdas būtų suparametrizuoti rekuperatoriaus automatiką taip, kad jei jis nevėdina namo, darytų tai garaže. Ir atvirkščiai - jei vėdinamas namas - garažo vėdinimas išjungtas.

Garažą galite vėdinti ir natūraliu būdu. Žinoma, tokiu atveju Jums reikėtų užtikrinti oro pritekėjimą (pvz. žaliuzinės grotelės garažo vartuose) bei angas per kurias oras bus šalinamas (pvz. natūralaus vėdinimo kanalas). Konkrečius sprendimus galima pasiūlyti peržiūrėjus Jūsų būsto planus.

Specialisto Mindaugo Džiugo pastebėjimu, paprastai gyvenamųjų namų garažuose numatomas natūralus vėdinimas. Oras į patalpą priteka per orlaides, kurios įrengiamos ir komplektuojamos kartu su garaže numatytais langais. Oro kiekis yra nustatomas 12,0 m3/(h.m2), t. y. Kitas specialistas - projektų vadovas Genadijus Žarikovas - patarė garaže įrengti drėgmės ištraukimo sistemą.

Jei garažo patalpa yra didesnė, nebeužteks aukščiau paminėto ventiliatoriaus galingumo. Jei, tarkime, garažo plotas būtų 30 kvadratinių metrų, tuomet reikėtų atitinkamo ventiliatoriaus, kuris ištrauktų 540 kubinių metrų oro per vieną valandą. Vis dėlto, Genadijaus Žarikovo pastebėjimu, geriausia būtų, kad garažo savininkas kreiptųsi į bendrovę, užsiimančią vėdinimo sistemų įrengimu. "Kaip, kur ir kokį sumontuoti ventiliatorių - tai tiksliausiai galima įvertinti ir patarti pamačius konkrečią patalpą. Darbas, garaže įrengiant šią vėdinimo sistemą, užtruktų maždaug vieną dieną.

Priešgaisrinė sauga ir vėdinimas

Nors dažniausia daugiau dėmesio statant būstą skiriama individualaus gyvenamojo namo priešgaisrinei saugai ir gaisrą galinčių sukelti problemų analizei, nederėtų pamiršti ir garažo. Priešgaisrinės saugos reikalavimai yra dvejopo pobūdžio: reikalavimai projektuojant ir įrengiant garažą ir reikalavimai jį eksploatuojant.

„Projektuotojai, žinodami gaisrinės saugos reikalavimus naujai projektuojamiems, statomiems ar rekonstruojamiems pastatams, nustatyta tvarka parengia statinio statybos projektus. Juose jie numato atitinkamo degumo ir atsparumo ugniai statinio konstrukcinius elementus ir statybos produktus, naudojamus sienų išorės ir vidaus, taip pat lubų ir grindų apdailai. Tačiau svarbu ne tik tai, kokias medžiagas naudoti nurodė projektuotojai, bet ir tai, kokios jos realiai naudojamos statybų aikštelėje. Neretai pasitaiko, kad statant objektą pats šeimininkas ar jo nusamdyti meistrai tiesiog pasirenka pigesnes, tačiau priešgaisrinių saugos reikalavimų neatitinkančias medžiagas.

Kai garažas ir gyvenamasis namas turi bendrą sieną, automobilių saugyklos nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Tokiose priešgaisrinėse sienose ar pertvarose yra privalu įrengti atsparias ugniai ir nelaidžias dūmams duris, atitinkančias EW 30-C0 reikalavimus“, - sako L. Tokios priešgaisrinės sienos, pertvaros ar perdangos turi būti įrengiamos iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų: sienos iš plytų, blokelių, lubos ir pertvaros - ugniai atsparaus gipso kartono ir pan.

Pagal Statybos techninio reglamento (STR 2.09.02:2005) 42.5 punktą, vėdinimo įrangos patalpa turi būti atskirta atitinkamo priešgaisrinio tipo pertvaromis ir perdangomis. Ortakiuose, kertančiuose 1 tipo priešgaisrinę sieną, būtini ugnies vožtuvai. Taip pat pagal 43.2.3. punktą, ortakiuose, skirtuose Asg, Bsg ar Cg kategorijų patalpoms aptarnauti, tose vietose, kur ortakiai kerta artimiausias vėdinamosios patalpos priešgaisrines perdangas ir pertvaras, būtina įrengti ugnies vožtuvus. Todėl gaisrininkų reikalavimas sudėti ugnies vožtuvus yra pagrįstas.

Oro apykaitos skaičiavimas

Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas:Tik namo ventiliacija.Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal hienos normas arba - atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei.

Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":Optimalus higienos reikalavimai. Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos. Tokia oro apykaita užtikrina tokias deguonies ir CO2 koncentracijas ore, kurie nekenkia nei žmogaus sveikatai, nei savijautai. Tai pat užtikrinama pakankama oro apykaita pagal kitus faktorius: mikrobų ir virusų koncentracija bei pavojingų ir kenkiančių sveikatai medžiagų koncentracija (kurie nedideliais kiekiais išsiskiria iš namo konstrukcijų, apdailos medžiagų, baldų, drabužių... bei intensyviai garuoja kai naudojate buitines chemijos ir kai kurias kosmetikos priemones).

Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui. Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose. Reik manyt, kad giminių virusai ne tokie pavojingi, o prie savo namo kvapų greitai priprantama. Faktiškai, ~18m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies o nuo per didelės CO2 koncenracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva). Šią, minimaliai leistiną, normą naudojama taupumo sumetimais.

Pilnas komfortas - kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.

Minimalus fiziologiniai reikalavimai. Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Tačiau, tai būtu jei žmogus tą šviežią orą įkvėptu iš atskiro rezervuaro, o iškvėptų į aplinką. Kai iškvepiamą į tą pačią patalpą iš kur įkvepiama, tiekiamas į patalpą šviežias oras tik šiek tiek atskiedžia...

Mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąža

Šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro. Labiausiai paplitusios šiuo metu yra mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąža. Tokias sistemas dažniausiai sudaro šie elementai: vėdinimo įrenginys, ortakių tinklas, oro tiekimo ir ištraukimo įrenginiai, triukšmo slopinimo įranga.

Pagrindinis elementas vėdinimo sistemoje su šilumogrąža - vėdinimo įrenginys. Jo konstrukcijoje yra tiekiamo ir šalinamo oro filtrai, tiekiamo ir šalinamo oro ventiliatoriai, šilumogrąžos įrenginys (rotacinis arba plokštelinis šilumokaitis), šildytuvas ir aušintuvas. Priklausomai nuo pasirinkto šilumogrąžos įrenginio tipo, lauko oro ir iš patalpų šalinamo oro temperatūros, galima sutaupyti iki 95 proc. energijos, reikalingos orui šildyti.

Vėdinimo įrenginys ortakių tinklu sujungiamas su patalpose įrengtais oro tiekimo ir ištraukimo įrenginiais, išorinėje pastato sienoje ar stoge įrengtais šviežio lauko oro paėmimo ir užteršto patalpų oro šalinimo įrenginiais. Orui tiekti ir ištraukti į patalpas ar iš jų gali būti naudojami įvairių formų ir konstrukcijų skirstytuvai bei grotelės.

Renkantis vėdinimo įrenginį su šilumogrąža energiškai efektyviems pastatams svarbu atkreipti dėmesį į rekuperatoriaus naudingumo koeficientą ir pastato energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Kuo aukštesnis rekuperatoriaus naudingumo koeficientas, tuo mažiau energijos reikia papildomam oro pašildymui. Taip pat vėdinimo įrenginyje esantys ventiliatoriai turi vartoti mažai elektros energijos ir pasižymėti geromis akustinėmis ypatybėmis.

Nuo 2018 m. sausio Lietuvoje įsigaliojo reikalavimai statyti A+ energinio naudingumo klasės pastatus. Specialistai diskutuoja, kokią vėdinimo sistemą - centralizuotą ar decentralizuotą - geriausia rinktis vėdinamiems daugiabučiams pastatams.

Naujai statomuose daugiabučiuose siūloma įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Pasirinkus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti.

Antrasis decentralizuotų vėdinimo sistemų tipas - minirekuperatoriai. Jie tinka labiau, kai vėdinimo reikia jau įrengtuose ar renovuojamuose daugiabučiuose namuose. Tai pigesnis ir paprastesnis sprendimas: tereikia išgręžti sienoje angą, sumontuoti tokį rekuperatorių ir prijungti jį prie elektros.

Parinkus tinkamus įrenginių komponentus, toks sprendimas atitiko keliamus aukštus reikalavimus - suminis suvartojamas ventiliatorių energijos kiekis buvo 0,37 Wh/m³.

Santykinės drėgmės problemą sumažina vėdinimo įrenginių su rotaciniais šilumokaičiais naudojimas, nes šie iš šalinamo oro atgauna ne tik šilumą, bet ir drėgmę.

Projektuodami naujus pastatus, architektai turėtų atkreipti dėmesį ir į jas, gal net suprojektuoti techninį aukštą šiems įrenginiams, kad vėliau stogas nebūtų apkarstytas vėdinimo įrenginių dėžėmis.

Jeigu pastate ketinama įrengti mechaninio vėdinimo sistemą, reikėtų pagalvoti, kur bus vėdinimo įrenginys, kurioje vietoje ir kaip bus paimamas lauko oras, kur bus oro šalinimo vieta, kur bus tiesiami ortakiai.

Lauko oro ėmimo ir užteršto patalpų oro šalinimo angos dažniausiai įrengiamos pastato fasaduose arba stoge.

Projektuojant mechaninio vėdinimo sistemas svarbu numatyti vietą ortakiams. Juos galima įrengti atvirai arba slėpti pastato konstrukcijose (sienose ar po pakabinamosiomis lubomis).

Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų oro kokybei valdyti vėdinimo sistemose gali būti naudojami įvairūs jutikliai, elektrinės pavaros ir valdikliai. Dažniausiai naudojami jutikliai yra anglies dvideginio (CO₂) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ), dar vadinamų tiesiog oro kokybės jutikliais.

Vėdinimo sistemos gali būti reguliuojamos pastatuose įrengtais šiuolaikiškais išmaniaisiais valdikliais, kurie gali savarankiškai nustatyti patalpų mikroklimatą pagal individualius vartotojų poreikius.

Oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, savijautą ir darbingumą. Todėl tinkamas patalpų vėdinimas yra būtinas tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse patalpose.

Vėdinimo sistemos projektavimo ir įrengimo rekomendacijos

Vėdinimo įrenginį sumontuokite tokioje vietoje, kurioje jis nekeltų triukšmo ir būtų lengvai prižiūrimas. Efektyviausi rekuperaciniai šilumokaičiai yra dideli, o jų išemimas plovimui reikalauja vietos. Turi būti palikta vietos bet kokiems remonto darbams.

Ortakių sistema turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų kuo trumpesnė. Ilga ir sudėtinga ortakių sistema yra brangi ir neigiamai veikia SFP rodiklį bei garso lygį. BlueSky ortakių išorinis skersmuo yra tik 75 mm, todėl jie puikiai tinka montuoti tarpe tarp pakabinamų lubų, po paaukštintomis grindimis, gaubtuose ir pertvarose.

Garso slopinimas turėtų būti kruopščiai suprojektuotas. Ypač miegamajame, nustatytus reikalavimus atitinkantis garso lygis, praktikoje gali trikdyti.

Pasirinkite vėdinimo įrenginį, kurio metinis efektyvumas yra didelis. Metinis efektyvumas yra labai reikšmingas pastato elektros sąnaudoms ir energijos suvartojimui. Kuo vėdinimo įrenginys efektyvesnis, tuo mažiau reikalingas pagalbinis šildymas. Parinkimo programoje nurodoma energija, reikalinga vėdinimo įrenginio pagalbiniam šildymui.

Rekuperacinio šilumokaičio apsaugos nuo užšalimo automatika yra viena svarbiausių vėdinimo įrenginio savybių. Jo veikimas lemia energijos suvartojimą ir patikimą vėdinimo įrenginio veikimą žiemą. Įsitikinkite, kad vėdinimo įrenginys nekeičia slėgio balanso patalpos viduje atitirpinant šilumokaitį.

Lauko ir išmetamo oro ortakiai taip pat turėtų būti suprojektuoti taip, kad jie būtų kuo trumpesni. Patalpos vėdinimo išmetamas oras taip pat gali būti nukreiptas į lauką per Paėmimo / išmetimo oro groteles (ant sienos tvirtinamas oro išpūtimo įrenginys) arba per kombinuotą oro išmetimo / oro paėmimo įrenginį.

Projektuojant židinį vėdinimo planą turėtų būti įtrauktas oro tiekimo kanalas. Židiniams reikalingas papildomas lauko oro tiekimas turi būti suprojektuotas taip, kad vėdinimo įrenginio veikimas būtų kontroliuojamas ir nedarytų neigiamos įtakos patalpos slėgio lygiams.

Pakaitinis oras reikalingas centriniam dulkių siurbliui; reikia atkreipti dėmesį į gartraukį. Jei vėdinimo ortakių negalima įrengti šiltoje patalpoje, jie turi būti izoliuoti. Vėdinimo ortakių šilumos izoliacija turėtų būti tokia pat gera, kaip ir likusio pastato šilumos izoliacija. Netinkama tiekiamo oro ortakio izoliacija šaltoje patalpoje lemia tiekiamo oro temperatūrą ortakių viduje, todėl gali atsirasti skersvėjis.

Šiuolaikiniuose vėdinimo įrenginiuose yra automatinis rekuperacinio šilumokaičio apėjimas, skirtas vėsinti vasarą. Vėdinimo ortakiams tinkle vėsinti gali būti įrengtas ortakinis radiatorius (pvz., prijungtas prie geoterminio šildymo sistemos). Tačiau vėdinimo įrenginio vėsinimo galia yra ribota, o vėsinimui reikalinga galia priklauso, pvz., nuo saulės generuojamos šiluminės apkrovos ir kitų veiksnių. Dažnai vėdinimo įrenginio vėsinimo galia yra nepakankama, nebent buvo atkreiptas ypatingas dėmesys ir, pvz., langai nuo saulės apsaugoti įrengiant ilgus karnizus ar žaliuzes.

Dažniausios klaidos komercinėse patalpose įrengiant vėdinimo sistemas

• Vėdinimo sistemos projektavimas, remiantis vien tik bendru plotu.
• Netinkamas įrangos parinkimas.
• Nesubalansuota sistema.
• Netinkama priežiūra.
• Vėdinimas nepriklausomai nuo poreikio.

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

• Kiek dažnai reikia prižiūrėti vėdinimo įrangą ir keisti filtrus? Dažnis priklauso nuo apkrovos, taršos ir įrangos tipo, bet praktiškai filtrus daugumoje komercinių objektų verta tikrinti bent kas 3 mėnesius, o keisti 2-4 kartus per metus (aproksimacija). Ortakių ir įrangos būklę rekomenduojama vertinti periodinių patikrų metu.
• Kaip suprasti, ar vėdinimo sistema subalansuota? Subalansuota sistema užtikrina, kad kiekvienoje patalpoje yra numatytas tiekiamo ir šalinamo oro kiekis, nėra „pervėdintų“ ir „uždususių“ zonų, triukšmo per difuzorius. Balansavimas turi būti atliktas paleidimo metu ir dokumentuotas, o po pakeitimų (pvz., pertvarų, atnaujinimų) - pakartotas.
• Ar CO₂ jutikliai būtini vėdinimo sistemoms? Teoriškai be jų galima dirbti, praktiškai CO₂ jutikliai yra vienas efektyviausių būdų prisitaikyti prie realaus žmonių skaičiaus ir jų veiklos. Jie leidžia sumažinti vėdinimą, kai patalpos tuščios, ir padidinti, kai jos pilnos - tai gerina komfortą ir taupo energiją.
• Ar galima optimizuoti esamą sistemą, ar būtina ją keisti? Dažnai pirmą dalį sutaupymo galima pasiekti vien optimizuojant esamą vėdinimo sistemą: sureguliuojant srautus, peržiūrint darbo grafikus, atnaujinant automatiką ir priežiūros procesus. Tik po to verta svarstyti įrangos keitimą ar didesnes modernizacijas.
• Kuo skiriasi vėdinimo sistemos gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms? Komercinėse patalpose paprastai didesnės apkrovos (daugiau žmonių, daugiau įrangos, daugiau taršos), griežtesni higienos ir dažnai gaisriniai reikalavimai. Todėl vėdinimo sistemos projektavimas ir įranga komercijai paprastai yra sudėtingesni ir reikalauja daugiau dėmesio automatikai, zonavimui ir priežiūrai.

Vėdinimo sistemos tipai

Pagrindiniai vėdinimo sistemos tipai:

• Natūrali ventiliacija
• Mechaninis vėdinimas
• Mechaninis vėdinimas su rekuperacija

Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius vėdinimo reikalavimus gyvenamojo namo garaže. Tinkamai įrengta ir prižiūrima vėdinimo sistema užtikrins gerą oro kokybę, sumažins drėgmės ir pelėsio riziką bei padidins pastato energinį efektyvumą.

tags: #privalomi #vedinimo #reikalavimai #gyvenamojo #namo #garaze