Privalomi gyvenamojo namo energetinio efektyvumo klasės reikalavimai Lietuvoje

Gyvenamojo namo statyba - daug žinių reikalaujantis procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės reikalavimų. Vien tik didžiulis langų gamintojų siūlomas asortimentas gali tapti tikru galvos skausmu kokybiškų langų ieškantiems žmonėms. O tai - tik vienas iš daugelio (tiesa, vienas svarbiausių) statinio elementų, dėl kurių reikia apsispręsti.

Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. Kaip suprasti, kada statinyje energija vartojama efektyviai? „Pastato energetinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, įskaitant energiją pastato šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir pastato apšvietimui.

Energinio naudingumo klasių, kurios parodo, kiek energetiškai efektyvus yra pastatas, egzistuoja devynios - A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, kur A++ yra aukščiausia klasė. Norint įregistruoti baigtą statyti statinį ar jį renovavus, būtina turėti ir energinį naudingumą įrodantį sertifikatą. Jis pagrindžia, kokiai energinio naudingumo klasei pastatas priskiriamas, kiek energijos pastatas suvartoja“, - sako A.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai nuo 2021 metų pradžios turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.

A++ Klasės Namo Reikalavimai

A++ klasės namo reikalavimai paprastai atitinka aukščiausią energijos efektyvumo lygį. Tokių namų statyboje ir projektavime taikomos labai griežtos energijos taupymo priemonės.

Šie yra tik pagrindiniai A++ klasės namo reikalavimai:

• Aukštas šilumos izoliacijos lygis: Sienos, stogas, grindys ir langai turi būti puikiai izoliuoti, kad būtų užtikrintas mažas šilumos nuostolis per namo išorę.
• Energiją taupantys langai ir durys: Langai ir durys turėtų būti labai sandarios konstrukcijos su dviem arba trimis stiklų sluoksniais, kurie sumažina šilumos pralaidumą ir užtikrina gerą garso izoliaciją.
• Efektyvi šilumos ir karšto vandens sistema: Namas turėtų būti aprūpintas aukštos efektyvumo šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ar kitomis šilumos tiekimo sistemomis, kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
• Efektyvus vėdinimas: A++ klasės namuose būtina užtikrinti optimalų oro mainą.

„A++ pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Tokiame pastate, daugiau negu 50 proc. energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, vėjo, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai. Taip pat tokiuose pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumo koeficiento COP rodiklis turi būti ne mažiau 5. Ventiliatorių elektrinė galia vienam kūbiniam metrui oro turi siekti bent 0,45 Wh/m3. A++ energetinio naudingumo klasės pastato per metus sunaudojama energija - maždaug 6-10 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus. Visame name naudojamas tik LED apšvietimas“, - sako R.

B Klasės Namai 2026 Metais

Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje. Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu. Vis dėlto 2026 metais ji vis dar aktuali - ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius.

Ar 2026 m. B klasės pastatas - tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams.

Pagrindiniai B Klasės Reikalavimai 2026 Metais

Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai.

Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.

Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K.

Tuo tarpu pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.

Šiluminės Varžos Normatyvai

Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą.

• Sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K).
• Stogo šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 6,25 (W/m²K).
• Grindų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K).

Langų ir Durų Šiluminės Savybės

Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K.

Šildymo ir Karšto Vandens Sistemos

Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu.

Sertifikavimas ir Dokumentacija

Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų.

Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams.

2026 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo.

Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.

Energinio Naudingumo Sertifikavimas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ direktorius Ričardas Petrikauskas sako, kad nedažnas gyventojas savarankiškai labiau pasidomi, kokie sprendimai padeda taupyti energiją bei į ką atsižvelgiama vertinant pastato energinio naudingumo klasę.

„Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima suteikti tik įvertinus visą eilę dalykų. Pavyzdžiui, ar name esantys langai atitinka A+ arba A++ klasės namų reikalavimus? Koks šildymas? Kaip yra ruošiamas karštas vanduo? Koks naudojamo boilerio litražas? Ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos? Koks grindų, sienų šiltinimo storis, jeigu jos šiltintos? Jeigu yra garažas ir rūsys, ar jie šildomi?“, - pasakoja R.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:

1. Užbaigus naujų pastatų statybą.
2. Užbaigus pastatų rekonstravimą, atnaujinimą ar kapitalinį remontą, kai jų kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės.
3. Parduodant ar išnuomojant pastatus.
4. Didesniems kaip 250 kvadratinių metrų ploto viešbučiams, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.

Sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

Langų Reikalavimai Energetiniam Efektyvumui

Šilumos perdavimo koeficientas (Uw) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų Uw vertė nustatyta ta pati visame pasaulyje.

A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A.

A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.

Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesne klase jis klasifikuojamas.

Eksperto Rekomendacijos Statytojams 2026 M.

• Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas per 5-7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
• Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok A arba A+ klasės namą - nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES.
• Pasitelk energijos efektyvumo ekspertą dar projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
• Atlik termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.

„Svarbu nepamiršti, kad kuo aukštesnės energinės klasės namas, tuo jis taupesnis. Pavyzdžiui, žiemą yra patiriama žymiai mažiau išlaidų šildymui. Akivaizdu, kad visuomenei vis labiau vertinant efektyvų energijos vartojimą, tuo pasižymintis būstas su laiku bus tik vertingesnis ir jo paklausa, vertinant nuo šio momento išaugs“, - sako R.

Vis tik jis pabrėžia, kad nereikėtų nurašyti ir žemesnės energinio naudingumo klasės pastatų paklausos. „Visų pirma, turi būti atliktas statinio ir jo situacijos ekspertinis vertinimas. Iš to bus aiškūs sprendimai, kurių reikėtų imtis. Dažniausiai tai būna sienų storinimas su termoizoliacinėmis medžiagomis, pastato apšildymas, ventiliacijos sistemos gerinimas, langų bei durų būklės gerinimas. Nenuvertinkime ir, pavyzdžiui, žemesnės E-F klasės seno, monolitinio daugiabučio namo, kuris po renovacijos gali pasiekti C klasę, kas pagal investicijas ir naudą jam būtų labai optimalus variantas. O tai, pagal galimybes, gali pilnai atitikti ar net viršyti daugumos žmonių poreikius. Vis tiek, renovuotas ir C klasę pasiekęs namas jau bus žymiai taupesnis nei žemiausią E-F klasę turintis“, - sako R.

tags: #privaloma #gyvenamojo #namo #energetinio #efektyvumo #klase