1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo vykdyta visuotinė žemės, bankų, stambiosios pramonės įmonių, kito turto nacionalizacija. Atsižvelgiant į tai, 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ atkūrė Lietuvos nepriklausomybę ir privačios nuosavybės teisės institutą.
Taip pat atsirado poreikis ginti pažeistas nuosavybės teises ir būtinybė atkurti turėtas nuosavybės teises. Aukščiausioji Taryba, pripažinusi nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, sukūrė pagrindą vykdyti ribotą restituciją, o ne visišką.
Tai reiškia, kad sudarytos prielaidos atkurti pažeistas nuosavybės teises tik įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Inter alia, sudarytos prielaidos įstatymais įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems buvusiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems teisę jas atkurti, taip pat ne į visą išlikusį buvusiems savininkams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ne bet kokiu pageidaujamu būdu ir tik laikantis įstatyme nustatytų atitinkamų privalomų veiksmų susijusių su kreipimusi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlikimo terminų.
Specialus teisinis reguliavimas
Specialus ad hoc nuosavybės teisių atkūrimo reguliavimas, kuriuo įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinti pagrindiniai restitucijos principai, nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau-Atkūrimo įstatymas). Tai specialus teisės aktas, turintis ribotą reguliavimo dalyką, taikomą ribotą laiką ir apibrėžtai asmenų grupei. Nustatytas specialus restitucijos teisinis reguliavimas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, ypač dažnai - Atkūrimo įstatymas.
Būtent dėl šios priežasties, taip pat dėl reguliuojamų teisinių santykių specifikos Atkūrimo įstatymo ir kitų restitucijai reguliuoti skirtų teisės aktų nuostatos ne kartą buvo konstitucinės kontrolės objektas, todėl atskleidžiant pagrindinius restitucijos principus svarbu atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo oficialiosios restitucijos doktrinos nuostatas.
2021 m. Žemės ir perleidimo teisės reformos įstatyme (EP Nr. 51) sprendžiamos kelio teisių problemos
Pažymėtina, kad nors konstitucinė restitucijos doktrina plati, jos pagrindu yra atliktos teisinio reguliavimo pataisos ir papildymai, Lietuvoje dar 1991 m. prasidėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs, o restitucijos procesą reguliuojančios nuoskilos vis dar neretai tampa konstitucinės kontrolės objektu.
Be to, praėjus daugiau nei 20 metų nuo restitucijos proceso pradžios, restitucijos teisinis reguliavimas vis dar yra keičiamas ir papildomas, o tai iš dalies taip pat turi įtakos nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmei.
Pagrindiniai etapai
Norint geriau suprasti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, galima išskirti kelis pagrindinius etapus:
- Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimas.
- Dokumentų, įrodančių nuosavybės teises, pateikimas.
- Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas.
- Nuosavybės atkūrimo būdo pasirinkimas (natūra, kompensacija ir kt.).
- Nuosavybės teisių įregistravimas.
tags: #privacios #nuosavybes #atkurimas