Gimimas ir pirmieji kūdikio metai - tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas - ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų.
Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Aptarkime, kokią žalą sveikatai daro prirūkytos patalpos, ypač nėščioms moterims ir kūdikiams.
Nėščiosios mityba ir prirūkytos patalpos
Ar nėščios moters mityba turi būti ypatinga?
Mityba turi būti racionali ir visavertė. Reikėtų valgyti šviežius produktus, pakankamai vaisių ir daržovių, vengti „tuščių kalorijų“. Kiekvienas kąsnis gali būti vertingas.
Jeigu besilaukianti moteris intensyviai dirba, pavalgo tik du kartus per dieną, ji, galima teigti, per mažai galvoja apie save ir vaikelio sveikatą. Jeigu tenka pietauti viešose vietose, daug žalos gali padaryti prirūkytos patalpos, ypač - pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
Jau pagimdžiusiai ir maitinančiai krūtimi mamai valgyti „už du“ tikrai nereikia. Jeigu moteris vertina maistą kalorijomis (kcal), pakaktų 500 papildomų kcal. Mitas, t.y. niekuo nepagrįstas prasimanymas, kad valgant tam tikrų produktų galima pagerinti pieno kokybę ar turėti jo daugiau. Tokių produktų nėra.
Tik vaiko buvimas prie krūties, pakankamai ilgai ir dažnai - kas 3 val., maždaug po 20-30 min., yra geros pieno gamybos sąlyga. Taip pat - geras krūties ištuštinimas (lemia žindymo technika). Kitas mitas - „nuo kai kurių produktų vaikui pučia pilvą“.
Meksikietės, maitinančios kūdikį, neatsisako aštrių čili pipirų. Taigi atsisakyti kokių nors produktų nebūtina, tačiau, jeigu nėštumo metu moteris nevalgė pvz., česnakų, jų nereikėtų vartoti ir maitinant krūtimi. Nėščioji turėtų valgyti įvairų maistą, tuomet galės nekeisti mitybos įpročių ir pagimdžiusi.
Pastebėjusi, kad kuris nors jos suvalgytas produktas daro įtaką krūtimi maitinamo vaiko savijautai, moteris šio produkto turėtų atsisakyti, bet ne ilgiau kaip 2 sav.: vaiko fermentinė sistema greitai bręsta, ir po kurio laiko nuo anksčiau netikusio produkto vaikučio greičiausiai jau nebers, pilvuko nepūs.
PSO rekomenduoja žindyti kūdikį, iki jam sueis 6 mėn., neduodant papildomai nei arbatėlių (kuo visada įsitikinusios močiutės ir tetos), nei mišinukų. Išimtis - specialūs vitaminai (vitaminas D) ir vaistai, jeigu vaikas serga ir taip paskyrė gydytojas.
Tik nuo septintojo mėnesio patariama maitinti papildomai, kartu tęsiant maitinimą krūtimi, kaip rekomenduoja PSO, iki vienerių dvejų metų ir ilgiau - kol vaikas pats atsisakys krūties, t.y. kai jo organizmas jau galės funkcionuoti be papildomų medžiagų, gaunamų su mamytės pienu. Nes jis kūdikiui yra ne tik maistas.
Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Į klausimą, kodėl nemaitinate ar nepakankamai ilgai maitinote krūtimi, dažniausiai atsakoma: „man neužteko pieno“. Iš tiesų yra kiek kitaip.
Kai vaikutis nuolat neramus, mama mano, kad jis alkanas, kad pieno gauna nepakankamai. Tačiau motinos pienu maitinamas vaikutis A. gyvena kitokiu ritmu nei, pavyzdžiui, mišinukais maitinamas vaikutis B. Motinos pienas virškinamas 1,5-2 val., po to vaikas vėl nori valgyti.
Jis valgo apie 30 min. ir per tą laiką, žįsdamas krūtį, pats stimuliuoja pieno gamybą. Tuo tarpu vaikutis B., pamaitintas mišinuku, ramiai išmiega 3-4 val. Nes jo maistas - kitokios sudėties; jame dominuoja kazeinas (sunkiai virškinamas baltymas). Taigi vaikelio A mama sutrinka.
Jeigu ji pasitikrins, kiek turi pieno, nežinodama, kaip teisingai tai atlikti, greičiausiai ir nuspręs: „neturiu pieno“. Kaip minėjau, pienas gaminamas kūdikiui čiulpiant krūtį, visas 20 ar 30 min. O krūtis talpina tik 20-30 mililitrų, kuriuos moteris klaidingai gali palaikyti visu pieno kiekiu.
Norint sužinoti, kiek pieno gali gauti vaikutis vieno maitinimo metu, t.y. per 20-30 min., ir nusitraukti jį reikia tiek pat laiko. Neteisingas pieno kiekio „tikrinimas“ - didžiulė klaida, o dar didesnė - jeigu tai rekomendavę medikai nepaaiškina visko iki galo.
Kaip rodo apklausos, taip neretai būna. Dar maitinančios mamos sutrinka, kai maždaug po mėnesio pastebi, kad krūtys atrodo tuščios. Taip atsitinka, kai motinos organizmas prisitaiko prie vaiko poreikių ir nelieka krūtų prisipildymo ir ištuštinimo pojūčio. Mat pienas gaminamas maitinio metu - tada, kai vaikui reikia. Tai natūralu ir patogu moteriai.
Kaip pieno gamybą gali paveikti stresas?
Už pieno gamybą „atsakingas“ hormonas prolaktinas, kurio sintezė nepriklauso nuo streso ir patiriamos įtampos. Hormonas oksitocinas reguliuoja pieno atpalaidavimą, ir šis procesas jau priklauso nuo nuotaikos, streso bei įtampos. Taigi tokiais atvejais pienas ne dingsta, o neatpalaiduojamas.
Raminamoji arbata gali daryti įtaką ne pieno gamybai, o jo atpalaidavimui, ir taip sudaryti įspūdį, kad pieno pagausėjo.
SVEIKATOS MEDIS - Tylusis žudikas – pasyvus rūkymas
Kokia dar natūralaus maitinimo svarba?
Dažniausiai įsivaizduojama, kad žindymas - tai aukojimasis vaikui. Iš tiesų natūralus maitinamas teikia sveikatos ir mamai, ir vaikui. Kuo ilgiau moteris maitino krūtimi, ir kuo daugiau vaikų, tuo mažesnė tikimybė sirgti krūties vėžiu bei osteoporoze (kaulų retėjimu).
Taip pat yra duomenų, patvirtinančių natūralaus maitinimo įtaką aterosklerozės prevencijai, tampa retesni arba išnyksta migrenos priepuoliai, palengvėja cukrinio diabeto eiga - kartais sumažinamos insulino arba geriamųjų vaistų dozės, taip pat palengvėja klinikinės (tikrosios) depresijos eiga.
Kūdikis su motinos pienu gauna antikūnų ir imuninę apsaugą. Mama perduoda antikūnus ligų, kuriomis ji serga, ir tikimybė vaikui išvengti mamos ligų yra didesnė, o, jei ir suserga, ligos eiga būna lengvesnė.
Antra, vaikas, pavyzdžiui, lauke „pasičiupęs“ virusą, jį perteikia ir mamai. Ši su pienu perteikia jau pagamintų antikūnų: vaikas tarsi praneša apie ligą, o mama parūpina jam vaistų.
Kuo ilgai vaikas maitinamas natūraliai, tuo didesnį jis įgyja imunitetą ir tuo mažesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, navikinėmis kraujo ligomis, kvėpavimo takų, virškinimosios sistemos ligomis, šlapimo takų infekcijomis.
Epidemiologiniai motinų elgsenos su savo vaikais tyrimai įrodė ankstyvo kontakto su vaiku svarbą. Motinos, kurios 45 min. turėjo kontaktą su vaikais tik jiems gimus ir iškart maitino krūtimi, noriau bei švelniau bendravo (kalbino, džiaugėsi, nesiveržė „pailsėti nuo vaiko“, palikti jį kitų globai) su savo vaikais ir vėliau, kai jiems buvo trys mėnesiai.
Kito tyrimo duomenimis, ilgiau nei 4 mėn. krūtimi maitinusios moterys turi geresnį kontaktą su jau užaugusiais vaikais: lengviau susikalba su jais paauglystės periodu, labiau jais pasitiki ir perdėtai nekontroliuoja jų elgesio. Tuo tarpu maitinusios krūtimi mažiau nei 4 mėn. moterys savo vaikus paauglius perdėtai globoja, kontroliuoja kiekvieną jų žingsnį.
Daroma prielaida, kad pastarojo tipo bendravimas - dėl nesuformuoto vadinamojo biologinės motinystės pamato. Jis formuojasi ankstyvuoju kūdikystės periodu. Tuo tarpu psichologinė motinystė gali susiformuoti ir vėliau.
Žalingi šeimininko įpročiai atsiliepia ir augintiniams
Gydytojai veterinarai primena, kad šeimininkui rūkant neišvengiamai kenčia ir jo augintinis. „Užupio veterinarijos klinikos“ gydytojos veterinarės Ievos Kirchovaitės teigimu, augintiniams, gyvenantiems namuose, kur yra rūkoma, o patalpos yra dažnai prirūkytos, gali pasireikšti tokios ligos, kaip nosies navikai, plaučių vėžys, astma, bronchitas.
Pasyvus rūkymas, kuomet patalpoje yra prirūkyta, gyvūnui kenkia labiausiai, tačiau nereikėtų pamiršti ir tretinio rūkymo pavojų, kuomet net ir išvėdinus patalpą cigarečių dūmai įsigeria į gyvūno kailį, baldus ar kilimus.
Pasyvaus ir tretinio rūkymo žala augintiniui
Gydytojos veterinarės teigimu, ilgasnukiams šunims pasyvus rūkymas dažniau gali sukelti nosies ir sinusų vėžį, mat yra didesnis paviršiaus plotas, kur gali kauptis kancerogenai. Tuo metu šunims su trumpesniais snukiais didesnė tikimybė susirgti plaučių vėžiu, astma, - sako veterinarė.
„Pavojų sukelia ne tik pasyvus rūkymas tiesiogiai, kai dūmai yra įkvepiami, bet ir nuodingos medžiagos, išsiskiriančios cigarečių degimo metu, kurios lieka minkštuose balduose, kilimuose ir pačiame gyvūno kailyje. Tai vadinama tretiniu rūkymu“, - teigia I.Kirchovaitė.
Gyvūnui laižantis savo kailį, šios kenksmingos dalelės patenka tiesiogiai į burnos ertmę bei yra įkvepiamos, pažeidžiamos organizmo ląstelės. Gydytojos veterinarės teigimu, tai ypatingai dažnai nutinka katėms: „Atliktais tyrimų rezultatais nustatyta, kad plokščiųjų ląstelių vėžio, ypatingai - agresyvaus vėžio, atsiradimas burnos ertmėje yra tiesiogiai susijęs su aplinkos sąlygomis - ar gyvūnas gyvena aplinkoje, kurioje rūkoma ar ne“.
I.Kirchovaitės teigimu, šeimininkų žalingas įprotis itin sunkias pasekmes gali turėti ir namie auginamiems paukščiams, kurie pasižymi ypač jautriais kvėpavimo sistemos organais, tad jiems greitai gali pasireikšti pneumonija. Jautresnės odos augintiniams, beplaukiams gyvūnams gali pasireikšti itin didelės alerginės reakcijos, dermatitas.
„Ir tai tik dalis problemų, kurias augintiniams sukelia šeimininkų rūkymas“, - teigia gydytoja veterinarė.
Ką daryti, jei nesiruošiama mesti rūkyti
Tiesa, augintinių sveikata ne visuomet yra stimulas šeimininkui atsisakyti rūkymo, tad gydytojos veterinarės teigimu, šeimininkui neplanuojant mesti rūkyti, tačiau suprantant, kokią žalą tai sukelia jo augintiniui, svarbiausia dar labiau jam nepakenkti, - sako I.Kirchovaitė.
„Svarbiausia bent jau pasistengti apsaugoti augintinius nuo kenksmingų dūmų. Rekomenduojama rūkyti lauke, atviroje erdvėje, taip bus eliminuojama galimybė kauptis kenksmingoms dalelėms namų aplinkoje“.
Jos teigimu, svarbu plautis rankas po kiekvienos surūkytos cigaretės, reguliariai išvalyti kilimus ir augintinio guolius naudojant garinius lygintuvus.
Elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako įrenginiai galėtų būti viena iš alternatyvų, siekiant sumažinti rūkymo žalą keturkojų atžvilgiu: „Elektroninėse cigaretėse nevyksta įprastinis degimas, todėl nėra degimo metu susidarančių kenksmingų medžiagų, dūmų“.
Vis dėlto, gydytojos veterinarės teigimu, drąsiai sakyti, kad bedūmiai tabako produktai turi mažesnę įtaką augintinio sveikatai negalima, kadangi nėra atlikta pakankamai tyrimų šia tema. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad gyvūnas neprarytų elektroninės cigaretės turinio.
Kaip padėti apsinuodijusiam augintiniui
Pirminiai ženklai, kurie gali padėti atpažinti augintinio apsinuodijimą tabako gaminiais: susijaudinimas, padažnėjęs kvėpavimas, seilėjimasis, ašarojimas, vėmimas bei diarėja. Apsinuodijimui pažengus, gali būti pastebimi rimtesni simptomai: raumenų silpnumas, jų trūkčiojimas, depresija, tachikardija, negilus ir sulėtėjęs kvėpavimas.
Pastebėjus pirmuosius neįprastus požymius gyvūno elgsenoje, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją, atlikti gyvūno apžiūrą ir išsamią diagnostiką.
„Jeigu matėte ar žinote, kad augintis suėdė ar galėjo suėsti cigarečių, tabako, tuomet galite mėginti jį vimdyti, panaudodami 3 proc. vandenilio peroksidą. Jis bus veiksmingas pirmąją valandą nuo įvykio, kadangi rezorbuojasi per 1-4val. į virškinimo traktą“, - sako gydytoja.
Taip pat, jos teigimu, augintiniui reikia duoti aktyvuotos anglies, taip sumažinama nikotino absorbcija į organizmą.
Rūkymas - tik vienas iš žalingų įpročių labiausiai kenkiančių augintiniams, tačiau, pasak gydytojos veterinarės, šeimininkai daro ir kitas klaidas, pvz. gyvūną peršeria. Antsvoris sukelia daugybę problemų tiek žmogui, tiek augintiniui. Apsunkinami sąnariai, kepenų veikla, taip pat kenčia širdis, sutrinka jos darbas, išsivysto kvėpavimo takų patologijos.
Tad rūpinantis savo sveikata taip pat svarbu nepamiršti ir savo keturkojo draugo.
tags: #prirukytos #patalpos #zala