Sandoriai šiuolaikinėje civilinėje - ekonominėje apyvartoje užima labai svarbią vietą. Tai yra asmens veiksmai, kuriais siekiama sukurti, keisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriais patys asmenys reguliuoja savo tarpusavio santykius civilinėje plotmėje, modeliuoja juos atsižvelgdami į poreikius ir savo valią, nepažeisdami imperatyvių įstatymo normų (kurios skirtos teisėtos civilinės apyvartos apsaugai). Sandoriai, galima sakyti, yra civilinės teisės veikimo savireguliacijos priemonė. Jiems reglamentuoti skiriama didžioji civilinės teisės normų dalis, kurių dauguma dispozityvios, todėl irgi priklausomos nuo dalyvių valios.
Sandoriai yra skirstomi į vienašalius, dviašalius ir daugiašalius. Šio darbo tikslas - vienašalių sandorių analizė, tad ja ir pradėkime. Vienas svarbiausių šiame darbe taikytų metodų - lyginimo metodas. Jis leidžia atskleisti tam tikrus vienašalių sandorių ypatumus, jų praktinį veikimą. Apibendrinimo metodo reikšmė atsiskleidžia apibendrinant naudotą literatūrą. Šis metodas leidžia suformuluoti galutines išvadas.
12-07 "Pinigų karta" Nekilnojamojo turto (NT) rinkos permainos Baltijos šalyse (2)
Dovanojimo Sutartis: Bendrieji Aspektai
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.
Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas. Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas (Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Notarinė Forma
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020). Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos. Tokiai dovanojimo sutarčiai, patvirtintai notaro, bus taikomas notarinių veiksmų įkainis, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.
Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t.y. aiaškinęs, ar sandoris atitinka įstatymų reikalavimus.
Dokumentai, Reikalingi Dovanojant Butą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Neveiksnaus Asmens Turto Dovanojimas
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neveiksnus asmuo pats negali sudaryti dovanojimo sutarties. Tokiu atveju turtą gali dovanoti neveiksnaus asmens globėjas, tačiau tam reikalingas teismo leidimas. Teismas, spręsdamas dėl leidimo išdavimo, įvertina, ar dovanojimas atitinka neveiksnaus asmens interesus.
Mokesčiai Dovanojant Turtą
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.
Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų (apie 2316 eurų). Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei sutuoktiniai santuokos metu įgijo bendras lėšas ir nori jas dovanoti vieno iš sutuoktinių giminaičiui - tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, tai pusė pinigų sumos bus apmokestinta 15 proc. GPM, kadangi vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio tėvai (įtėviai), broliai, seserys ar seneliai nėra artimi giminaičiai.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifai dovanojant turtą:
| Dovanotojas | Apdovanotasis | GPM tarifas |
|---|---|---|
| Sutuoktinis, vaikas, tėvai, brolis, sesuo, senelis | Bet kas | 0% |
| Kitas asmuo | Bet kas (jei dovana viršija 2316 EUR) | 15% nuo sumos, viršijančios 2316 EUR |
Paveldimo Turto Aspektai
Ne visi žmonės sudaro testamentą: tai kainuoja, be to, kai kurie žmonės iš anksto negalvoja apie savo mirtį. Tuo atveju, turtas paveldimas pagal įstatymą. Įpėdiniai pagal įstatymą yra:
- Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tuo atveju, jei dalis vaikų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikų vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikų vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikai (t.y. dalį turto, kuri būtų tekusi mirusiam vaikui).
- Jei aukščiau įvardytų artimųjų nėra (arba jie atsisakė palikimo) - Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Tuo atveju, jei dalis vaikaičių/tėvų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikaičių vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikaičių vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikaičiai (t.y. dalį turto, kuri būtų tekusi mirusiam vaikaičiui).
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto. Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14]. T.y.
- Jeigu yra gyvi vienas, du, arba trys palikėjo vaikai, sutuoktinis paveldi ketvirtį turto (o vaikai po lygiai išsidalija likusį).
- Paslėpė, klastojo, sunaikino testamentą. Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota. Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.
Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
tags: #neveiksnau #asmens #nekilnojamo #turo #dovanijimas #broliui