Priklauso Nuosavybės Teisė: Reikšmė Anglų Kalba ir Lietuvos Teisinis Kontekstas

Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia "priklauso nuosavybes teise" anglų kalba ir kaip tai susiję su Lietuvos teisės aktais. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Žemės įstatymu ir kitais teisės aktais.

Pagrindinis tikslas - atskleisti žemės nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, aptarti disponavimą žeme bei išnagrinėti žemės nuosavybės teisės gynimo būdus.

Magistrinio darbo tema lėmė tai, kad darbą sudaro įžanga, trys dalys (dėstomoji dalis), išvados, o darbo pabaigoje pateiktas literatūros, panaudotos šio darbo rašymui, sąrašas.

"Owner-Occupied": Reikšmė ir Taikymas

Owner-occupied - tai anglų kalbos frazė, kurią sudaro du žodžiai: owner ir occupied. Pagrindinis šios frazės tikslas - apibūdinti turtą, kuris priklauso jo savininkui ir yra naudojamas arba gyvenamas pačio savininko.

• Žodis owner kilęs iš senosios anglų kalbos, iš žodžio ægne (t. y. „turėti“, „priklausyti“), kuris vėlgi turi indoeuropietiškas šaknis. Šis žodis modernioje anglų kalboje reiškia „savininkas“ - asmuo, turintis nuosavybės teisę į daiktą, turtą ar kitą vertybę.
• Žodis occupied yra veiksmažodis, kuris atėjęs iš lotynų kalbos occupare (t. y. „užimti“, „gyventi“).

Owner-occupied kaip jungtukas apibūdina būseną, kai turtas yra užimtas ir priklauso tam pačiam asmeniui. Taip sukuriama sąvoka, kuri teisiškai arba kasdienėje kalboje nurodo, kad namas, butas ar kita gyvenamoji patalpa priklauso ir yra naudojama pačio savininko, o ne išnuomota ar kitaip perduota kitam asmeniui.

Ši frazė ypač aktuali nekilnojamojo turto rinkoje, kur reikalinga aiškiai nustatyti, ar turtas yra nuomojamas, ar gyvena jame pats savininkas. Pavyzdžiui, finansų institucijos dažnai reikalauja, kad kredito gavėjai, norėdami gauti paskolą, įkeistų tik savo owner-occupied turtą, o ne nuomojamą.

Gramatiniu požiūriu, frazė owner-occupied veikia kaip sudėtinis būdvardis, kai ją naudojame norint apibūdinti daiktavardį. Tokie junginiai yra įprasti anglų kalboje, kur pirmas žodis (daiktavardis) paprastai paaiškina antrą žodį (būdvardį), o šie kartu apibrėžia tam tikrą savybę. Taigi owner-occupied yra pavyzdys, kaip angliškai sudaromi sudėtiniai būdvardžiai, išreiškiantys tam tikras nuosavybės ir naudojimo savybes.

Žemė Lietuvos Teisės Kontekste

Žemė yra savitas aplinkos elementas, laikomas vienu svarbiausiu išteklių, o kartu ir nacionalinis turtas. Svarbi žemė yra ne tik kiekybe, nes derlingasis jos sluoksnis naudojamas kaip pagrindinė gamybos priemonė. Bet kokia žmogaus veikla yra susijusi su žeme ir jos naudojimu. Teisine prasme žemė pirmiausia suprantama kaip suverenios valstybės teritorija, taip pat kaip nuosavybės ir naudojimo teisės objektas.

Teisės normose žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, kurios socialinė funkcija - tarnauti visos tautos interesams. Valstybė, teisės normomis tvarkydama žemės santykius, siekia detaliai apibrėžti žemės, kaip pagrindinio nacionalinio turto, teisinį režimą, reguliuoti disponavimo žeme tvarką, garantuoti racionalų žemės naudojimą ir apsaugą. Šios žemės santykius, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Civiliame kodekse ir kituose įstatymuose. Vienas svarbiausių iš jų laikytinas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.

Jame numatyta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Šis įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo, išlikus nekilnojamajam turtui, tvarkos ir sąlygos, Žemės reformos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Nuosavybės Teisės Samprata

Nuosavybės teisė yra viena svarbiausių daiktinių teisių, kurios reglamentavimui skirta Civilinio kodekso 4 knyga. Nuosavybės teisės reglamentavimas yra aktualus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. CK 1.2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu - teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

Lietuvos civilinė teisė įdiegta vadinamoji „triada“ - nuostata, kad nuosavybės teisės turinį sudaro trys savininko teisės - teisė turtą valdyti ir naudoti bei juo disponuoti. Nuosavybės teisės turiniui apibrėžti „triada“ naudojama tik Rusijoje. Europoje vyrauja prigimtinės nuosavybės teisės doktrina. Nuosavybės teisės sąvoka Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.37 str. suformuluota kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Panašiai nuosavybės teisės sąvoka traktuojama ir kitų valstybių teisėje. Pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektais gali būti daiktai ir kitas turtas, skirstomas į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.

Bendras Lietuvos Respublikos žemės plotas sudaro 6530,1 tūkst. ha. Kaip numatyta minėto straipsnio 3 dalyje, neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Savininkas turi teisę šią žemę valdyti ir naudoti bei disponuoti ja. Nuosavybė, kaip numato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas, gali būti privati, valstybinė ir bendroji. Savininkas turi teisę šią žemę valdyti ir naudoti bei disponuoti ja.

Žemės savininkui valdymo teisė suteikia galimybę turėti žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį. Šios teisės pagrindu asmuo gali žemę arti, melioruoti ir kt. Naudojimo teisė savininkui leidžia žemės naudingąsias savybes pritaikyti savo poreikiams tenkinti ir taip gauti iš žemės naudą. Savininko naudojimo teisė apima teisę gauti derlių, vaisius ir žemės duodamas pajamas. Disponuodamas žeme savininkas įgyja teisę keisti žemės teisinę padėtį, tai yra sudaryti žemės pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, mainymo ir kitus sandorius.

Žemės sklypo savininko teisės ir jų apimtis reglamentuota Civilinio kodekso 4.40 - 4.46 straipsniuose. Civilinio kodekso naujovė nuosavybės teisinių santykių srityje yra nuosavybės atsiradimo momento reglamentavimas. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 str. jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo įregistravimo momento. Pagal 1964 m. Civilinį kodekso 255 str. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Žemės nuosavybės teisei įgyti taikomi analogiški pagrindai. Privačios žemės nuosavybės teisę įgyja piliečiai ir juridiniai asmenys, savivaldybės, taip pat užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus ( Konstitucijos 47 str. ), bei užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės. Privati žemės nuosavybės teisė įgyjama administraciniu aktu, sandoriu arba teismo sprendimu.

Teisės, kai reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie įgijimą žemės nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi ir pan. Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. akte „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ patvirtintas Lietuvos valstybingumo ir suverenios galios tęstinumo principas.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reguliuoja eilė įstatymų: 1991 m. Vyriausybės nutarimus pakeitė 1997 m. liepos 1 d. įstatymas nuosavybės teisių išlikus nekilnojamajam turtui atstatymo įstatymas, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žemės įstatymas. Tai numatyta nuosavybės teisių išlikus nekilnojamajam turtui atstatymo įstatymo 2 straipsnyje.

Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu ( naminiu testamentu ) arba sutartimis ( pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu ), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teises perėmėjai testamentu paliko turtą, būtina šio fakto nustatymo.

Iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali kreiptis asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Nuosavybės teises, subjektiažkumui nebetaikomas nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje požymis, nors Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 15 d. nutarime konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises, turi gyventi Lietuvos Respublikoje nuolat.

Asmenys, turintys teisę į turto sugrąžinimą, prašymas surašytas ne ant nustatytos formos blanko, nenurodomas nekilnojamojo turto dydis ir pan. Kaip seka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. A556 - 2264/2015.

Žemės Nuosavybės Teisės Gynimas

Civilinis kodeksas numato neigiamas pasekmes asmenims, kurie neregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto.
Žemės nuosavybės teisės gynimo būdai apima vindikacinį ir negatorinį ieškinius, reikalavimą atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos Žemės Fondas

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.

tags: #priklauso #nuosavybes #teise #angliskai