Nuosavybės Teisė į Priklausinius Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama nuosavybės teisė į priklausinius Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (CK) ir teismų praktika.

Kas yra Priklausinys?

Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniai yra savarankiški antraeiliai daiktai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai:

  1. Egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais.
  2. Priklausantys pagrindiniams daiktams.
  3. Kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai.

Pastarosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai.

Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais.

Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje.

Funkcinis Ryšys

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi.

Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.

Sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys - ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, - fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu ir nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas.

Atnaujintas palikimo priėmimo terminas

Teisinės Pasekmės

Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Civilinė byla Nr. Yra pastatas su priklausiniais. Pastatas priklauso asmeniui x, žemė asmeniui Y. Asmuo Y nori pirkti priklausinį. Ar galima atskirti priklausinį nuo pastato ir jį parduoti atskirai?

Priklausinį reikia įregistruoti kaip savarankišką NT objektą.

Fabula tokia: yra butas, kuriam priklauso garažas ir ūkinis pastatas. Pastarieji du objektai yra buto priklausiniai, jie turi unikalų numerį ir yra buto priklausiniai (įregistruoti NT). Ar galima parduoti garažą kaip atskirą objektą?

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė paprastai yra skirta tarnauti šiam namui (butų ir kitos paskirties patalpų (jeigu jų yra) savininkų automobiliams saugoti) ir yra namo priklausinys.

Aplinkybė, kad pagrindinis daiktas ir priklausinys nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims, savaime nepaneigia tokio aikštelės statuso.

Kasacinis teismas paaiškino, kad nors šiuo atveju aikštelė nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, o ne visiems daugiabučio savininkams, byloje nenustatyta, kad ji nebetarnautų šiam namui.

Taigi, aikštelė liko namo priklausiniu, todėl butų ir kitų patalpų savininkai neprarado teisės ja naudotis.

Susiklosčius tokiai situacijai, siekiant užtikrinti ieškovės, kaip aikštelės savininkės, ir namo gyventojų interesus, galėtų būti keliamas klausimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės naudotis ieškovei priklausančia aikštele įgyvendinimo (teisėto pagrindo parinkimo, naudotinų dalių nustatymo, atlygintinumo už naudojimąsi svetimo daikto dalimi).

tags: #priklausinys #turi #buti #nuosavybes #teises #objektu