Mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turtas tampa bendru. Tačiau, svarbu atskirti, kas laikoma asmenine, o kas - bendrąja jungtine nuosavybe, nes nuo to priklauso, ar reikalingas sutuoktinio sutikimas parduodant turtą.
Asmeninė ir bendroji jungtinė nuosavybė
Asmeninė nuosavybė - tai turtas, kuris yra:
- Sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinės nuosavybės teisės (autorinės neturtinės teisės, teisė į patentą, prekės ženklą).
- Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui.
- Lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą, neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama.
- Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmeninės nuosavybės turtą, jeigu įgyjant turtą buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Bendroji jungtinė nuosavybė - tai turtas, kuris yra:
- Įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Įmonė, įsteigta po santuokos sudarymo, ir iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Civiliniame kodekse numatyta, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra.
Kada reikalingas sutuoktinio sutikimas?
Sutuoktinio rašytinis sutikimas yra reikalingas, kai norima sudaryti sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ar bendra įmone. Tokius sandorius sutuoktiniai sudaro bendrai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Bet kokiu turtu sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu.
Pagal įstatymą, sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui (gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena) savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Šeimos turtas
Jei Jūs turite žemės sklypą su namu, arba namą, kuriame faktiškai gyvena jūsų šeima, tai laikoma, kad šie daiktai yra šeimos turtu. Tokio turto pardavimui būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas bei teismo leidimas.
Vedybų sutartis
Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės. Bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso. Sutuoktinių būstas gali būti registruojamas kaip šeimos turtas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir šis juridinis faktas įregistruojamas tik dėl vieno iš abiem ar vienam sutuoktiniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Jei toks įstatymo numatytas reglamentavimas netenkina, sutuoktiniai gali nuspręsti sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę - iki santuokos arba povedybinę sutartį, jau sudarius santuoką.
Ką iš tikrųjų reiškia santuoka, pasak Dievo
Paveldėjimas
Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Testamentas
Testamentas yra suprantamas kaip vienašališkas, asmeninio pobūdžio sandoris, leidžiantis pačiam palikėjui sureguliuoti po jo mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą savo įpėdiniams.
Oficialus testamentas yra sudaromas nuvykus pas bet kurį notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Svarbu žinoti tai, jog informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą.
Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė sudaryti testamentą ir nevykstant pas notarą. Toks testamentas yra vadinamas asmeniniu. Asmeninis testamentas yra laisvos formos raštas, kuris gali būti surašytas ant paprasto balto popieriaus lapo ir jis neprivalo būti pateiktas notarui tvirtinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties.
Nesantuokiniai santykiai ir turto įsigijimas
Nesusituokusių porų bendras gyvenimas kartu praktiškai niekuo nesiskiria nuo santuoką sudariusių porų. Įprastai visas nesusituokusių porų įgytas turtas, arba bent jau didžioji jo dalis, yra įregistruojamas tik vieno iš jų vardu kaip asmeninė vieno sugyventinio nuosavybė, nors turtas ir būna įgytas bendromis lėšomis.
Pagal formuojama teismų praktiką, nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai yra vertinami remiantis prievolių teisės normomis, o tiksliau, CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Taigi, nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytas turtas, kuris, nors ir yra įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, ir (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgyjimo jų bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.
Šios dvi aplinkybės yra kumuliatyvios. Todėl sugyventinis, siekdamas konkretaus turto objekto nuosavybės pripažinimo, pirmiausia turi įrodyti, kad jį sugyventiniai buvo sutarę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. jog tarp sugyventinių buvo susitarimas, kad įgyjamas turtinis objektas bus bendras, nors jis ir bus įregistruotas tik vieno iš jų vardu.
Finansiniai aspektai poroje
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, tvarkant pinigus atskirai, nebėra taip paprasta kontroliuoti ir bendras namų ūkio išlaidas. Ji pataria, kad pradedant gyvenimą kartu svarbu pačioje pradžioje apsibrėžti esminius finansų valdymo dalykus.
Paprastai kartu gyvenančios poros turi kelias banko sąskaitas - bendrą sąskaitą, iš kurios padengia visas įprastas išlaidas, ir privačią sąskaitą, skirtą asmeninėms reikmėms ir išlaidoms.
„Nebijokite kalbėti apie finansus, įvairius sprendimus ar net klaidas. Bendri sprendimai gali padėti lengviau rasti išeitį ar net išsaugoti darną. Net jei kyla ginčas, pasistenkite išlikti racionalūs - konstruktyviai kalbėkitės siekdami atrasti silpnąsias vietas ir pasistenkite jas ilgainiui taisyti, o ne kaltinti vienas kitą. Atvirumas kalbant apie finansus yra labai svarbus, nes nežinant, kaip yra iš tiesų, galima priimti neracionalius sprendimus“, ? sako J.Cvilikienė.
Praktiniai patarimai
Prieš sudarant sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, rekomenduojama:
- Pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos ir reikalingų dokumentų.
- Išsiaiškinti, kokia nuosavybės forma priklauso turtas (asmeninė ar bendroji jungtinė).
- Jei turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gauti rašytinį sutuoktinio sutikimą.
- Jei turtas yra šeimos turtas, gauti teismo leidimą parduoti būstą.
- Supažindinti sutuoktinį su sutarties turiniu ir įforminti tai raštu sandoryje.
Vis tik atsižvelgiant į galimas šio sandorio pasekmes, rekomenduotumėme sandorio sudarymo metu supažindinti sutuoktinį su sutarties turiniu ir šį supažindinimą įforminti raštu pačiame sandoryje.
tags: #priimti #turta #savo #nuosavyben