Visuomeninių pastatų priešgaisrinės saugos reikalavimai Lietuvoje

Gaisrinė sauga yra itin svarbi siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir turto apsaugą. Lietuvoje gaisrinės saugos reikalavimai yra griežtai reglamentuoti įstatymais ir taisyklėmis, kurių privaloma laikytis visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus patalpoms Lietuvoje, įskaitant įstatymus, taisykles ir praktinius patarimus.

Bendrieji reikalavimai

Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šios taisyklės nustato pagrindinius reikalavimus, kurių privaloma laikytis visuose statiniuose ir patalpose.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Įvažiavimas: > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
• Atstumai nuo sklypo ribos: >3 m.
• Pastatų atsparumas ugniai: (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.
• Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.
• Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.
• Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai.
• Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.
• Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo ir pasiekus 110 C temperatūrą, drenčeriai arba perforuotas sausvamzdis, lapuočių mediena, ventiliacija, rūsyje toliau kaip 15 m iki išėjimo - II-as evakuacinis išėjimas.
• Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.
• Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Svarbu užtikrinti, kad teritorija aplink pastatą būtų išvalyta, nušienauta, o šiukšlės laikomos tam skirtose vietose. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi.

Reikalavimai įmonėms

Gaisrinės saugos paslaugos įmonėms apima visapusišką gaisrinės saugos organizavimą, dokumentacijos rengimą ir nuolatinę priežiūrą, užtikrinančią, kad įmonė atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus ir realiai būtų pasirengusi gaisro prevencijai bei tinkamam reagavimui kilus pavojui.

Mūsų specialistai užtikrina, kad gaisrinė sauga įmonėje būtų ne tik formaliai įgyvendinta, bet ir realiai veiktų kasdienėje veikloje. Rengdami gaisrinės saugos instrukcijas ir kitus privalomus dokumentus, atsižvelgiame į konkrečios įmonės veiklos pobūdį, patalpų tipą, darbuotojų skaičių, naudojamą įrangą ir galimas gaisro rizikas.

Be dokumentacijos rengimo, mūsų teikiamos gaisrinės saugos paslaugos apima ir bendrą gaisrinės saugos organizavimą įmonėje. Tai reiškia konsultacijas darbdaviui ir darbuotojams, pagalbą planuojant prevencines priemones, gaisrinės saugos reikalavimų integravimą į kasdienius darbo procesus bei pagalbą rengiantis kontrolės institucijų patikrinimams.

Turėdami ilgametę patirtį skirtingų sričių įmonėse, galime pasiūlyti sprendimus tiek administracinėms, tiek gamybinėms, sandėliavimo, prekybos ar paslaugų įmonėms. Pasirinkę mūsų gaisrinės saugos specialistus, įmonės gauna patikimą partnerį, kuris nuolat seka teisės aktų pokyčius, užtikrina dokumentacijos aktualumą ir padeda palaikyti aukštą gaisrinės saugos lygį.

Reikalavimai mokymams

Atliekame mokymus bei atestuojame priešgaisrinės saugos klausimais darbuotojus ir vadovus. Reikalavimai mokymams įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ir atsakingų asmenų, kuriems pavesta kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę.

Kiekvienas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar atsakingas už gaisrinę saugą asmuo įmonėje privalo būti apmokytas ir atestuotas gaisrinės saugos klausimais. Kiekvienos įmonės darbuotojai privalo būti apmokyti privalomuoju 3 val. Kiekvienoje įmonėje privalo būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos patalpoms.

Paprastai užtenka Bendrosios gaisrinės saugos instrukcijos, atliekant ugnies darbus - Ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instrukcijos. Bendrąją gaisrinės saugos instrukciją privalo patvirtinti kiekvienos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas.

Privaloma dokumentacija

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti parengta gaisrinės saugos instrukcija, atitinkanti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau - BGST) 1 priedo reikalavimus. Taip pat turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, kaip tai nustatyta BGST 2 priedo reikalavimuose.

Turi būti organizuojami ir registruojami darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais:

• Įvadinis - visiems darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti.
• Periodinis - ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
• Papildomas - pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas pavedė kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi būti išklausę mokymo programą arba įvadinio mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą, kaip tai nustatyta teisės aktuose.

Vadovas privalo organizuoti ne rečiau kaip kartą per trejus metus darbuotojų gaisrinės saugos mokymus ir atestavimą (žinių tikrinimą) pagal nustatytą programą.

Statinių ir patalpų reikalavimai

Statiniuose ir patalpose privalo būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) skaičius, kaip tai nustatyta BGST 5 priede, evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ženklų išdėstytų taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (taško). Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Žmonių evakavimo planus reikia parengti pagal BGST 6 priede nurodytus reikalavimus. Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio evakuacijos keliuose įrengti buitinių paslaugų, nuomos punktų, žaidimų automatų ir kitas prekybos vietas, kurios sumažintų reikalaujamą minimalų norminį evakuacijos kelio plotį, evakuacijos kelių koridoriuose ir laiptinėse įrengti veidrodžius ir durų imitacijas.

Elektros tinklai, įrenginiai ir prietaisai turi būti tvarkingi, nepažeisti, tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Privaloma laikytis reikalavimų, kad prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų 1 m atstumu nuo jų nebūtų laikomos bet kokios medžiagos, elektros skydinėje nelaikyti kitų įrenginių ir medžiagų.

Atstumą nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų išlaikyti didesnį kaip 0,5 m. Elektros lempų, šviesos sklaidytuvų, šildytuvų neuždengti degiomis medžiagomis. Lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisai naudoti tam tikslui pritaikytose vietose. Draudžiama palikti juos įjungtus be priežiūros (išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus.

Medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizikines bei chemines savybes ir sprogumą bei gaisringumą, kaip tai nustatyta BGST 8 priede. Ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės turi būti ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių sprogumą ir gaisringumą.

Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistema, priešdūminio vėdinimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, vidaus gaisrinis vandentiekis) turi būti paruošti naudoti, tvarkingi, sukomplektuoti ir veikiantys.

Statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti ne rečiau kaip kartą per metus aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įformina raštu.

Daugiabučių namų gaisrinė sauga

Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas - gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija.

Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.

Draudimai:

• Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
• Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.

Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes. Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.

Pagrindinės taisyklės

Šiose taisyklėse minimas statinio atsparumo ugniai laipsnis, statinio konstrukcijų ir statybos produktų degumo klasės, pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, priešgaisrinių užtvarų (sienų, pertvarų, perdangų, durų, vartų, liukų, vožtuvų) tipai ir atsparumas ugniai nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-388.

Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama.

Įmonių, įstaigų, organizacijų pagal sprogimą ir gaisrą pavojingose teritorijose draudžiama rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. Kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.

Atlikti remonto ir kitus darbus naudojant atvirą ugnį leidžiama ne arčiau kaip 20 m nuo degalinės rezervuarų ir pildymo kolonėlių. Pilti naftos produktus į degalinės rezervuarus būtina uždaruoju būdu. Automobilinė cisterna degalų išpylimo metu turi būti įžeminta. Dujų automobilinė cisterna, baigus pildyti dujų rezervuarą, turi būti atjungta nuo rezervuaro.

Eksploatuojamo durpyno teritorijoje turi būti įrengti ne mažesni kaip 1 000 m3 talpos gaisriniai vandens rezervuarai, išdėstyti ne didesniu kaip 1 000 m atstumu vienas nuo kito. Rezervuarą gali atstoti minėtu atstumu įrengtas ne trumpesnis kaip 500 m ilgio vandens surenkamasis kanalas, kuriame bus užtikrintas ne mažesnis kaip 0,6 m vandens lygis.

Durpyno teritorijoje draudžiama rūkyti, išskyrus tam tikslui įrengtas vietas. Durpyne draudžiama kurti laužus, deginti žolę ar samanas. Draudžiama durpyne išpilti degalus ar tepalą. Durpių laikymo aikštelės turi būti tvarkingos ir švarios. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už aikštelės (sandėlio) ribų.

Gaisrinės saugos ženklai turi atitikti Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-396 reikalavimus.

Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Palėpėse draudžiama laikyti degias medžiagas ir degius skysčius.

Gamybinėse patalpose nuo įrenginių turi būti valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus ir nurodomi gaisrinės saugos instrukcijose.

Ligonių palatose atstumai tarp lovų turi būti ne mažesni kaip 0,8 m, o pagrindinis takas - ne siauresnis kaip 1,2 m. Spintelės, lovos ir kėdės neturi trukdyti išeiti iš palatos.

Transporto priemonių remonto vietose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir tepalo filtrams, skudurams, degioms šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai turi būti išpilami į tam skirtus indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose.

Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos ir maitinimo paskirties pastatuose turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmones.

Laikinas prekybos ir paslaugų paskirties vietas leidžiama įrengti grupėmis, ne daugiau kaip po 10 vienoje grupėje. Vaistinėse leidžiama naudoti ne daugiau kaip du deguonies balionus, kurie turi būti tvirtai ir vertikaliai pritvirtinti prie specialių stovų. Draudžiama vaistinių sandėliuose laikyti deguonies ir degių dujų balionus.

Apipavidalinant spektaklius, aplink sceną turi būti paliktas ne siauresnis kaip 1 metro pločio laisvas tarpas. Teatrų, kino teatrų ardeliuose, darbo aikštelėse, pastogėse, po laiptais, taip pat po žiūrovų sale įrengtuose rūsiuose draudžiama laikyti dekoracijas, butaforiją, inventorių ar kitus daiktus ar medžiagas.

Svarbūs aspektai

• Stogų priskyrimas Broof degumo klasei: I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams.
• Stogą laikančių konstrukcijų degumas: ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams).
• Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko: ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais.

Iš kiekvieno aukšto turi būti ne mažiau kaip 2 evakavimo išėjimai. Pirties ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo, sprinkleriai prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir užtikrinant 0,12 l/s kv. m vandens tiekimo intensyvumą, lapuočių mediena, ventiliacija, atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų ir evakuacijos kelių. Netaikoma III atsparumo ugniai visuomeniniuose statiniuose.

Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio. Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai. Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m.

Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis. Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).

Šios taisyklės yra skirtos užtikrinti gaisrinę saugą įvairiose patalpose. Laikantis šių reikalavimų, galima sumažinti gaisro riziką ir užtikrinti žmonių saugumą. Jei turite klausimų ar reikia pagalbos įgyvendinant šias taisykles, kreipkitės į specialistus.

tags: #priesgaisrine #sauga #patalpoms