Prienų krašto istorija ir lankytinos vietos

Prienai - miestas, turintis turtingą istoriją ir išskirtines lankytinas vietas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Prienų krašto objektus, jų istoriją ir reikšmę miestui.

Mačiūnų piliakalnis (Nuotakos kalnas)

Mačiūnų piliakalnis įrengtas kalvoje, kairiajame Morkūnupio upelio krante. Datuojamas I - II tūkst. Piliakalnio aikštelė keturkampė, orientuota pietvakarių - šiaurės rytų kryptimi, 5 metrų ilgio ir 8 metrų pločio. Šlaitai statūs, 12 metrų aukščio.

Vietinio Prienų gyventojo Baltuškos dėka prie piliakalnio buvo surasti du bulviarūsiai. Anot Baltuškos, piliakalnyje jis suradęs ir žmogaus griaučius, tačiau daugiau jokių kitų daiktų šalia rasta nebuvo. Piliakalnio rytinė dalis buvo apardyta dėl žmonių veiklos, kuomet buvo statomi nauji pastatai, o šiaurės rytų pusę apardė tiesiamas Kauno - Prienų plentas. Piliakalnis dirvonuoja, o jo šiaurės vakarinis šlaitas gausiai apaugęs mišrių medžių mišku. Viso lankytino objekto plotas yra 3 ha.

Mačiūnų piliakalnis aplinkinių gyventojų dar vadinamas Nuotakos kalnu, o šį pavadinimą kaip ir priklauso lydi legendos. Pasakojama, kad kadaise per šį kalną buvo gabenama jaunamartė, kurią norėta prievarta ištekinti už nemylimo. Kai vežimas pasiekė kalno viršūnę, lyg iš giedro dangaus sudundėjo griaustinis, trenkė žaibas, o pasibaidę žirgai apvertė vežimą. Jaunamartė dingo, tačiau aplinkinių kaimų žmonės matydavę jos šmėklą ant kalno. Neaišku kiek tiesos yra šiame pasakojime ar jis tik pramanas, norint suteikti stačiam kalnui mistikos, tačiau legendos ir pasakojimai visada pagyvina vietas ir kviečia smalsuolius jas aplankyti.

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia

Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia yra vienintelė išlikusi iš trijų šiame krašte buvusių Romos katalikų bažnyčių. 1750 m. iškilo barokinė, graikiško kryžiaus plano, dvibokštė, 3 navų bažnyčia. Du altoriai buvo perkelti iš senosios bažnyčios. Tuo metu bažnyčia tapo vienintele reikšminga atsikuriančio miesto architektūros dominante.

Prienų bažnyčia 1875 m. buvo rekonstruota, paplatinta: šonuose simetriškai pristatytos dvi koplyčios. Naują bažnyčią 1885 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Rudaitis). 1907 m. įkurta biblioteka - skaitykla. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1918 m. įsteigta „Žiburio” gimnazija, kurios ilgametis direktorius buvo kunigas Feliksas Martišius (1879-1955). 1992 metais bažnyčios statinių kompleksas įtraukiamas į kultūros paveldo objektų registrą.

Dabartinė bažnyčia (paskutinį kartą renovuota nuo 2013 m. sugrąžinta pirminė spalva) taip pat dvibokštė. Pagrindiniame bažnyčios fasade matomi bokštai yra kvadratiniai, nuo vidurinės dalies atskiriami piliastrais, jų viršūnės užbaigiamos plastišku siluetu. Virš trikampio frontono, esančio viduryje, tarp bokštų, iškyla dar vienas bokštelis, pridedantis šiek tiek dinamikos simetriškam fasadui. Bažnyčioje sukaupta nemažai dailės ir skulptūros paminklų. Puošniame interjere puikuojasi 5 didelės meninės vertės barokiniai altoriai. Altoriai išdažyti polichroniškai ir paauksuoti, jie gausiai dekoruojami skulptūromis ir drožiniais. Trijų grojančių angelų skulptūros seniau puošė choro vargonus. Bažnyčioje saugomi 8 vertingi, taip pat į kultūros paveldo registrą įtraukti paveikslai: „Šv. Martynas“, „Apaštalas Judas Tadas“, „Šv. Petras“, „Jėzaus krikštas“, „Šv. Jurgis“, „Marijos ėmimas į dangų“, „Šv. Antanas“, „Trys karaliai“. Prie vertingų paveikslų dar galima priskirti ir XVII a. vidurio paveikslą „Šv. Ona pati trečioji“ su aptaisais. Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia yra viena iš seniausių ir gražiausių sakralinių objektų dabartinėje Vilkaviškio vyskupijoje.

Žarijų piliakalniai

Prienų seniūnijoje yra du piliakalniai - Žarijų I ir Žarijų II.

Žarijų I piliakalnis (Bagrėno kalnas)

Žarijų I piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Iš rytų ir vakarų jį supa gilios daubos, iš pietų - pelkėtas Nemuno slėnis, o iš šiaurės, nuo aukštumos yra dirbami laukai. Aikštelė keturkampė su apvaliais kampais, 50 m ilgio ir 30 m pločio aikštelė, kuri pietų kryptimi turi gana ryškų nuolaidumą. Atliekant tyrimus aikštelėje kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Piliakalnio šlaitai itin statūs, jie krinta 50 - 60o kampu, o nuo Nemuno pusės jų aukštis siekia 32 metrus aukščio. Visas piliakalnis apaugęs medžiais. Nutolus nuo piliakalnio į šiaurės vakarus, ariamame lauke (buvusi papėdės gyvenvietė) buvo rasta lipdytos, grublėtos ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pr.

Žarijų II piliakalnis

Žarijų antrasis piliakalnis nuo pirmojo nutolęs per 350 metrų į rytų pusę. Jis įrengtas Nemuno upės aukštutinės terasos kyšulyje. Piliakalnio aikštelė ovali 2x5 me dydžio. Ji iš rytinės, pietinės ir vakarinės pusės apjuosta 1 - 2 metrų aukščio pylimu. Upelis nuplovęs didžiąją dalį aikštelės iš šiaurės rytų pusės. Vakariniame šlaite žemiau aikštelės yra 3 metrų gylio griovys. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Prienų dvaras

Prienų dvaras, dar kitaip vadinamas Butlerio pilimi kadaise buvęs Nemuno kairiajame krante: Kranto gatvėje, netoli Prienų tilto. Prienų dvarvietė yra vienoje svarbiausių istorinių miesto dalių. 1578m. inventoriuje minima, kad Prienų dvaras ir prie jo besikuriantis miestelis priklausė valstybės iždui, tačiau daugiau žinių apie to meto dvaro pastatus nerasta.

Pagal 1782 m. dvaro inventoriaus aprašą Prienų dvaras buvęs gana stambus, pagrindiniai rūmai buvę barokinio stiliaus, dviejų aukštų su mansarda. Po Pirmojo pasaulinio karo namai dvarvietėje buvo statomi be jokios tvarkos, todėl dvarvietė buvo nuniokota, dvaro statiniai ir pamatai išardyti. Pagal 1920 m. surašytą aktą, liko tik 2 dvaro pastatai apverktinos būklės. Galiausiai dvaro likučiai buvo parduoti varžytinėse, o dvaro žemės parceliavimas tęsėsi iki 1938 m. Buvo nusavinta beveik 130 hektarų, dvaro pastatai ir dvarvietės teritorija. Prienų dvaro nebeliko.

Dvaro teritorijoje XX a. pradžioje pastatytas malūnas, kuriame 1984 m. buvo įkurtas viešbutis „Revuona“.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Algirdas 1345 m. tapo Lietuvos kunigaikščiu, valdančiu šalį. Jo brolis Kęstutis valdė tėvo Gedimino paveldėtą Žemaitiją ir Trakų kunigaikštystę. Žymiausi jo valdų centrai buvo Kaunas, Trakai, Gardinas, Brestas taip pat jam priklausė Prienai.

1937 metais ant Nemuno kranto iš kareivių ir vietinių gyventojų aukų pastatomas ir pašventinamas pirmasis LDK Kęstučio paminklas. Jis buvo gelžbetoninis, padengtas granitu, sudarytas iš 7 m 40 cm aukščio pjedestalo ir 2,5 m skulptūros. Šio paminklo projektą parengė menininkas Kipras Ausiejus. Po sovietų okupacijos maždaug 1954 metais vietinės komunistų partijos įsakymu sovietinės armijos kariai nugriauna paminklą ir jo liekanas užkasa po žeme.

Galiausiai, 1990 m. vasario 16-ąją LDK Kęstučio paminklas buvo atstatytas kitoje vietoje - prie Prienų tilto. Šis paminklas yra maždaug 10 m aukščio, su bronzine skulptūra ant granitinio postamento. Paminklo skulptorius - G. Kamarauskas, architektas - K. Lupeikis.

Laisvalaikio erdvės

Prienai siūlo įvairias laisvalaikio erdves gyventojams ir miesto svečiams.

Paprienės laisvalaikio erdvė

Atvykstant nuo Birštono pusės į Prienus šią erdvę atrasite dešinėje kelio pusėje dar prieš pat tiltą, o atvykstant nuo Prienų miesto pusės, pravažiavus tiltą teks pasukti į kairę. Ši poilsio erdvė yra prie Nemuno upės, apsupta medžių. Joje renkasi įvairaus amžiaus žmonės ir gali pasigėrėti tiek atsiveriančia miesto panorama, Nemunu, Greimų tiltu, Kęstučio paminklu, tiek aktyviau praleisti laisvalaikį, kadangi yra įrengta petankės aikštelė, dvi paplūdimio tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų erdvė su karstyklėmis ir lipynėmis, supynės bei lauko treniruokliai suaugusiems.

Stadiono laisvalaikio erdvė, Beržyno parkas

Prienų miesto mikrorajone, apsuptame daugiabučių namų, šalia nuo senų laikų išlikusio miesto tvenkinio įrengta moderni poilsio ir laisvalaikio erdvė. Apsilankę beržyno parke galite neskubėdami pavaikštinėti medžio apsuptyje ar prisėdę ant suolelių pasigrožėti tvenkiniu ir aplinka. Taip pat čia įrengtos krepšinio, tinklinio, teniso, vaikų žaidimų aikštelės ir lauko treniruokliai. Yra paplūdimys su apžvalginiu taku ir liepteliu į tvenkinį, pritaikytu neįgaliesiems. Veikia kavinukė kurioje galite pasimėgauti puodeliu kavos ar desertais.

Revuonos parkas ir buvusi dvarvietė

XVII a. viduryje šalia didiko G. V. Butlerio rūmų buvo įkurtas parkas, kuris sunyko kartu su rūmais. Rūmus supo tvarkingas geometrinės struktūros parkas, jį puošusios pavėsinės, šiltnamiai, kanalai ir tvenkiniai. Parko alėjose augo iš kitų kraštų parvežti medžiai. Bokštas, kaip ir visa Prienų pilis, buvo apgriautas karų su švedais metu 1701 m.

Šiomis dienomis parkas sutvarkytas ir pritaikytas įvairaus amžiaus lankytojams, jame galime pasivaikščioti, pasigėrėti gamtos grožiu, o mažieji atras erdves smagiai pažaisti.

Revuonos Šaltinis

XVII Prienų miesto Revuonos parke, šalia buvusio „Revuonos” viešbučio, iš žemės gelmių trykšta šaltinis, kuris garsėja kaip gydomasis. Jo vandenį ypač naudodavo odos ligoms bei augliams gydyti. Gydomuoju jis laikytas todėl, kad jis teka į saulę.

1997 m. Prienuose buvo pirmą kartą surengtas medžio drožėjų simpoziumas, į kurį suvažiavo tautodailininkai iš įvairiausių pasaulio šalių. Vienas iš jų - ukrainietis - atvyko labai sirgdamas. Jį kankino gerklų vėžys. Tautodailininkas iš karto pajuto trauką prie šio vandens. Nuolat juo gaivindamasis jautėsi vis stipresnis ir energingesnis. Pagyvenęs čia kelias savaites svečias pasveiko ir tai buvo patvirtinta tyrimais. Po šio atvejo vanduo buvo nuodugniai ištirtas ir nustatyta, kad jis yra labai geros kokybės ir sudėties. Iki šiol jį geria Prienų sveikuoliai ir jaučiasi puikiai. Jo geras vardas yra nukeliavęs toli už Lietuvos ribų.

Atminimo vietos

Prienai taip pat turi atminimo vietas, skirtas svarbiems miesto įvykiams ir asmenims.

Prienuose veikusių žydų maldos namų atminimo vieta

Prienuose Sinagogos pastatas, kaip maldos namai veikė nuo 1903 metų iki 1941 metų. Prienų medinė sinagoga buvo pastatyta XVIIIa., o senas beit midrašas buvo perstatytas 1903m. Be šių buvo dar dveji maldos namai: Goldbergo kloizas ir Abelsono kloizas. Veikė chederiai ir Talmund Tora, jidiš mokykla, biblioteka kurioje buvo 3500 knygų.

Pirmieji faktai apie Prienuose gyvenusius žydus galima aptikti dar 1677m. Tada Prienuose gyveno viena žydų šeima. Maždaug po šimto metų, 1766m. miestelyje gyveno 597 žydai, o 1901m. 2437 žydai. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, žydų Prienuose gyveno daugiau negu lietuvių, tačiau tuo metu jie buvo priversti palikti miestelį. Po karo 1921m. buvo 935 žydai , kurie sudarė apie 29 proc. bendrojo miestelio gyventojų skaičiaus. Žydai tradiciškai vertėsi prekyba, amatais, gamyba. Pats didžiausias ir prabangiausias restoranas Prienuose taip pat priklausė žydui Milšteinui Chaimui Ruvinui. O kito žymaus žydo Aleksandro Finkelšteino kieme 1931m. buvo įsteigta pirmoji Prienuose autobusų stotis. Prienuose gyvenę žydai buvo laidojami kapinėse Kauno g. Žydų kapines nuo katalikų kapinių skyrė akmenų mūro tvora.

Prienų krašto muziejus

Prienų krašto muziejus įkurtas 1995m. Jo įkūrėja ir pirmoji direktorė - Antanina Aleknavičienė. Muziejus įsikūrė tarpukariu statytuose garsaus prieniečio Cezaro Pšemeneckio ir jo žmonos Anos namuose. Cezaras Pšemeneckis Maskvoje aukštuosius mokslus baigęs inžinierius, energetikas, pedagogas ir visuomenininkas. Jo dėka į Prienus buvo bei jų apylinkes buvo atvesta pirmoji elektros energijos linija. Jo rūpesčiu 1928m ir 1941m. įvykdyta Prienų ir Birštono miestų, bei aplinkinių kaimų elektrifikacija. Šią veiklą inžinierius tęsė karo ir pokario metais. Daug savo energijos Cezaras Pšemeneckis atidavė Prienų Žiburio gimnazijai ir jos mokiniams. Kartu jis dalyvavo gimnazijos kūrime, daug metų dirbo mokytoju: mokė matematikos, fizikos, įrengė fizikos laboratorija. Pšemeneckių namuose prieškariu vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Abu su žmona Ana, operos soliste, kartu su juo parvykusia iš Maskvos, savo namuose organizuodavo kultūrinius renginius.

Poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškė

Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje - tarp devynių vaikų.

Daugiabučių namų renovacija Prienuose

Prasidėjus daugiabučių namų renovacijos procesams buvo siekiama įgyvendinti keletą tikslų: apšiltinti namus, atnaujinti šilumos punktus ir šildymo sistemas, sumažinti šilumos energijos sunaudojimą. Lapkritį Prienų rajone buvo modernizuotas penkiasdešimtas namas. Tokia garbė teko daugiabučiui Statybininkų g.

Daugiabučių namų rajone modernizavimus organizuojanti bendrovė „Prienų butų ūkis“ pateikė informaciją, jog „remiantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, Prienuose buvo suformuoti du daugiabučių namų kvartalai - Stadiono mikrorajono ir miesto centrinės dalies, kurie Prienų rajono savivaldybės tarybos 2019-01-24 sprendimu Nr. T3-17 buvo papildyti dar keletu namų.

Šiuo metu Stadiono mikrorajono kvartale įvykdytos 18 daugiabučių namų statybos darbų užbaigimo procedūros, miesto centrinės dalies kvartale - 23 daugiabučių namų, taip pat 2 Paprienėje - Jaunystės g. 7 ir Pyšyno g. Eina į pabaigą modernizavimo darbai Stadiono g. 18 daugiabutyje, statybininkai darbuojasi Stadiono g. 12 ir 24, Liepų g. 11, Kęstučio g. 73, Vytauto g. 31 objektuose. Savo eilės laukia daugiabučiai Tylioji g. 5, Kęstučio g. 5 ir 65, Brundzos g. 3, Vytauto g. 22 ir 27. Šiems namams parengta projektinė dokumentacija. Artimiausiu metu bus pradėtas dar 6 daugiabučių namų atnaujinimas (jau nupirkti darbai su projektavimo paslaugomis): J. Basanavičiaus g. 20A, Kauno g. 27, Kauno g. 29, Jiezno Vytauto g. 36 ir 40 ir Veiverių mstl. Aušros g.

Tiesa, ne visada pavyksta nupirkti rangos darbus. Į tokią situaciją pateko Prienų Birštono g. 28, Kęstučio g. 35, J. Janonio g. 5, Skriaudžių Mažoji g. 4 daugiabučiai. Dėl įvairių priežasčių kol kas negalima pirkti rangos darbų Prienų J. Vaitkaus g. 12 bei Vytauto g. Problemos būna susiję ir su gyventojų apsisprendimu. Tokia situacija susiklostė Stadiono g. 24A ir Statybininkų g. 2 daugiabučiuose. Bet renovacijos procesas tęsiasi toliau ir dar laukia 8-asis etapas.

Vienas iš daugiabučių namų, sulaukęs didelio dėmesio dėl savo būklės, yra devynaukštis prie autobusų stoties. Gyventojai ilgai neapsisprendė dėl jo atnaujinimo, tačiau pernai vis dėlto apsispręsta. Namo rekonstrukcijos generalinis rangovas - Šiaulių UAB „Aukstata“, specializuota įmonė, atliekanti aukštybinius darbus. Bendrovės statybos direktorius Kęstutis Paulauskas patikino, kad namo ekspertizė buvo atlikta ir nuspręsta permūryti išbyrėjusius namo piliastrus (vertikalius atsikišimus namo viršuje - red.).

Prienai - miestas, kuriame susipina istorija, kultūra ir gamta. Nuo senovinių piliakalnių iki modernių laisvalaikio erdvių, kiekvienas gali atrasti kažką įdomaus. Daugiabučių namų renovacija rodo miesto siekį modernėti ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

tags: #prienai #stadiono #g #statybos #namai