Prekybos patalpų įrengimo reikalavimai

Stacionarinėje mažmeninėje prekyboje parduotuvės įrengimas laikomas viena iš svarbiausių marketingo priemonių, veikiančių pirkėjų elgseną. Prekybos patalpų įrengimo reikšmė pasireiškia vizualiu prekių įsigijimo aplinkos poveikiu pirkėjo suvokiamam parduotuvės įvaizdžiui ir su tuo susijusia pirkimo vietos pasirinkimo elgsena. Dauguma pirkimo sprendimų, ypač maisto prekių, priimama pačiose jų pirkimo vietose, didėja impulsyvių pirkinių skaičius.

Prekybos patalpų įrengimo reikšmė auga kylant vartotojų reikalavimams pirkimo aplinkai, vis labiau pasireiškiant malonaus, įspūdingo apsipirkimo poreikiui, parduotuvių lankymui tapus savotiška laisvalaikio praleidimo forma. Prekybos patalpų įrengimo sprendimus lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių pirmiausia paminėtini: konkurentų elgsena, prekybos objekto vieta ir pirkėjų elgsena prekių pardavimo vietoje. Prie vidinių veiksnių priskiriami įmonės marketingo koncepcijoje numatyti sprendimai.

Prekybos patalpų įrengimui, kaip ir kiekvienai prekybos marketingo priemonei, keliami tikslai. Svarbiausias tikslas yra - didinti prekybos ploto efektyvumą. Jo siekiama ekonominio ir neekonominio pobūdžio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai skiriami ekonominiai ir neekonominiai tikslai. Svarbiausias ekonominis tikslas yra geriau panaudoti prekybos patalpas, didinti jų ekonominį efektyvumą.

Prekybos patalpų panaudojimo efektyvumo siekiama mažinti su jų panaudojimu susijusias sąnaudas, didinant pirkėjų skaičių bei vienam pirkėjui tenkančią pirkimo sumą, sukuriant optimalias pirkėjų judėjimo prekybos salėje sąlygas.

Bendrieji reikalavimai prekybos patalpoms

Turi būti užtikrinama gera grindų dangos būklė, danga turi būti lengvai valoma, o prireikus dezinfekuojama. Grindų dangai turi būti naudojamos nelaidžios, nesugeriančios, plaunamos ir netoksinės medžiagos. Sienos turi būti švarios, paviršius turi būti lygus, lengvai valomas, užglaistytomis sandūromis.

Langai turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų. Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir dezinfekuojami.

Konteineriai turi būti atitinkamos konstrukcijos, gerai prižiūrimi, lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami. Kryžminė tarša - patogeninių bakterijų pernešimas nuo neapdoroto produkto ant termiškai apdoroto produkto.

Plotų paskirstymas prekybos patalpose

  • Plotas prekėms yra plotas, kuriame specialioje įrangoje prekės pateikiamos pirkėjams.
  • Kitas prekybos plotas parduotuvėse, kuriose aptarnauja pardavėjai, jis apima personalui ir prekystaliams skirtą plotą. Savitarnos parduotuvėse jam priskiriamas atsiskaitymo mazgų plotas.
  • Prie kito ploto priskiriamos ir tokios papildomos patalpos kaip prekių demonstravimo ir degustavimo salės, poilsio kampeliai ir pan.

Išdėstant prekybos salėje funkcines zonas siekiama patraukliai pateikti prekių asortimentą, sudaryti galimybę racionaliai papildyti prekių atsargas bei vykdyti kitus logistikos procesus, optimizuoti pirkėjų srauto judėjimą ir t.t. Reikia siekti, kad kuo daugiau pirkėjų pabuvotų įvairiose prekybos salės vietose, nes tai padidina jų kontaktų su visomis ar daugeliu prekių grupių galimybę.

Priverstinis ir laisvas judėjimas yra kraštutiniai pirkėjų judėjimo prekybos salėje organizavimo bei prekybos įrangos išdėstymo prekybos salėje būdai. Kiekvienas iš jų turi pranašumų ir trūkumų. Laisvas judėjimas leidžia pirkėjams racionaliau įsigyti pirkinius, panaudojant tam trumpesnius kelius ir mažiau laiko. Priverstinis judėjimas, priešingai, gali apsipirkimą apsunkinti, nes jis priverčia pirkėją daugmaž apžvelgti visą parduotuvės asortimentą. Praktikoje dažniausiai naudojami mišrūs būdai, derinantys abu minėtus principus.

Kokybės prekių išdėstymas. Prekybos salės plotą paskirsčius atskiroms prekių grupėms, reikia paskirstyti plotą atskiroms prekėms prekybinėje įrangoje. Lentynų ploto vertingumas vertinamas vertikaliu ir horizontaliu požiūriu. Atlikti tyrimai rodo, kad labiausiai perkamos žvilgsnio zonoje, o blogiausiai - pasilenkimo zonoje pateiktos prekės.

Išdėstant prekes prekybos įrangoje būtina derinti prekių ir prekybos įrangos atsikrų zonų vetingumą. Vertingesnias prekes rekomenduojama pateikti mažiau vertingose įrangos zonose. Kitas prekių išdėstymo aspektas - išdėstymo dažnumas. Prekės tarpusavio ryšio požiūriu, prekės, turinčios sąsajų, turėtų būti pateikiamos viena šalia kitos. Tačiau dėl ribotos prekybos įrangos talpos to padaryti neįmanoma. Be to, pirkėjai prarastų parduotuvėje orientaciją. Todėl pakartotinis prekių išdėstymas atliekamas tik prie atsiskaitymo kasų ir taikant įpatingos pasliūlos priemones.

Kiekybinis plotų paskirstymas. Kiekvienam prekybininkui įtraukiant į asortimentą naują prekę iškyla klausimas, kokį įrangos plotą jai skirti, kiek prekės vienetų pateikti. Yra pagrindo galvoti, kad didėjant prekės eksponavimui skirtam plotui, pirkėjai dažniau atkreips į ją dėmesį, didės pirkimo skatinamasis poveikis, o kartu ir prekių apyvarta.

Prekės pateikimas parduotuvėje susijęs su tam tikromis prekybos patalpų ir prekybos įrangos sąnaudomis. Plotą tam tikrai prekei skirtas plotas gali būti išplėstas tik kitos prekės ploto ir jos sąnaudų sąskaita. Prekybos įrangos plotas perima sandėliavimo funkcijas. Jei pateikiamas tik vienas prekės vienetas, tai jį pardavus atsiranda pasiūlos spraga, nes kitas pirkėjas nebegali savo poreikio patenkinti.

Tam tikros prekės pateikimui skirtą plotą reikia laikyti obtimaliu, jei visų aukščiau minėtų sąnaudų suma yra minimali. Tai, be abejo, teorinis problemos sprendimas. Praktiškai atlikti tokius apskaičiavimus sunku, nes didesnioji dalis parduotuvės sąnaudų yra bendrosios ir jas priskirti tam tikram prekybos įrangos ploto vienetui vargu ar įmanoma.

Kaip valdyti prekių pasirinkimus

Gaisrinės saugos reikalavimai

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti parengta gaisrinės saugos instrukcija, atitinkanti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Taip pat turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas pavedė kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi būti išklausę mokymo programą arba įvadinio mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.

Teritorija aplink pastatą turi būti išvalyta, nušienauta, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų, gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų turi būti laisvi. Automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai privalo turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu.

Statiniuose ir patalpose privalo būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) skaičius, evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ženklų išdėstytų taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (taško). Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir parengti žmonėms evakuotis bet kuriuo paros metu. Aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų liukai, durys turi būti ne rakinami.

Elektros tinklai, įrenginiai ir prietaisai turi būti tvarkingi, nepažeisti, tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Privaloma laikytis reikalavimų, kad prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų 1 m atstumu nuo jų nebūtų laikomos bet kokios medžiagos, elektros skydinėje nelaikyti kitų įrenginių ir medžiagų.

Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti tvarkingi ir prižiūrėti, kad juose nebūtų vizualiai matomų įtrūkimų, nesandarumų. Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią (arba baigus šildymo sezoną) reikia išvalyti suodžius.

Įmonės vadovas privalo patvirtinti vėdinimo sistemų valymo grafiką, o valymo rezultatai turi būti įforminami raštu. Reikia kontroliuoti, kad vėdinimo kameros būtų tuščios ir laikytis reikalavimo nelaikyti jose įrenginių ir bet kokių medžiagų. Maisto gaminimo vietose iš vėdinimo sistemų ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius reikia valyti jose susikaupusius riebalus ir kitas nuosėdas, o valymo rezultatai įforminami raštu.

Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti turi būti paruošti naudoti, tvarkingi, sukomplektuoti ir veikiantys. Objekte esančių gesintuvų tipus reikia parinkti, kaip tai nustatyta Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse. Pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui, turi būti atlikta jo techninė priežiūra. Gesintuvo paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.

Vidaus gaisrinis vandentiekį reikia tikrinti kartą per metus ir patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse, gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Privaloma tikrinti kartą per metus gaisrinių hidrantų, hidrantų kolonėlių techninę būklę (paleidžiant vandenį), o patikros rezultatus įforminti raštu.

tags: #prekybinmes #patalpos #reikalavimai